- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 1-12-182/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nina Butnorienė
- Kaltinamasis
- D. V.
- Nukentėjusysis
- N. P., G. P.
- Advokatai
- Antanas Skomantas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui, kaltinamajam D. V., jo gynėjui advokatui Antanui Skomantui, nukentėjusiesiems N. P. ir G. P., jų atstovui advokatui V. B., teismo medicinos ekspertui L. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d., 235 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. V. 2015 m. balandžio 16 d., apie 9 val. 45 min., kieme prie (duomenys neskelbtini)., stebint nepilnametei G. P., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė N. P. ne mažiau kaip tris smūgius medine lazda į veido ir kairio peties sritį, tuo nukentėjusiajam N. P. padarydamas sužalojimus - muštinę žaizdą nosies srityje, poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y., nežymiai sužalojo žmogų – N. P..
Apklaustas byloje kaltinamuoju D. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju N. P. konfliktuoja senai. Nukentėjusysis jį terorizuoja daug metų, dažnai filmuoja, kas vyksta jo kieme, rašo įvairius skundus į policiją, šiukšlina jo kiemą, permesdamas šiukšles iš savo teritorijos į jo teritoriją per tvorą. 2015 m. balandžio 16 d. ryte, pastebėjęs, kad N. P. mėto į jo kiemą šiukšles, bėgdamas iš namo, susinervinęs instinktyviai pagriebė nestorą lazdą, daugiau panašią į šaką. Lazdą pasiėmė dėl to, kad galėtų apsiginti, nes prieš metus, kai jis reiškė pretenzijas N. P. dėl jo kiemo šiukšlinimo, N. P. jam vos nesudavė kastuvu. Pamatęs, kad N. P. laiko rankose šiukšles, tai yra, plastikinius butelius, siekdamas sustabdyti šiukšlinimą, sudavė lazda per butelius, lazda buvo supuvusi, todėl lūžo, o plastikiniai buteliai iškrito N. P. iš rankų. Tuo metu nosies nesužalojo, netyčia galėjo pataikyti nebent į ranką. Po to N. P. puolė jį kumščiais, jis gindamasis metė lazdos likutį į N. P., tačiau nepataikė. Tuomet N. P. pagriebė akmenį, jis tuo metu atsitūpė už tvoros, ir rėkdamas užmušiu bandė suduoti jam, užsimojo, tačiau jis rankomis užsidengė galvą, jo nepasiekė. Tuo metu pamatė, kad N. P. nosis nubrėžta, matėsi lašiukas kraujo, matyt, susižalojo į tvorą. Po to N. P. paėmė betono luitą ir metė į tvorą, tvora įlinko. Jis tuo metu pabėgo. Įvykio metu girdėjo G. P. šaukiant, kad ji viską filmuoja. Po įvykio jis pradėjo filmuoti N. P. ir G. P.. Girdėjo, kaip jie derinosi, ką sakys policijai. Mano, kad tai nukentėjusiųjų provokacija, bandymas jį išvesti iš kantrybės, bet kokia kaina apkaltinti. N. P. automobilis buvo pastatytas taip, kad vaizdo registratorius galėtų filmuoti, išvažiuodamas iš kiemo N. P., kaip ir visada, signalino, norėdamas paerzinti. Dėl N. P. veiksmų jis paskambino policijai. G. P. jokio streso nepatyrė, nuo jo veiksmų nenukentėjo, po įvykio buvo linksma, skambino kažkam, pasakojo, kas įvyko. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Melagingų parodymų nedavė, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodė tas pačias aplinkybes, kad lazda nukentėjusiojo nesužalojo, mano, kad, pažeidžiant jo Konstitucines teises, jis buvo verčiamas prieš save duoti parodymus. Prašo jį išteisinti, mano, kad tai suplanuota provokacija. G. P. įvykį filmavo, tačiau nurodo, kad filmuotas telefonu vaizdas neišsisaugojo, mano, kad dėl to, jog telefonu buvo nufilmuotas paties N. P. elgesys jo atžvilgiu, kuris jiems nenaudingas. G. P. žino apie jo ir N. P. konfliktus, nes pastoviai filmuoja. Šio konflikto niekas nematė, viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis neprisipažįsta kaltu dėl nukentėjusiojo N. P. sužalojimo, jo kaltę įrodo:
