Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. V. 2015 m. balandžio 16 d., apie 9 val. 45 min., kieme prie (duomenys neskelbtini)., stebint nepilnametei G. P., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė N. P. ne mažiau kaip tris smūgius medine lazda į veido ir kairio peties sritį, tuo nukentėjusiajam N. P. padarydamas sužalojimus - muštinę žaizdą nosies srityje, poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y., nežymiai sužalojo žmogų – N. P..

Apklaustas byloje kaltinamuoju D. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju N. P. konfliktuoja senai. Nukentėjusysis jį terorizuoja daug metų, dažnai filmuoja, kas vyksta jo kieme, rašo įvairius skundus į policiją, šiukšlina jo kiemą, permesdamas šiukšles iš savo teritorijos į jo teritoriją per tvorą. 2015 m. balandžio 16 d. ryte, pastebėjęs, kad N. P. mėto į jo kiemą šiukšles, bėgdamas iš namo, susinervinęs instinktyviai pagriebė nestorą lazdą, daugiau panašią į šaką. Lazdą pasiėmė dėl to, kad galėtų apsiginti, nes prieš metus, kai jis reiškė pretenzijas N. P. dėl jo kiemo šiukšlinimo, N. P. jam vos nesudavė kastuvu. Pamatęs, kad N. P. laiko rankose šiukšles, tai yra, plastikinius butelius, siekdamas sustabdyti šiukšlinimą, sudavė lazda per butelius, lazda buvo supuvusi, todėl lūžo, o plastikiniai buteliai iškrito N. P. iš rankų. Tuo metu nosies nesužalojo, netyčia galėjo pataikyti nebent į ranką. Po to N. P. puolė jį kumščiais, jis gindamasis metė lazdos likutį į N. P., tačiau nepataikė. Tuomet N. P. pagriebė akmenį, jis tuo metu atsitūpė už tvoros, ir rėkdamas užmušiu bandė suduoti jam, užsimojo, tačiau jis rankomis užsidengė galvą, jo nepasiekė. Tuo metu pamatė, kad N. P. nosis nubrėžta, matėsi lašiukas kraujo, matyt, susižalojo į tvorą. Po to N. P. paėmė betono luitą ir metė į tvorą, tvora įlinko. Jis tuo metu pabėgo. Įvykio metu girdėjo G. P. šaukiant, kad ji viską filmuoja. Po įvykio jis pradėjo filmuoti N. P. ir G. P.. Girdėjo, kaip jie derinosi, ką sakys policijai. Mano, kad tai nukentėjusiųjų provokacija, bandymas jį išvesti iš kantrybės, bet kokia kaina apkaltinti. N. P. automobilis buvo pastatytas taip, kad vaizdo registratorius galėtų filmuoti, išvažiuodamas iš kiemo N. P., kaip ir visada, signalino, norėdamas paerzinti. Dėl N. P. veiksmų jis paskambino policijai. G. P. jokio streso nepatyrė, nuo jo veiksmų nenukentėjo, po įvykio buvo linksma, skambino kažkam, pasakojo, kas įvyko. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Melagingų parodymų nedavė, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodė tas pačias aplinkybes, kad lazda nukentėjusiojo nesužalojo, mano, kad, pažeidžiant jo Konstitucines teises, jis buvo verčiamas prieš save duoti parodymus. Prašo jį išteisinti, mano, kad tai suplanuota provokacija. G. P. įvykį filmavo, tačiau nurodo, kad filmuotas telefonu vaizdas neišsisaugojo, mano, kad dėl to, jog telefonu buvo nufilmuotas paties N. P. elgesys jo atžvilgiu, kuris jiems nenaudingas. G. P. žino apie jo ir N. P. konfliktus, nes pastoviai filmuoja. Šio konflikto niekas nematė, viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta.

