Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui S. G. ir jo atstovui advokatui A. J., atsakovo atstovei Ramintai Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Vaikų išlaikymo fondo administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dar 1997 m. gruodžio 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu ne ginčo tvarka iš pareiškėjo nutarta išieškoti alimentus vaikų (T., gim. (duomenys neskelbtini), T., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 1/2 dalį uždarbio. Šiems vaikams yra suteiktos pareiškėjo pavardės. 2001 m. kovo 21 d. (po santuokos nutraukimo) pareiškimu V. G. vėl kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo. 2001 m. kovo 30 d. to paties teismo nutarimu, taip pat ne ginčo tvarka, iš pareiškėjo nutarta išieškoti alimentus ir vaikų (J., gim. (duomenys neskelbtini) ir R., gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 1/2 dalį uždarbio.

Nuo 2012 m. gegužės 31 d. gyvenamąją vietą pareiškėjas deklaravęs (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario mėnesį panašiu adresu, tačiau – į (duomenys neskelbtini) (tai yra V. G. adresu) Vaikų išlaikymo fondo administracija išsiuntė 2014 m. vasario 10 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kad pagal direktoriaus sprendimą pareiškėjas Fondui skolingas 23603,66 Lt. Nurodyta, kad ši suma bus laikoma teisinga, jeigu pareiškėjas neatsakys per 15 dienų. Pareiškėjo parašo ant šio akto nėra.

Turėdamas įsiteisėjusį teismo sprendimą pareiškėjas buvo tikras, kad Skolų suderinimo aktas nebegalioja. Nebūdamas minėtų vaikų tėvų pareiškėjas neprivalėjo jų išlaikyti, tuo pačiu – atlyginti Fondui tam tikras išmokas. V. G., iš valstybės išmokas gavo pateikusi žinomai melagingus duomenis apie savo vaikų tėvą.

2015 m. balandžio mėnesį pareiškėjas sužinojo ir tai, kad ne jo, o V. G. adresu išsiųstas naujas 2015 m. vasario 9 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas 26983,66 Lt sumai. 2015 m. balandžio 9 d. pareiškėjo ankstesniu adresu išsiųstas 2015 m. kovo 18 d. Fondo administracijos patvarkymas „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo" su šioje byloje ginčijamais sprendimais. Kartu išsiųstas ir 2015 m. kovo 18 d. pranešimas “Dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti”.

2015 m. kovo 30 d. antstolis A. Š. priėmė patvarkymus Nr. SK-3937 ir SK-3946, kuriuose nurodė, kad išieškojimą vykdė trims vaikams (T., T. ir U.) ir dviems vaikams: J. ir R.; kad 2015 m. kovo 16 d. gautas teismo sprendimas (Nr. 2-1233-736/2014), kuriuo pareiškėjo tėvystė U. G., J. ir R. G. panaikinta, todėl vykdomąsias bylas Nr. 0110/12/00005/1 ir Nr. 0100/12/00009/1 nutraukė. Tas pats antstolis 2015 m. balandžio 20 patvarkymais Nr. SK-5313 (vykdomoji byla Nr. 0110/15/00582/1), Nr. SK-5307 (vykdomoji byla Nr. 0110/15/00584/1) ir Nr. SK-5310 (vykdomoji byla Nr. 0110/15/00583/1), priėmė tris bylas vykdyti pagal išieškotojo vaikų išlaikymo Fondo administracijos sprendimus Nr. V3-341, V3-342, V3-343 ir pareikalavo per 10 dienų iš viso sumokėti po 2.331,77 Eur (iš viso - 6.995,31 Eur), arba 24.153,41 Lt.

2015 m. kovo 4 d. dviem Fondo sprendimais Nr. V2-1625 ir V2-1626 pakeistas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 9 d. sprendimas dėl išmokų J. G. ir R. G. ir išmokų mokėjimas nuo 2014 m. rugpjūčio 2 d. nutrauktas (nuo 2014-07-02 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), tačiau skundžiamais sprendimais šiems vaikams iš pareiškėjo nutarta išieškoti iki pat 2014 m. gruodžio mėnesio priskaičiuotas išmokas imtinai.