Nukentėjusysis N. P. parodė, kad D. V. yra jo kaimynas, dėl kurio jis jau daug metų turi problemų. Nuo seno jį kaltina jo kiemo šiukšlinimu. Buvo ginčai ir dėl žemės sklypo. Laimėjęs bylą D. V. pasijautė nebaudžiamas, grasindavo, kad užkirs kelią išvykoms į Švediją ir panašiai. 2015 m. balandžio 16 d. ryte jis vežė dukrą G. P. į gimnaziją. Išvažiuodamas pamatė primėtytas šiukšles ties jam priklausančio sklypo riba, plastikinius butelius, ir nutarė jas patraukti nuo savo sklypo ribos, sumesdamas šiek tiek toliau, bet ne į D. V. kiemą. Tuo metu, kai jis stojosi, pajuto smūgius vieną po kito, pamatė D. V., kuris rankoje turėjo lazdą ir kuris jį apkaltino, kad neva šiukšlina D. V. teritoriją. D. V. lazda pataikė į galvą, ranką, buvo sužalota nosis, bėgo kraujas. Buvo suduoti trys smūgiai vienas paskui kitą. Ar lūžo D. V. laikyta lazda, nematė. Patyrė šoką, nes buvo užpultas iš pasalų, netikėtai. Jį D. V. sužalojo dukros G. P. akivaizdoje, kuri tuo metu buvo nepilnametė. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. Po įvykio jis paskambino į policiją, atvykus pareigūnams nurodė visas įvykio aplinkybes, po to pats nuvažiavo į ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba. Vėliau nuvažiavo ir į policiją, kur parašė pareiškimą. Jis D. V. neprovokavo. Prokurorui pakeitus kaltinimą iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., su prokuroro pozicija sutinka, rašytą pareiškimą policijai, tai yra, kaltinimą, palaiko, prašo D. V. nubausti, taikytis su juo nenori. Prašo priteisti iš kaltinamojo turtinei žalai atlyginti 934 eurus, neturtinei žalai atlyginti 7000 eurų, kadangi dėl D. V. padarytos nusikalstamos veikos patyrė skausmą, šoką, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl sužalotos nosies ir tvarsčio ant jos, vengdamas, kad kas nepamanytų, jog jis yra išgeriantis asmuo. Kadangi liko ant nosies randas, jis tęsia rando gydymą. Taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti 984 Eur.
Nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2015 m. balandžio 16 d. ryte jos tėvas N. P. vežė ją į gimnaziją. Sustabdė automobilį ir nuėjo nurinkti tuščių butelių. Netrukus ji pamatė atbėgant kaimyną su lazda rankoje. Kai N. P., būdamas valstybinėje žemėje, stojosi paėmęs tuščius butelius, D. V., būdamas savo kiemo teritorijoje, maždaug 2 metrų ilgio, gana stora lazda sudavė jos tėvui 2-3 smūgius. Sužalojo nosį, bėgo kraujas, trečias smūgis buvo suduotas į ranką, arčiau peties. Ji, pamačiusi D. V. su lazda, pradėjo telefonu filmuoti įvykį, tačiau įrašas nepavyko. D. V. kažką sakė, ką, neprisimena. Sudavęs smūgius D. V. nubėgo. Tuomet buvo iškviesta policija. Įvykį filmavo vaizdo registratorius automobilyje. Dėl įvykio ji labai išsigando, buvo sužalotas jos tėvas, dėl ko patyrė stresą, negalėjo miegoti, išsivystė kaimynui baimė, negalėjo susikaupti pamokose, lankėsi pas psichologą. Smurtas prieš ją nebuvo pavartotas, tačiau dėl patirtų išgyvenimų prašo iš kaltinamojo priteisti neturtinei žalai atlyginti 5000 eurų. Nurodo, kad su kaimynais tėvas nesutaria gal 5 metus, dėl ko, nežino. Ar po suduotų smūgių lūžo D. V. turėta lazda, nematė. Taip pat nematė, kad N. P. būtų ėmęs akmenį ar betono luitą. Jai įtampą, nepatogumus sukėlė ir tai, kad dėl įvykio ji buvo apklausiama policijos pareigūno gimnazijoje, jai buvo gėda, kad pas ją atvyko policija, baimė, kad kiti mokiniai ko nors blogo apie ją nepagalvotų.