Nors kaltinamasis neprisipažįsta kaltu dėl nukentėjusiojo N. P. sužalojimo, jo kaltę įrodo:

Nukentėjusysis N. P. parodė, kad D. V. yra jo kaimynas, dėl kurio jis jau daug metų turi problemų. Nuo seno jį kaltina jo kiemo šiukšlinimu. Buvo ginčai ir dėl žemės sklypo. Laimėjęs bylą D. V. pasijautė nebaudžiamas, grasindavo, kad užkirs kelią išvykoms į Švediją ir panašiai. 2015 m. balandžio 16 d. ryte jis vežė dukrą G. P. į gimnaziją. Išvažiuodamas pamatė primėtytas šiukšles ties jam priklausančio sklypo riba, plastikinius butelius, ir nutarė jas patraukti nuo savo sklypo ribos, sumesdamas šiek tiek toliau, bet ne į D. V. kiemą. Tuo metu, kai jis stojosi, pajuto smūgius vieną po kito, pamatė D. V., kuris rankoje turėjo lazdą ir kuris jį apkaltino, kad neva šiukšlina D. V. teritoriją. D. V. lazda pataikė į galvą, ranką, buvo sužalota nosis, bėgo kraujas. Buvo suduoti trys smūgiai vienas paskui kitą. Ar lūžo D. V. laikyta lazda, nematė. Patyrė šoką, nes buvo užpultas iš pasalų, netikėtai. Jį D. V. sužalojo dukros G. P. akivaizdoje, kuri tuo metu buvo nepilnametė. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. Po įvykio jis paskambino į policiją, atvykus pareigūnams nurodė visas įvykio aplinkybes, po to pats nuvažiavo į ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba. Vėliau nuvažiavo ir į policiją, kur parašė pareiškimą. Jis D. V. neprovokavo. Prokurorui pakeitus kaltinimą iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., su prokuroro pozicija sutinka, rašytą pareiškimą policijai, tai yra, kaltinimą, palaiko, prašo D. V. nubausti, taikytis su juo nenori. Prašo priteisti iš kaltinamojo turtinei žalai atlyginti 934 eurus, neturtinei žalai atlyginti 7000 eurų, kadangi dėl D. V. padarytos nusikalstamos veikos patyrė skausmą, šoką, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl sužalotos nosies ir tvarsčio ant jos, vengdamas, kad kas nepamanytų, jog jis yra išgeriantis asmuo. Kadangi liko ant nosies randas, jis tęsia rando gydymą. Taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti 984 Eur.

Nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2015 m. balandžio 16 d. ryte jos tėvas N. P. vežė ją į gimnaziją. Sustabdė automobilį ir nuėjo nurinkti tuščių butelių. Netrukus ji pamatė atbėgant kaimyną su lazda rankoje. Kai N. P., būdamas valstybinėje žemėje, stojosi paėmęs tuščius butelius, D. V., būdamas savo kiemo teritorijoje, maždaug 2 metrų ilgio, gana stora lazda sudavė jos tėvui 2-3 smūgius. Sužalojo nosį, bėgo kraujas, trečias smūgis buvo suduotas į ranką, arčiau peties. Ji, pamačiusi D. V. su lazda, pradėjo telefonu filmuoti įvykį, tačiau įrašas nepavyko. D. V. kažką sakė, ką, neprisimena. Sudavęs smūgius D. V. nubėgo. Tuomet buvo iškviesta policija. Įvykį filmavo vaizdo registratorius automobilyje. Dėl įvykio ji labai išsigando, buvo sužalotas jos tėvas, dėl ko patyrė stresą, negalėjo miegoti, išsivystė kaimynui baimė, negalėjo susikaupti pamokose, lankėsi pas psichologą. Smurtas prieš ją nebuvo pavartotas, tačiau dėl patirtų išgyvenimų prašo iš kaltinamojo priteisti neturtinei žalai atlyginti 5000 eurų. Nurodo, kad su kaimynais tėvas nesutaria gal 5 metus, dėl ko, nežino. Ar po suduotų smūgių lūžo D. V. turėta lazda, nematė. Taip pat nematė, kad N. P. būtų ėmęs akmenį ar betono luitą. Jai įtampą, nepatogumus sukėlė ir tai, kad dėl įvykio ji buvo apklausiama policijos pareigūno gimnazijoje, jai buvo gėda, kad pas ją atvyko policija, baimė, kad kiti mokiniai ko nors blogo apie ją nepagalvotų.