Skundžiami sprendimai naikintini. Išlaikymo išieškotoja V. G., žinodama, kad pareiškėjas nėra jos vaikų tėvas, išlaikymą prisiteisė ne iš biologinio tėvo (tėvų), o iš buvusio sutuoktinio. Su ja pareiškėjas tuo metu nebegyveno daugiau kaip 8 metus. Vaikams U., J. ir R. tėvystės pareiškėjas jokia forma nesuteikė, nepripažino ir apie tai, kad šių vaikų tėvu įrašytas, sužinojo tik 2014 metais. Išlaikymas šiems vaikams iš pareiškėjo nebuvo vykdomas. Visos trys civilinės bylos išnagrinėtos pareiškėjui nedalyvaujant ir apie tai nieko nežinant. Jokių teismo procesinių dokumentų pareiškėjas nėra gavęs. V. G., žinodama pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, sąmoningai nurodydavo netikslų arba savo adresą. V. G., be pareiškėjo žinios jo vardu įregistruodama svetimus vaikus, pasinaudojo CK 3.140 straipsnio nuostatomis apie vaiko kilmės iš tėvo nustatymą. Pagal CK 3.192 straipsnį nepilnamečius vaikus išlaikyti privalo tėvai, o pareiškėjas nėra minėtų vaikų tėvas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

V. G., dėl išmokos vaikams: U. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2008 m. lapkričio 12 d. Ji Fondų administracijai pateikė 2008 m. lapkričio 12 d. antstolio J. K. pažymą Nr. 264 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą", kurioje nurodyta, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. N-2-62-06/2011, išduotą 2001 m. kovo 30 d., iš S. G. vaikams J. ir R. išlaikyti nustatyta mokėti po 1/2 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau kaip 1 MGL dydžio išmokas kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2001 m. kovo 21 d. iki U. G. pilnametystės, po to po 1/3 dalį iki J. pilnametystės, po to po 1/4 dalį iki R. pilnametystės, išieškotojai V. G.. V. G. Fondų administracijai taip pat pateikė 2008 m. lapkričio 12 d. antstolio J. K. pažymą Nr. 265 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą", kurioje nurodyta, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. AV-207/1997, išduotą 1997 m. gruodžio 5 d. iš S. G. vaikui U. išlaikyti nustatyta mokėti po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau kaip 1 MGL dydžio išmokas kas mėnesį iki 2013 m. lapkričio 21 d., nuo 1997 m. lapkričio 25 d. Antstolio pažymose taip pat nurodyta, kad 2008 m. rugpjūčio - 2008 m. spalio mėn., nebuvo mokamos teismo sprendimu nustatytos vaiko išlaikymo lėšos.

Fondo administracijos direktorius 2009 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimus Nr. 1.35-4335, Nr. 1.35-4336 ir Nr. 1.35-4339 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo", kuriais nuspręsta nuo 2008 m. lapkričio 12 d. kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką J., U. ir R. iš Vaikų išlaikymo fondo tol, kol atsiras VIFĮ nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Fondų administracija V. G. ir S. G. 2010 m. birželio 30 d. išsiuntė informacinius raštus Nr. (1.34-17218)D2-13143 ir Nr. (1.34-17218)D2-13144 bei priimtų sprendimų nuorašus. Skolininkas informuotas apie tai, kad valstybė perima pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei įstatymų nustatytais būdais sieks išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 proc. metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo. Skolininkui laiškas išsiųstas registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi registruotu paštu išsiųstas laiškas grįžo atgal į Fondų administraciją su žyma „persikraustė", todėl skolininkas apie priimtus sprendimus buvo informuotas „Valstybės žiniose". Darytina išvada, kad skolininkas apie priimtus sprendimus mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo buvo informuotas tinkamai.

2013 m. lapkričio 20 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. V2-16602, kuriuo nuspręsta nuo 2013 m. lapkričio 21 d. nutraukti išmokų mokėjimą U. G., nes minėtas asmuo sulaukė pilnametystės. Fondo administracija V. G. 2013 m. lapkričio 20 d. išsiuntė informacinį raštą Nr. (1.34-17218)D2-30445 bei priimto sprendimo nuorašą.