Liudytojas G. D. - policijos pareigūnas parodė, kad Druskininkų policijos komisariate buvo gautas N. P. pareiškimas, jog jį konflikto metu sužalojo kaimynas D. V. lazda. N. P. atvykus į policiją matėsi užklijuota jo nosis. Prieš tai N. P. paskambino į policiją, pranešė apie įvykį, į įvykio vietą išvyko patrulių tarnyba. Abu asmenys, tai D. V. ir N. P., gerai žinomi policijai dėl vykstančių konfliktų, tai vienas, tai kitas rašo pareiškimus, tenka vykti į iškvietimus, tirti pareiškimus. Konfliktai yra asmeninio pobūdžio, iš pradžių konfliktas gal dar 2008 metais prasidėjo dėl valdiško žemės sklypo. Tarp abiejų kaimynų yra maždaug 2 metrų pločio įsiterpęs valstybės žemės sklypas. Iš kaimynų dėl viešosios tvarkos pažeidimo, rimties trukdymo nebuvo gauta jokių skundų. Kaimynai nenori tarp šių dviejų kaimynų kištis. G. P. šie konfliktai ne naujiena, nes policija tiria medžiagas ir važiuoja į vietą tai pagal vieno iš jų skundus, tai pagal kito. Dėl šio įvykio jam teko apklausti ir G. P., ji neatrodė pasimetusi, sutrikdyta. Prieš apklausą G. P. nebuvo pas psichologą, jai apklausos metu buvo pasiūlyta, esant reikalui, kreiptis į psichologą. Teko apklausti liudytoju ir D. V., jis buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. D. V. neišaiškino, kad jis pats prieš save gali neduoti parodymų. D. V. kaltės nepripažino.
Liudytoja D. K. – gimnazijos psichologė parodė, kad 2015 m. balandžio 30 d. į ją kreipėsi G. P. ir papasakojo apie pergyvenimus, kuriuos patyrė, kai buvo užpultas jos tėvas. Mergaitė neatrodė nelaiminga, bet tai, ką patyrė, gali būti traktuojama kaip trauma, nes aplinkybės nebuvo džiugios, o kėlė rūpestį. Suprato, kad įvykis mergaitei paliko emocinį pėdsaką. Nesimatė, kad įvykis turi ilgalaikių pasekmių, nes ji turėjo palaikymą iš draugų, artimųjų. G. P. pas ją buvo atėjusi vieną kartą, antrą kartą užėjo pažymos teismui.
Liudytojas S. P. – policijos pareigūnas parodė, kad 2015 m. balandžio 16 d., apie 10 val., patruliuojant Druskininkų mieste, gavo pranešimą, kad Neravų kaime konfliktuoja kaimynai, mėtosi akmenimis. Kai atvažiavo į vietą pagal iškvietimą, pamatė, kad sužalotas N. P.. Kurioje vietoje buvo sužalojimas, neprisimena, ar tai apie lūpas, ar tai apie nosį, matėsi nedaug kraujo, sužalojimas nebuvo rimtas. N. P. paaiškino, kad jį lazda sužalojo kaimynas. O kitas kaimynas D. V. sakė, kad N. P. pats susižalojo, prasidrėskė į tvorą konflikto metu. Abu kaimynai ginčijosi, toliau konfliktavo ir prie pareigūnų, abu buvo labai emocingi. Dėl konfliktų tarp šių abiejų kaimynų į įvykio vietą atvažiuoja nebe pirmą kartą.
Liudytojas R. D. – policijos pareigūnas davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas S. P., tik papildomai parodė, kad G. P. buvo ramesnė, o D. V. ir N. P. abu buvo įsiaudrinę.
Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. P. savo parodymus patvirtino ir akistatos su įtariamuoju D. V. metu (t. 1, b. l. 75-76).
Iš VTMT Alytaus poskyrio 2015-04-16 specialisto išvados Nr. G 382/15 (06) matyti, kad N. P. nustatyta muštinė žaizda nosies srityje, poodinė kraujosruva kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėjoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Tiriamojoje dalyje nurodyta: nosies nugarėlės vidurinėje dalyje - 1x0,2 cm nelygiais kraštais žaizda, pasidengusi gelsvu apnašu. Kario peties sąnario išoriniame paviršiuje - 2,5x1 cm blyški melsvai rausvos spalvos poodinė kraujosruva (t. 1, b. l. 42).
Teisiamojo posėdžio metu teismo med. ekspertas L. U. savo specialisto išvadą patvirtino, ir papildomai nurodė, kad pagal konstatuotą sužalojimą labiau tikėtina, kad N. P. buvo sužalotas lazda, kaip nurodo nukentėjusysis N. P., o ne atsitrenkęs į tvorą ar krūmus, kaip kad nurodo kaltinamasis.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. P. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 43-48).
Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. P. savo parodymus patvirtino ir akistatos su įtariamuoju D. V. metu (t. 1, b. l. 80-81).