Liudytojas G. D. - policijos pareigūnas parodė, kad Druskininkų policijos komisariate buvo gautas N. P. pareiškimas, jog jį konflikto metu sužalojo kaimynas D. V. lazda. N. P. atvykus į policiją matėsi užklijuota jo nosis. Prieš tai N. P. paskambino į policiją, pranešė apie įvykį, į įvykio vietą išvyko patrulių tarnyba. Abu asmenys, tai D. V. ir N. P., gerai žinomi policijai dėl vykstančių konfliktų, tai vienas, tai kitas rašo pareiškimus, tenka vykti į iškvietimus, tirti pareiškimus. Konfliktai yra asmeninio pobūdžio, iš pradžių konfliktas gal dar 2008 metais prasidėjo dėl valdiško žemės sklypo. Tarp abiejų kaimynų yra maždaug 2 metrų pločio įsiterpęs valstybės žemės sklypas. Iš kaimynų dėl viešosios tvarkos pažeidimo, rimties trukdymo nebuvo gauta jokių skundų. Kaimynai nenori tarp šių dviejų kaimynų kištis. G. P. šie konfliktai ne naujiena, nes policija tiria medžiagas ir važiuoja į vietą tai pagal vieno iš jų skundus, tai pagal kito. Dėl šio įvykio jam teko apklausti ir G. P., ji neatrodė pasimetusi, sutrikdyta. Prieš apklausą G. P. nebuvo pas psichologą, jai apklausos metu buvo pasiūlyta, esant reikalui, kreiptis į psichologą. Teko apklausti liudytoju ir D. V., jis buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. D. V. neišaiškino, kad jis pats prieš save gali neduoti parodymų. D. V. kaltės nepripažino.

Liudytoja D. K. – gimnazijos psichologė parodė, kad 2015 m. balandžio 30 d. į ją kreipėsi G. P. ir papasakojo apie pergyvenimus, kuriuos patyrė, kai buvo užpultas jos tėvas. Mergaitė neatrodė nelaiminga, bet tai, ką patyrė, gali būti traktuojama kaip trauma, nes aplinkybės nebuvo džiugios, o kėlė rūpestį. Suprato, kad įvykis mergaitei paliko emocinį pėdsaką. Nesimatė, kad įvykis turi ilgalaikių pasekmių, nes ji turėjo palaikymą iš draugų, artimųjų. G. P. pas ją buvo atėjusi vieną kartą, antrą kartą užėjo pažymos teismui.

Liudytojas S. P. – policijos pareigūnas parodė, kad 2015 m. balandžio 16 d., apie 10 val., patruliuojant Druskininkų mieste, gavo pranešimą, kad Neravų kaime konfliktuoja kaimynai, mėtosi akmenimis. Kai atvažiavo į vietą pagal iškvietimą, pamatė, kad sužalotas N. P.. Kurioje vietoje buvo sužalojimas, neprisimena, ar tai apie lūpas, ar tai apie nosį, matėsi nedaug kraujo, sužalojimas nebuvo rimtas. N. P. paaiškino, kad jį lazda sužalojo kaimynas. O kitas kaimynas D. V. sakė, kad N. P. pats susižalojo, prasidrėskė į tvorą konflikto metu. Abu kaimynai ginčijosi, toliau konfliktavo ir prie pareigūnų, abu buvo labai emocingi. Dėl konfliktų tarp šių abiejų kaimynų į įvykio vietą atvažiuoja nebe pirmą kartą.

Liudytojas R. D. – policijos pareigūnas davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas S. P., tik papildomai parodė, kad G. P. buvo ramesnė, o D. V. ir N. P. abu buvo įsiaudrinę.

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. P. savo parodymus patvirtino ir akistatos su įtariamuoju D. V. metu (t. 1, b. l. 75-76).

Iš VTMT Alytaus poskyrio 2015-04-16 specialisto išvados Nr. G 382/15 (06) matyti, kad N. P. nustatyta muštinė žaizda nosies srityje, poodinė kraujosruva kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėjoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Tiriamojoje dalyje nurodyta: nosies nugarėlės vidurinėje dalyje - 1x0,2 cm nelygiais kraštais žaizda, pasidengusi gelsvu apnašu. Kario peties sąnario išoriniame paviršiuje - 2,5x1 cm blyški melsvai rausvos spalvos poodinė kraujosruva (t. 1, b. l. 42).

Teisiamojo posėdžio metu teismo med. ekspertas L. U. savo specialisto išvadą patvirtino, ir papildomai nurodė, kad pagal konstatuotą sužalojimą labiau tikėtina, kad N. P. buvo sužalotas lazda, kaip nurodo nukentėjusysis N. P., o ne atsitrenkęs į tvorą ar krūmus, kaip kad nurodo kaltinamasis.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. P. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 43-48).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. P. savo parodymus patvirtino ir akistatos su įtariamuoju D. V. metu (t. 1, b. l. 80-81).