2015 m. vasario 24 d. Fondo administracijoje buvo gautas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimas, kuriuo teismas nustatė, kad U. G., J. G. ir R. G. gimimo įrašai, kuriuose tėvu įrašytas S. G., yra neteisingi. Atsižvelgiant į gautą Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą Fondo administracijos direktorius 2015 m. kovo 4 d., priėmė sprendimus Nr. V2-1625 ir Nr. V2-1626, kuriais buvo nuspręsta nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. išmokėti vaikams po 1,21 Eur dydžio išmokas, o nuo 2014 m. rugpjūčio 2 d. nutraukti išmokų mokėjimą. Atsižvelgiant į Fondo administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 4 d. priimtus sprendimus Nr. V2-1625 ir Nr. V2-1626, pareiškėjai V. G. susidarė 374,08 Eur dydžio permoka. Fondo administracija 2015 m. kovo 5 d. raštu Nr. (1.34-17219) D2-4094 informavo V. G. apie susidariusią permoką. Fondo administracija S. G. 2015 m. kovo 5 d. išsiuntė informacinį raštą Nr. (1.34-17219)D2-4096 bei priimtų sprendimų nuorašus. Skolininkui laiškas išsiųstas registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).

Fondo administracijos direktorius 2015 m. kovo 18 d. priėmė sprendimus Nr. V3-341, V3-342 ir V3-343, kuriais nuspręsta iš S. G. išieškoti susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui, t.y. 7440,79 Eur. (25692,04 Lt.) ir 5 procentus metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. S. G. 2015 m. kovo 18 d. registruotu paštu buvo išsiųstas raštas Nr. (1.34-17218)D2-5263 ir priimtų sprendimų nuorašai.

Fondo administracija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir remdamasi teismų suformuota praktika ir išaiškinimais, nutraukė išmokų mokėjimą ne nuo V. G. kreipimosi į Fondo administraciją dienos, o nuo teismo sprendimo, kuriuo nuginčyta tėvystė įsiteisėjimo momento.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo į skundą argumentus. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

S. G. ir V. G. (duomenys neskelbtini)įregistravo santuoką (b.l. 7). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė T. G. (b.l. 9), (duomenys neskelbtini)- T. G. (b.l. 8), (duomenys neskelbtini) – U. G. (b.l. 7), (duomenys neskelbtini) – J. G. (b.l. 9) ir (duomenys neskelbtini) – R. G.. (duomenys neskelbtini) santuoka tarp V. G. ir S. G. nutraukta (b.l. 11).

1997 m. gruodžio 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu nutarta išieškoti iš S. G. vaikų T., T. ir U. G. išlaikymui ½ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mačiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1997 m. lapkričio 25 d. iki 2004 m. birželio 14, sūnaus T. pilnametystės, po to iki 2008 m. sausio 15 d. vykdyti trečdaliu uždarbio dydžiu iki 2013 m. lapkričio 21 d. – ketvirtadaliu dydžiu (b.l. 21).

2001 m. kovo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu nutarta išieškoti iš S. G. alimentus V. G. naudai vaikų J. ir R. išlaikymui po ½ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2001 m. kovo 21 d. iki U. G. pilnametystės, po to po 1/3 dalį iki J. pilnametystės, po to po ¼ dalį iki R. pilnametystės (b.l. 20).

2008 m. lapkričio 7 d. V. G. kreipėsi į Fondo administraciją dėl išmokų U. G. (b.l. 64), J. G. (b.l. 65) ir R. G. (b.l. 66). Antstolis J. K. 2008 m. lapkričio 12 d. pažymose Nr. 264 (b.l. 67) ir Nr. 265 (b.l. 68) nurodė, kad S. G. priteisto vaikų išlaikymo nemoka.

2009 m. balandžio 9 d. sprendimais Nr. 1.35-4335 (b.l. 70), Nr. 1.35-4336 (b.l. 71) ir Nr. 1.35-4339 (b.l. 72) Fondo administracija nusprendė mokėti U. G., J. G. ir R. G. 130 Lt dydžio išmokas.

2010 m. birželio 30 d. raštu Nr. (1.34-17218)D2-13144 adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė S. G. pranešimą, jog valstybės perėmė jo pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti (b.l. 74). Gyventojų registro tarnybos duomenimis 2009 m. kovo 31 dienai S. G. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 75).