Iš 2015-05-20 CD-R skaitmeninės laikmenos (registratoriaus užfiksuoto įvykio vaizdo įrašo) apžiūros protokolo, kuris buvo 2015-05-07 pateiktas nukentėjusiojo N. P. atstovo su skundu (b. l. 5-7), matyti, jog vaizdo įraše užfiksuotas D. V., suduodantis tris smūgius lazda N. P.. Po suduoto trečio smūgio lazda lūžta (t. 1, b. l. 16).
Iš Bendrojo pagalbos centro 2015-08-21 raštu Nr. 41D(A)-158 pateikto nukentėjusiojo N. P. pokalbio su BPC pareigūnu garso įrašo (t. 1,b. l. 26), 2015-08-20 N. P. pokalbio garso įrašo apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 27-31) matyti, kad N. P. į BPC paskambino 2015-04-16 9.48 val., informuodamas, jog kaimynas D. V. sudavė lazda ir sužalojo nosį, žaizda kraujuoja.
Iš 2015-04-16 protokolo – pareiškimo matyti, kad P. N. kreipėsi į Druskininkų policijos komisariatą su prašymu nubausti D. V. už smūgių sudavimą lazda ir sužalojimą (t.1, b. l. 32-33).
Iš 2015-12-04 Druskininkų policijos komisariato pažymos Nr. 52-S-64198 matyti, kad kaltinamasis D. V. ir nukentėjusysis N. P. tarpusavyje konfliktuoja senai, vienas kito atžvilgiu rašo skundus (t. 2, b. l. 7-9).
Iš 2015-04-16 automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo matyti, kad N. P. išvažiuoja automobiliu iš kiemo, du kartus paspaudžia garso signalą, po to eina gilyn šalia D. V. tvoros, šis praėjimas uždengtas pakabinamu skydu, kažką veikia prie tvoros pasilenkęs, kažką meta į D. V. tvoros pusę, toliau matosi, kad su lazda atbėga D. V., užsimoja ir suduoda smūgius, lazda lūžta. Po to matyti, kad N. P. paima kažką nuo žemės, ką nesimato, ir meta į D. V. pusę. Matosi, kad po to kaltinamasis ir nukentėjusysis dar grumiasi, N. P. metą kažkokį daiktą į D. V. pusę, o D. V. tuo metu meta į N. P. pusę likusią rankoje laikytą nulūžusios lazdos dalį, kuri krenta į N. P. kiemą. Tuo metu G. P. telefonu filmuoja, po to N. P. nueina už krūmų, netrukus grįžta prie G. P., stovinčios netoli vartų, šluostosi nosį. N. P. kalbasi telefonu (paketas Nr. 1).
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. V. 2015 m. balandžio 16 d., iš asmeninių paskatų, pamatęs, kad nukentėjusysis N. P. mėto šiukšles prie jo tvoros, pribėgo prie tos vietos, kur N. P. rinko šiukšles, ir, būdamas savo žemės sklypo ribose, tyčia lazda sudavė ne mažiau kaip du smūgius už jo tvoros esančiam N. P., ir taip jį sužalojo, padarydamas muštinę žaizdą nosies srityje, poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y., nežymiai sužalojo žmogų – N. P.. Ši jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį. Nors kaltinamasis neigia sužalojęs nukentėjusįjį N. P., visas įvykio fonas, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad būtent jis sužalojo N. P. lazda. Iš vaizdo įrašo matyti, kad D. V. atbėga su lazda, suduoda smūgius ties ta vieta, kurioje buvo nukentėjusysis N. P., netrukus N. P. pradeda bėgti iš sužalotos nosies kraujas, konstatuotas ir kitas sužalojimas rankoje, teismo med. ekspertas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad labiau tikėtina, jog N. P. buvo sužalotas suduodant smūgį lazda, o ne nusibrozdinus nosį į tvorą ar krūmus, kaip kad tvirtina kaltinamasis. Be to, kaltinamasis neneigia, kad lazda galėjo kliudyti nukentėjusiojo ranką. Kaltinamojo parodymai vertintini, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jie atmestini.
Pažymėtina, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui kaltinant D. V. pagal BK 284 str. 1 d., tačiau teismui įspėjus, kad nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., prokuroras teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuriuo prašo kaltinamojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas baigiamosiose kalbose prašo kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., o nukentėjusieji sutinka su prokuroro pozicija.