Iš 2015-05-20 CD-R skaitmeninės laikmenos (registratoriaus užfiksuoto įvykio vaizdo įrašo) apžiūros protokolo, kuris buvo 2015-05-07 pateiktas nukentėjusiojo N. P. atstovo su skundu (b. l. 5-7), matyti, jog vaizdo įraše užfiksuotas D. V., suduodantis tris smūgius lazda N. P.. Po suduoto trečio smūgio lazda lūžta (t. 1, b. l. 16).

Iš Bendrojo pagalbos centro 2015-08-21 raštu Nr. 41D(A)-158 pateikto nukentėjusiojo N. P. pokalbio su BPC pareigūnu garso įrašo (t. 1,b. l. 26), 2015-08-20 N. P. pokalbio garso įrašo apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 27-31) matyti, kad N. P. į BPC paskambino 2015-04-16 9.48 val., informuodamas, jog kaimynas D. V. sudavė lazda ir sužalojo nosį, žaizda kraujuoja.

Iš 2015-04-16 protokolo – pareiškimo matyti, kad P. N. kreipėsi į Druskininkų policijos komisariatą su prašymu nubausti D. V. už smūgių sudavimą lazda ir sužalojimą (t.1, b. l. 32-33).

Iš 2015-12-04 Druskininkų policijos komisariato pažymos Nr. 52-S-64198 matyti, kad kaltinamasis D. V. ir nukentėjusysis N. P. tarpusavyje konfliktuoja senai, vienas kito atžvilgiu rašo skundus (t. 2, b. l. 7-9).

Iš 2015-04-16 automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo matyti, kad N. P. išvažiuoja automobiliu iš kiemo, du kartus paspaudžia garso signalą, po to eina gilyn šalia D. V. tvoros, šis praėjimas uždengtas pakabinamu skydu, kažką veikia prie tvoros pasilenkęs, kažką meta į D. V. tvoros pusę, toliau matosi, kad su lazda atbėga D. V., užsimoja ir suduoda smūgius, lazda lūžta. Po to matyti, kad N. P. paima kažką nuo žemės, ką nesimato, ir meta į D. V. pusę. Matosi, kad po to kaltinamasis ir nukentėjusysis dar grumiasi, N. P. metą kažkokį daiktą į D. V. pusę, o D. V. tuo metu meta į N. P. pusę likusią rankoje laikytą nulūžusios lazdos dalį, kuri krenta į N. P. kiemą. Tuo metu G. P. telefonu filmuoja, po to N. P. nueina už krūmų, netrukus grįžta prie G. P., stovinčios netoli vartų, šluostosi nosį. N. P. kalbasi telefonu (paketas Nr. 1).

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. V. 2015 m. balandžio 16 d., iš asmeninių paskatų, pamatęs, kad nukentėjusysis N. P. mėto šiukšles prie jo tvoros, pribėgo prie tos vietos, kur N. P. rinko šiukšles, ir, būdamas savo žemės sklypo ribose, tyčia lazda sudavė ne mažiau kaip du smūgius už jo tvoros esančiam N. P., ir taip jį sužalojo, padarydamas muštinę žaizdą nosies srityje, poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y., nežymiai sužalojo žmogų – N. P.. Ši jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį. Nors kaltinamasis neigia sužalojęs nukentėjusįjį N. P., visas įvykio fonas, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad būtent jis sužalojo N. P. lazda. Iš vaizdo įrašo matyti, kad D. V. atbėga su lazda, suduoda smūgius ties ta vieta, kurioje buvo nukentėjusysis N. P., netrukus N. P. pradeda bėgti iš sužalotos nosies kraujas, konstatuotas ir kitas sužalojimas rankoje, teismo med. ekspertas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad labiau tikėtina, jog N. P. buvo sužalotas suduodant smūgį lazda, o ne nusibrozdinus nosį į tvorą ar krūmus, kaip kad tvirtina kaltinamasis. Be to, kaltinamasis neneigia, kad lazda galėjo kliudyti nukentėjusiojo ranką. Kaltinamojo parodymai vertintini, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jie atmestini.