2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. V2-16602 (b.l. 77) Fondo administracija nutraukė išmokų mokėjimą U. G..

2014 m. vasario 10 d. Fondo administracija surašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. (5.32)F19-1167 (b.l. 22) dėl 23603,66 Lt dydžio S. G. įsipareigojimų.

2014 m. liepos 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1233-736/2014 (b.l. 16-17) nustatyta, kad duomenys U. G., J. G. ir R. G. gimimo įrašuose apie tėvą S. G. yra neteisingi.

2015 m. vasario 9 d. Fondo administracija surašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. (5.32)F19-2032 (b.l. 23) dėl 26983,66 Lt dydžio S. G. įsipareigojimų (b.l. 23).

2015 m. kovo 4 d. Fondo administracija priėmė sprendimus Nr. V2-1625 (b.l. 14) ir Nr. V2-1626 (b.l. 15), kuriais nuo 2014 m. rugpjūčio 2 d. nutrauktas išmokų mokėjimais už J. G. ir R. G..

2015 m. kovo 18 d. S. G. buvo išsiųsti Fondo administracijos 2015 m. kovo 18 d. sprendimai Nr. V3-341 (b.l. 32-33), Nr. V3-342 (b.l. 34-35) ir Nr. V3-343 (b.l. 36-38) dėl vaikų: U. G., J. ir R. išlaikymui Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko S. G.. 2015 m. balandžio 20 d. antstolio A. Š. patvarkymais Nr. SK-5307 (b.l. 39, 40), Nr. SK-5310 (b.l. 41, 42) ir Nr. SK-5313 (b.l. 43, 44) minėti sprendimai priimti vykdyti CPK nustatyta tvarka.

Antstolis A. Š. 2015 m. kovo 30 d. patvarkymais Nr. SK-6946 (b.l. 25) ir Nr. SK-3937 (b.l. 26) nutraukė vykdomąsias bylas dėl J. G., R. G. ir U. G. išlaikymo išieškojimo.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pelėdnagių seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. pažymoje Nr. (2015-242-PD)-101 (b.l. 24) nurodyta, kad S. G. nuo 2012 m. gegužės 31 d. savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje spręstinas ginčas dėl Fondo administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 18 d. sprendimų „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ Nr. V3-341 (b.l. 32-33), Nr. V3-342 (b.l. 34-35) ir Nr. V3-343 (b.l. 36-38) pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Be to, sprendžiant S. G. reikalavimų panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Vaikų išlaikymo fondas yra įsteigtas 2006 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymu Nr. X-987, kurio paskirtis užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. VIFĮ nustato valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus (VIFĮ 1 str.). Šios įstatyminės nuostatos suponuoja išvadą, kad, esant šiame įstatyme nurodytiems pagrindams, vaiko teisė į išlaikymą ir socialinę apsaugą yra absoliuti ir nėra saistoma jokių kitų aplinkybių (LVAT 2009-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-743/2009).

VIFĮ 3 straipsnyje, reglamentuojančiame fondo išmokų mokėjimo pagrindus ir išmokų dydžius nustatyta, kad fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administraciją dėl fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu ar teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, - teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal LR CPK nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą.

Fondo administracija, veikdama pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-355 patvirtintus nuostatus (toliau - Fondo administracijos nuostatai) yra įpareigota administruoti Vaikų išlaikymo fondą, vykdyti teisingą duomenų apie pareiškėjus, vaikus, dėl kurių kreiptasi į Vaikų išlaikymo fondą, ir skolininkus tvarkymą bei Vaikų išlaikymo fondo išmokų skyrimą ir mokėjimą jų gavėjams bei užtikrinti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą iš skolininkų (Fondo administracijos nuostatų 9 p.). Užtikrindama iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą, Fondo administracija teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš skolininkų išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir palūkanas arba teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos vaikų išlaikymo fondo išmokos, nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administracijai apie aplinkybių, nurodytų VIFĮ 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą (Fondo administracijos nuostatų 12 p.).