Pagal BK 284 straipsnio prasmę bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (šio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009) įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan., atliktas viešoje vietoje. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135/2011). Tiriamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje kitų pašalinių asmenų nebuvo. D. V. veiksmai – smūgio sudavimas kaltinamajam būnant privačioje namų valdoje, šalia jo tvoros esančiam nukentėjusiajam N. P., nelaikytinas viešosios tvarkos pažeidimu, kadangi tokiais kaltininko veiksmais nebuvo sutrikdyta kitų žmonių rimtis ar pademonstruota nepagarba aplinkiniams, nepažeista kitų asmenų teisė į normalią aplinką. Ir nors ta vieta, kurioje buvo nukentėjusysis - valstybinės žemės sklypo nedidelė dalis, paprastai būtų laikytina vieša vieta, tačiau patekimas į tą vietą yra ribojamas užkabintu skydu, todėl nėra pagrindo šią vietą laikyti vieša vieta, be to, nesant padarinių (nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka) pagal BK 284 str. 1 d. nusikalstama veika neinkriminuojama. Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tačiau visais atvejais BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2013, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-162-245-2014). Iš bylos duomenų matyti, kad tarp D. V. ir nukentėjusiojo N. P. nuo seno yra susiklostę priešiški tarpusavio santykiai, o kaltinamojo smūgio sudavimas lazda nukentėjusiajam nebuvo nukreiptas į viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymą, smūgio sudavimo metu pašalinių asmenų nebuvo, tik kaltinamasis ir nukentėjusieji, be to, pažymėtina, kad tuo metu G. P., kuri gimusi (duomenys neskelbtini), buvo likę vos 20 dienų iki pilnametystės, jos atžvilgiu fizinio smurto kaltinamasis nepanaudojo, nukentėjusioji buvo vykusio konflikto stebėtoja. Iš bylos duomenų matyti, kad apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktus žino ir šeimos nariai, tai nukentėjusiesiems nebuvo staigmena, nusikaltimas truko neilgai. Kaltinamojo D. V. nusikalstami veiksmai yra priešiškų santykių su nukentėjusiuoju praeityje rezultatas. Nukentėjusysis N. P. savo kaltinimus palaiko, prašo nubausti kaltinamąjį ir priteisti iš jo neturtinę ir turtinę žalą. Nukentėjusioji G. P. taip pat atsisako taikytis su kaltinamuoju. Todėl teismas sprendžia, kad prokuroro prašymas nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. yra pagrįstas, nes ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 140 str. 1 d. nusikaltimo sudėtį, kadangi nenustatyta, kad, panaudojus N. P. atžvilgiu fizinį smurtą ir tuo sukėlus jam nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Iš kaltinimo pašalintina ta kaltinimo dalis, jog kaltinamasis, padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam sukėlė ir fizinį skausmą. Įstatymų leidėjas numato atsakomybę už sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą. Sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, jo atskirai kvalifikuoti nereikia. Šalintinas iš kaltinimo ir lazda suduotų smūgių skaičius, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad buvo suduoti ne trys, o mažiausiai du smūgiai, todėl vieno smūgio sudavimas šalintinas, pripažįstant, kad nukentėjusysis N. P. buvo sužalotas suduodant ne mažiau du smūgius.
Kaltinamasis D. V. kaltinamas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., tai yra, tuo, kad jis 2015 m. balandžio 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Druskininkuose, Vytauto g. 41, N. P. pareiškimo (reg. Nr. (ROIK) 0115000198863) tikslinimo metu, apklausiamas kaip liudytojas, bei būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, 2015 m. balandžio 21 d. 14.05 – 14.35 val. liudytojo apklausos metu tyrėjui G. D. davė melagingus parodymus, parodydamas, jog 2015 m. balandžio 16 d., apie 9 val. 40 min., medine lazda N. P. smūgių į veido ir kairio peties sritį nesudavė, bei, kad N. P. nesužalojo.