Pažymėtina, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui kaltinant D. V. pagal BK 284 str. 1 d., tačiau teismui įspėjus, kad nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., prokuroras teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuriuo prašo kaltinamojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas baigiamosiose kalbose prašo kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., o nukentėjusieji sutinka su prokuroro pozicija.

Pagal BK 284 straipsnio prasmę bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (šio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009) įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan., atliktas viešoje vietoje. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135/2011). Tiriamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje kitų pašalinių asmenų nebuvo. D. V. veiksmai – smūgio sudavimas kaltinamajam būnant privačioje namų valdoje, šalia jo tvoros esančiam nukentėjusiajam N. P., nelaikytinas viešosios tvarkos pažeidimu, kadangi tokiais kaltininko veiksmais nebuvo sutrikdyta kitų žmonių rimtis ar pademonstruota nepagarba aplinkiniams, nepažeista kitų asmenų teisė į normalią aplinką. Ir nors ta vieta, kurioje buvo nukentėjusysis - valstybinės žemės sklypo nedidelė dalis, paprastai būtų laikytina vieša vieta, tačiau patekimas į tą vietą yra ribojamas užkabintu skydu, todėl nėra pagrindo šią vietą laikyti vieša vieta, be to, nesant padarinių (nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka) pagal BK 284 str. 1 d. nusikalstama veika neinkriminuojama. Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tačiau visais atvejais BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2013, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-162-245-2014). Iš bylos duomenų matyti, kad tarp D. V. ir nukentėjusiojo N. P. nuo seno yra susiklostę priešiški tarpusavio santykiai, o kaltinamojo smūgio sudavimas lazda nukentėjusiajam nebuvo nukreiptas į viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymą, smūgio sudavimo metu pašalinių asmenų nebuvo, tik kaltinamasis ir nukentėjusieji, be to, pažymėtina, kad tuo metu G. P., kuri gimusi (duomenys neskelbtini), buvo likę vos 20 dienų iki pilnametystės, jos atžvilgiu fizinio smurto kaltinamasis nepanaudojo, nukentėjusioji buvo vykusio konflikto stebėtoja. Iš bylos duomenų matyti, kad apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktus žino ir šeimos nariai, tai nukentėjusiesiems nebuvo staigmena, nusikaltimas truko neilgai. Kaltinamojo D. V. nusikalstami veiksmai yra priešiškų santykių su nukentėjusiuoju praeityje rezultatas. Nukentėjusysis N. P. savo kaltinimus palaiko, prašo nubausti kaltinamąjį ir priteisti iš jo neturtinę ir turtinę žalą. Nukentėjusioji G. P. taip pat atsisako taikytis su kaltinamuoju. Todėl teismas sprendžia, kad prokuroro prašymas nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. yra pagrįstas, nes ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 140 str. 1 d. nusikaltimo sudėtį, kadangi nenustatyta, kad, panaudojus N. P. atžvilgiu fizinį smurtą ir tuo sukėlus jam nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Iš kaltinimo pašalintina ta kaltinimo dalis, jog kaltinamasis, padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam sukėlė ir fizinį skausmą. Įstatymų leidėjas numato atsakomybę už sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą. Sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, jo atskirai kvalifikuoti nereikia. Šalintinas iš kaltinimo ir lazda suduotų smūgių skaičius, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad buvo suduoti ne trys, o mažiausiai du smūgiai, todėl vieno smūgio sudavimas šalintinas, pripažįstant, kad nukentėjusysis N. P. buvo sužalotas suduodant ne mažiau du smūgius.

Kaltinamasis D. V. kaltinamas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., tai yra, tuo, kad jis 2015 m. balandžio 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Druskininkuose, Vytauto g. 41, N. P. pareiškimo (reg. Nr. (ROIK) 0115000198863) tikslinimo metu, apklausiamas kaip liudytojas, bei būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, 2015 m. balandžio 21 d. 14.05 – 14.35 val. liudytojo apklausos metu tyrėjui G. D. davė melagingus parodymus, parodydamas, jog 2015 m. balandžio 16 d., apie 9 val. 40 min., medine lazda N. P. smūgių į veido ir kairio peties sritį nesudavė, bei, kad N. P. nesužalojo.