Pareiškėjo ir skolininko sąvokos yra apibrėžtos VIFĮ. Pagal VIFĮ pareiškėjas yra vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir kurie kreipiasi į Fondo administraciją dėl vaiko išlaikymo lėšų mokėjimo (VIFĮ 2 str. 3 d.). V. G. 2008 m. lapkričio 7 d. pateikusi Fondo administracijai prašymus išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b.l. 64-66) laikytina pareiškėja VIFĮ taikymo prasme. Skolininkas yra asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos (VIFĮ 2 str. 4 d.). Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 30 d. nutarimu (b.l. 20) iš S. G. buvo priteistas J. G., R. G. ir U. G. išlaikymas, mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Byloje taip pat nustatyta, kad S. G. priteisto išlaikymo nemokėjo (b.l. 67, 68). Todėl S. G. pagal VIFĮ įstatymą laikytinas skolininku. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininko asmuo, VIFĮ taikymo prasme nėra siejamas su biologinės tėvystės faktu. Skolininko asmenį apibrėžia teismo sprendimas priteisti išlaikymą vaikui ir priteisto išlaikymo nemokėjimo (netinkamo mokėjimo) faktas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes Fondo administracija pagrįstai 2009 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimus Nr. 1.35-4335 (b.l. 70), Nr. 1.35-4336 (b.l. 71) ir Nr. 1.35-4339 (b.l. 72) dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo. Šiuose sprendimuose Fondo administracija apibrėžė ir išmokų mokėjimo terminus bei sąlygas, t.y. sprendimais nuspręsta mokėti J. G., R. G. ir U. G. išmokas, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokas iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus nustato VIFĮ 6 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad Fondo administracija privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą jeigu išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti VIFĮ 3 straipsnyje (teismo sprendimas arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartis), skolininkas miršta arba atsiranda LR CK kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Priteisto išlaikymo išieškojimas pagal LR CK 3.194 straipsnio 4 dalį nutraukiamas jeigu nepilnametis emancipuojamas, vaikas sulaukia pilnametystės, vaikas įvaikinamas arba vaikas miršta.

Fondo administracija, priimdama sprendimus „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ (b.l. 82, 83), rėmėsi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 2-1233-736/2014 (b.l. 16-17), kuriuo buvo nustatyta, kad U. G., J. G. ir R. G. gimimo liudijimuose padaryti įrašai, jog jų tėvas yra S. G., yra neteisingi. Be to, priimdama minėtus sprendimus Fondo administracija vadovavosi, be kita ko, ir VIFĮ 3 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 4 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo apeliacine tvarka terminui, todėl

tik įsiteisėjus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimui Nr. 2-1233-736/2014 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2014-08-02) atsirado VIFĮ nustatyti pagrindai Fondo administracijai nutraukti išmokų mokėjimą J. G. ir R. G.. U. G. išmokų mokėjimas buvo nutrauktas Fondo administracijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. V2-16602 (b.l. 77) VIFĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (sulaukus pilnametystės, LR CK 3.194 str. 4 d.).

Fondo administracijos nuostatų 12.2 punkte nustatyta, kad užtikrindama iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą Fondo administracija teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos, nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administracijai apie aplinkybių, nurodytų VIFĮ 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. Byloje nenustatyta, kad V. G. netinkamai vykdė savo, kaip pareiškėjos VIFĮ prasme, pareigas. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ji Fondo administracijai būtų pranešusi klaidingą informaciją arba nepranešusi apie atsiradusį fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindą. Todėl reikalauti išmokėtų išmokų iš V. G. Fondo administracija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

VIFĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Kadangi S. G. pareiga mokėti išlaikymą J. G., R. G. ir U. G. buvo nustatyta teisėtais Kėdainių rajono apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 5 d. ir 2001 m. kovo 30 d. nutarimais (b.l. 21, 20), būtent šie teismo nutarimai buvo pagrindu Fondo administracijai mokėti už S. G. fondo išmokas, todėl S. G. laikytinas Fondo administracijos skolininku VIFĮ taikymo prasme.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis VIFĮ 11 straipsniu darytina išvada, kad ginčijami Fondo administracijos 2015 m. kovo 18 d. sprendimai Nr. V3-341 (b.l. 32-33), Nr. V3-342 (b.l. 34-35) ir Nr. V3-343 (b.l. 36-38) yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos nėra pagrindo.

Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų sprendimų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo S. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.