Pagal BK 235 str. 1 d. baudžiamas tas, kas <...> davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas <...>. Melagingais parodymais BK 235 str. prasme suprantami parodymai, kurie iš vis neatitinka tikrovės ar ją atitinka iš dalies, kuriais tikrovė iškraipoma, arba kuriais neigiami realiai egzistuojantys faktai ar kuriais tokie faktai išgalvojami. Liudytojui duodant melagingus parodymus nusikaltimas baigiamas davus parodymus. Liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y., kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindu reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, 2K-168/2011, 2K-305-788/2015).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtintas principas, draudžiantis versti duoti parodymus prieš save (lot. nemo tenetrur se ipsum accusare). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., įtvirtinančias šią konstitucinę nuostatą, asmeniui, apklausiamam apie savo paties tikėtinai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. numatyta kiekvienam asmeniui teisės į teisingą procesą garantija. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save teisingo proceso principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-225/2009). Kadangi byloje nustatyta, jog D. V., atliekant ikiteisminį tyrimą apklaustas liudytoju, nors ir būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d., davė melagingus parodymus, tačiau jo duoti parodymai buvo apie galimai savo paties padarytą nusikalstamą veiką, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 str. 1 d. (BK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d.). Tuo pagrindu D. V. pagal BK 235 str. 1 d. išteisintinas, nesant nusikalstamos veikos požymių (BK 2 str. 4 d., BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, kas rodo, kad jis nesigaili nusikaltęs, žala neatlyginta, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. V. nusikalstami veiksmai yra priešiškų santykių su nukentėjusiuoju praeityje rezultatas, jis nusikalto pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, padarė nesunkų nusikaltimą (BK11 str. 3 d.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.), nedirba, registruotas darbo biržoje, jam skirtina bauda.
Dėl turtinės žalos N. P. priteisimo
Nukentėjusiojo civilinio ieškovo N. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, bei patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 106 str. 2 d., 115 str.).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala turi būti atlyginta (BPK 109 straipsnis, 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Taigi teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291straipsniai) ir kt.
Pagal CK jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Patikslintu civiliniu ieškiniu N. P. prašė priteisti jo naudai iš kaltinamojo D. V. 934 Eur turtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro: išlaidos už gydymo paslaugas UAB „GK Klinika“ pagal pateiktas faktūras - 400 Eur, išlaidos vaistams ir medicininėms prekėms - 92,51 Eur (3,72+40,83+5,92+42,04), kelionių į Vilnių pas advokatą kuro išlaidos - 200 Eur, maitinimosi išlaidos Vilniuje - 27,39 Eur, už nekilnojamojo turto registro pažymą - 3,77 Eur, išlaidos už VĮ Regitra pažymą - 6,90 Eur, išlaidos už automobilio vaizdo registratoriaus SIM kortelės pirkimą - 16,86 Eur, už registratoriaus SIM kortelės pirkimo kvito vertimą į lietuvių kalbą - 12 Eur, išlaidos automobilio amortizacijai 175 Eur (23+152 Eur).
CPK 178 str. numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas (CK 6.249 str.). CK 6.249 str.1 d. nuostata reiškia, jog, šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Prašomos priteisti išlaidos turi būti pagrįstos įrodymais, protingo dydžio, būtinos, ir priežastiniu ryšiu susiję su padaryta nusikalstama veika.
CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Tačiau priteisiant padarytą žalą turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Ieškovas prašo priteisti 400 Eur dydžio išlaidas už UAB „GK klinika“ paslaugas (t.2, b. l. 27,54 107,105 t.1, b. l. 152, 152). Ieškovas pateikė duomenis, kad UAB „GK klinika“ gydėsi po sužalojimo ant nosies nugarėlės likusį randą. Pažymėtina, kad jokių nosies funkcinių sutrikimų nukentėjusiajam dėl nosies sužalojimo nenustatyta, randas nedidelis, nukentėjusiojo išvaizda nesubjaurota. Nuketėjusysis kreipėsi į privačią kliniką tik 2015 m. birželio 16 d., praėjus net 2 mėnesiams po įvykio, išraše nurodyta, kad odos spalvos pakitimų negalima įvertinti dėl ryškaus odos įdegio, iš to galima spręsti, kad nukentėjusiojo išvaizdai turėjo įtakos ne tik sužalojimas, bet ir įdegis. Iš vėlesnių klinikos išrašų matyti, kad tepant randą įdegis sumažėjo, buvo atlikta lazerinė rando korekcija. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad gydymas UAB „GK klinika“ buvo būtinas. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis pagal medicinines indikacijas buvo nukreiptas gydytojo plastikos chirurgo konsultacijai ir kad nukentėjusiajam objektyviai buvo reikalinga plastikos chirurgo pagalba. Kadangi teismas sprendžia, kad procedūros buvo atliktos ne gydymo, o estetiniais tikslais, todėl priteisti šias išlaidas iš D. V. nėra teisinio pagrindo. Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 92,52 Eur (3,72+40,83+5,92+42,04) už medicininės ir kosmetinės paskirties prekes (vaistą Nemesil, losjoną MalibSP50, gelį Dermatix bei hemotogeną (t.1, b. l. 157, t. 2, 36). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, būtinomis išlaidomis pripažįsta tik vaisto Nimesil įsigijimo išlaidas - 3,72 Eur. Teismas, nepripažinęs UAB „GK klinika“ skirto gydymo būtinu, neturi pagrindo spręsti, kad losjono nuo saulės MalibSP50, gelio Dermatix bei hemotogeno įsigijimo išlaidos priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamos veikos padarinių šalinimu ir buvo būtinos bei proporcingos padarytam sužalojimui.