Pagal BK 235 str. 1 d. baudžiamas tas, kas <...> davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas <...>. Melagingais parodymais BK 235 str. prasme suprantami parodymai, kurie iš vis neatitinka tikrovės ar ją atitinka iš dalies, kuriais tikrovė iškraipoma, arba kuriais neigiami realiai egzistuojantys faktai ar kuriais tokie faktai išgalvojami. Liudytojui duodant melagingus parodymus nusikaltimas baigiamas davus parodymus. Liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y., kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindu reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, 2K-168/2011, 2K-305-788/2015).

Pagal CK jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Patikslintu civiliniu ieškiniu N. P. prašė priteisti jo naudai iš kaltinamojo D. V. 934 Eur turtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro: išlaidos už gydymo paslaugas UAB „GK Klinika“ pagal pateiktas faktūras - 400 Eur, išlaidos vaistams ir medicininėms prekėms - 92,51 Eur (3,72+40,83+5,92+42,04), kelionių į Vilnių pas advokatą kuro išlaidos - 200 Eur, maitinimosi išlaidos Vilniuje - 27,39 Eur, už nekilnojamojo turto registro pažymą - 3,77 Eur, išlaidos už VĮ Regitra pažymą - 6,90 Eur, išlaidos už automobilio vaizdo registratoriaus SIM kortelės pirkimą - 16,86 Eur, už registratoriaus SIM kortelės pirkimo kvito vertimą į lietuvių kalbą - 12 Eur, išlaidos automobilio amortizacijai 175 Eur (23+152 Eur).

CPK 178 str. numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas (CK 6.249 str.). CK 6.249 str.1 d. nuostata reiškia, jog, šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Prašomos priteisti išlaidos turi būti pagrįstos įrodymais, protingo dydžio, būtinos, ir priežastiniu ryšiu susiję su padaryta nusikalstama veika.

CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Tačiau priteisiant padarytą žalą turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Ieškovas prašo priteisti 400 Eur dydžio išlaidas už UAB „GK klinika“ paslaugas (t.2, b. l. 27,54 107,105 t.1, b. l. 152, 152). Ieškovas pateikė duomenis, kad UAB „GK klinika“ gydėsi po sužalojimo ant nosies nugarėlės likusį randą. Pažymėtina, kad jokių nosies funkcinių sutrikimų nukentėjusiajam dėl nosies sužalojimo nenustatyta, randas nedidelis, nukentėjusiojo išvaizda nesubjaurota. Nuketėjusysis kreipėsi į privačią kliniką tik 2015 m. birželio 16 d., praėjus net 2 mėnesiams po įvykio, išraše nurodyta, kad odos spalvos pakitimų negalima įvertinti dėl ryškaus odos įdegio, iš to galima spręsti, kad nukentėjusiojo išvaizdai turėjo įtakos ne tik sužalojimas, bet ir įdegis. Iš vėlesnių klinikos išrašų matyti, kad tepant randą įdegis sumažėjo, buvo atlikta lazerinė rando korekcija. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad gydymas UAB „GK klinika“ buvo būtinas. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis pagal medicinines indikacijas buvo nukreiptas gydytojo plastikos chirurgo konsultacijai ir kad nukentėjusiajam objektyviai buvo reikalinga plastikos chirurgo pagalba. Kadangi teismas sprendžia, kad procedūros buvo atliktos ne gydymo, o estetiniais tikslais, todėl priteisti šias išlaidas iš D. V. nėra teisinio pagrindo. Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 92,52 Eur (3,72+40,83+5,92+42,04) už medicininės ir kosmetinės paskirties prekes (vaistą Nemesil, losjoną MalibSP50, gelį Dermatix bei hemotogeną (t.1, b. l. 157, t. 2, 36). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, būtinomis išlaidomis pripažįsta tik vaisto Nimesil įsigijimo išlaidas - 3,72 Eur. Teismas, nepripažinęs UAB „GK klinika“ skirto gydymo būtinu, neturi pagrindo spręsti, kad losjono nuo saulės MalibSP50, gelio Dermatix bei hemotogeno įsigijimo išlaidos priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamos veikos padarinių šalinimu ir buvo būtinos bei proporcingos padarytam sužalojimui.

Neįrodyta, kad nukentėjusysis dėl nusikaltimo turėjo įsigyti naują SIM registratoriaus kortelę, todėl N. P. naudai negali būti priteistos nei SIM kortelės įsigijimo, nei pirkimo kvito vertimo išlaidos.