N. P. civiliniu ieškiniu prašo priteisti kelionių į Vilnių pas advokatą, į UAB „GK kliniką“ ir į Alytų pas ekspertą kuro išlaidas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis pats savanoriškai sudarė susitarimą su advokatu, kurio kontora yra Vilniuje. N. P. neįrodė, kad vykimas pas advokatą į Vilnių buvo būtinas ir objektyviai pagrįstas, todėl šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Kaip jau minėta, civilinis ieškovas neįrodė, kad jam pagal medicinines indikacijas buvo būtina plastikos chirurgo konsultacija ir gydymas, todėl kelionės išlaidos į Vilnių pas plastikos chirurgą, nors ir pagrįstos pirminiais dokumentais, nepriteistinos. Teismas pripažįsta, kad kelionė į Alytų pas ekspertą yra būtinos išlaidos, tiesiogiai susiję su padaryta nusikalstama veika. Kadangi atstumas iki Alytaus ir atgal į Druskininkus (į abi puses) -114 km, kuro kaina - 1,114 Eur už litrą (t. 1, b. l. 157), civilinio ieškovo nurodyta kuro suvartojimo norma - 9,3 L/100 km laikytina protinga, teismas sprendžia, kad pagrįstomis laikytinos 11,81 Eur (9,3x114/100x1,114) dydžio kelionės išlaidos, todėl 11,81 Eur suma priteistina iš D. V. N. P. naudai.
Civilinis ieškovas prašo priteisti maitinimosi išlaidas, patirtas nuvykus į Vilnių, pateikė kvitų 27,39 Eur sumai. Pažymėtina, kad civilinis ieškovas valgyti turi nepriklausomai nuo to, ar yra Vilniuje, ar Druskininkuose, šios išlaidos laikytinos nesusijusiomis su nusikaltimu padaryta žala, todėl nepriteistinos.
Civilinis ieškovas prašo priteisti 175 Eur (23+152) išlaidų už transporto priemonės Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo naudojamas kelionėms į Vilnių ir Alytų, amortizaciją pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras (t.2, b.l.41, 42). Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl D. V. padarytos nusikalstamos veikos buvo būtina atlikti automobilio remontą, be to, tepalų, filtrų keitimas, žvakių tikrinimas ir keitimas yra įprastos einamosios automobilio priežiūros išlaidos. Pažymėtina, kad būtina ir su nusikalstama veika susijusia priežastiniu ryšiu kelione teismas pripažino tik N. P. kelionę į Alytų, kurios metu buvo nuvažiuota tik 114 km, o toks atstumas negali būti pripažįstamas darančiu esminę įtaką automobilio amortizacijai, todėl N. P. reikalavimas priteisti iš D. V. 175 Eur išlaidų už automobilio amortizaciją atmestinas.
Neįrodyta, kad nukentėjusysis dėl nusikaltimo turėjo įsigyti naują SIM registratoriaus kortelę, todėl N. P. naudai negali būti priteistos nei SIM kortelės įsigijimo, nei pirkimo kvito vertimo išlaidos.
N. P. pateikė įrodymus (t. 2, b. l. 34, 35), kad sumokėjo 3,77 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą bei 6,9 Eur už VĮ „Regitra“ išrašą, kuriuos pateikė į baudžiamąją bylą, įrodinėdamas savo turtinę padėtį, šios išlaidos susijusios su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, pagrįstos dokumentais, todėl priteistinos iš D. V. N. P. naudai.
Taigi, iš viso N. P. naudai iš D. V. priteistina 26,20 Eur (3,72+11,81 +3,77+6,9) turtinės žalos, kita civilinio ieškinio dalis atmestina.
Dėl neturtinės žalos N. P. priteisimo
Nukentėjusiojo N. P. civilinis ieškinys dėl 7000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo D. V. tenkintinas iš dalies (BPK 109, 115 str.).
CK 6.263 str. 1, 2 d. numato, kad asmuo, atsakingas už padarytą turtinę, neturtinę žalą, turi pareigą ją atlyginti. Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt. teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014)
Ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. V. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam N. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra, muštinė žaizda nosies srityje, poodinė kraujosruva kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje. Tikėtina, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą: jautė skausmą, patyrė neigiamas emocijas, nepatogumus, turėjo vykti į ligoninę, policiją, pas ekspertą, buvo gydomas, darbe turėjo būti su tvarsčiu ant nosies. Tačiau mažai tikėtina, kad jis patyrė didelį stresą, didelius emocinius sukrėtimus, baimę, nes su kaimynu konfliktuoja jau daug metų, konfliktai abipusiai, todėl jo civilinis ieškinys, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, tenkintinas iš dalies. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo N. P. ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetant.
Dėl neturtinės žalos G. P. priteisimo
BPK 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. BPK 109 straipsnio prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, esant šioms sąlygoms: a) kai asmeniui padaryta žala; b) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; c) kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Pavyzdžiui, tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti neturtinės žalos atlyginimą fiziniam asmeniui, dėl neteisėtos veikos patyrusiam sveikatos sužalojimą. Be to, vertinant trečiojo asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimą civilinės atsakomybės apimties požiūriu, svarstoma, ar žalą padariusio asmens veiksmai gali būti laikomi neteisėtais trečiojo asmens atžvilgiu, ar žalą padaręs asmuo gali būti laikomas atsakingu už nukentėjusio asmens artimųjų dvasinius išgyvenimus.
Nagrinėjamoje byloje D. V. kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., dėl nežymaus N. P. sveikatos sutrikdymo. Pažymėtina, kad G. P. asmeniškai smurto nepatyrė, o jos tėvui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai konfliktai tarp N. P. ir D. V. nebuvo staigmena, tarp šeimų yra įsišaknijusi nesantaika. Nors G. P. nusikaltimo dieną formaliai buvo nepilnametė, iki jos pilnametystės buvo likę tik 20 dienų, todėl galima spręsti, jog faktiškai jos socialinė branda iš esmės nesiskyrė nuo suaugusio, veiksnaus žmogaus. Ieškinyje nurodoma, kad G. P. dėl įvykio patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Tačiau byloje surinkti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Kad G. P. nebuvo pasimetusi ar sutrikusi, patvirtina ta aplinkybė, jog, matydama įvykį, ji nekvietė pagalbos, nemėgino tėvui padėti, o kaip stebėtoja ramiai filmavo visą konflikto eigą telefonu. Iš vaizdo įrašo užfiksuoto registratoriumi matyti, kad G. P. nuotaika nesubjuro, ji iš karto po įvykio su šypsena kalbėjo telefonu, buvo geros nuotaikos. Nors dėl įvykio ji galėjo patirti tam tikrą diskomfortą, nes turėjo duoti parodymus dėl tėvo sužalojimo, buvo apklausiama gimnazijoje, mokyklos psichologo buvo konsultuota dėl šios situacijos, tačiau jokių įrodymų, kad dėl įvykio buvo išbalansuota G. P. emocinė pusiausvyra, nėra. Faktas, kad praėjus 15 dienų po įvykio G. P. konsultavo mokyklos psichologas ir tik vieną kartą, nesuteikia informacijos apie nepilnametės emocinę būklę, pateiktoje pažymoje nenurodyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie G. P. blogą emocinę būseną. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. - mokyklos psichologė parodė, kad įvykis G. P. paliko emocinį pėdsaką, tačiau šis įvykis G. P. nepaliko ilgalaikių trauminių pasekmių (t. 1, b. l. 156). Kadangi byloje nėra įrodymų, kad dėl D. V. nusikalstamos veikos, padarytos N. P. atžvilgiu, G. P. buvo padaryta žala, paveikusi jos emocinę, dvasinę sveikatą, nėra pagrindo jos naudai priteisti neturtinę žalą iš D. V., todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
N. P. pateikė teismui įrodymus, kad baudžiamojo proceso metu patyrė iš viso 984 Eur (85+130+85+200+170+234+80) išlaidų už advokato teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 158, 125, 126, 108, 66, t. 1, b. l. 159, 160). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į proceso trukmę, teismui teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisiamajame posėdyje laiką, teismas sprendžia, kad išlaidos yra protingo dydžio, pagrįstos dokumentais, todėl iš D. V. priteistinos N. P. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam 10 MGL dydžio, tai yra, 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) baudą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Priteisti iš D. V. nukentėjusiojo N. P. naudai 26,20 Eur (dvidešimt šešis eurus 20 ct) turtinei žalai atlyginti, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 984 eurus Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) už advokato teisinę pagalbą. Kitą ieškinio dalį atmesti.
G. P. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. D. V. išteisinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.