Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Juditos Sungailaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirtas laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

UAB „I“ civiliniai ieškiniai dėl bendrovei padarytos 211,75 Eur ir 201,75 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir civilinio ieškovo naudai priteista iš I. K. 413,50 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „R“ civilinis ieškinys dėl bendrovei padarytos 320,58 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir civilinio ieškovo naudai priteista iš I. K. 320,58 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteista už tai, kad 2024 m. vasario 20 d. apie 08.33 val. iš UAB „I“ parduotuvės „I“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė 1 vnt. viskio „Glenfiddich“, 0,7 l, 49,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „T. G. F. R.“, 0,7 l, 39,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „The S. S. S. M.“, 0,7 l, 31,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „A. S. Malt 12YO“, 0,7 l, 54,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „B. S. Malt 10YO“, 0,7 l, 34,95 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjusi už prekes, šiais savo veiksmais pagrobė svetimą UAB „I“ priklausantį 211,75 Eur vertės turtą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2024 m. kovo 22 d. apie 10.10 val. iš UAB „R“ prekybos centro „R“, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė 16 vnt. saldainių rinkinių „M. R.“, 400 g, bendros 182,24 Eur vertės, 5 vnt. šokoladinių saldainių rinkinių „Rūta“, 450 g, bendros 99,95 Eur vertės, 11 vnt. balto šokolado „Raffaello“, 90 g, bendros 38,39 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjusi už prekes, šiais savo veiksmais pagrobė svetimą UAB „R“ priklausantį 320,58 Eur vertės turtą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 5 d. apie 08.20 val. iš UAB „I“ parduotuvės „I“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė 1 vnt. viskio „Glenfiddich 12YO“, 0,7 l, 49,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „The S. S. Malt/12YO“, 0,7 l, 32,95 Eur vertės, 1 vnt. arbatos likerio „T. T. F. F.“, 0,7 l, 36,95 Eur vertės, 1 vnt. arbatos likerio „Tatratea“, 0,7 l, 36,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „Nikka F. T. Barrrel“, 0,5 l, 44,95 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjusi už prekes, šiais savo veiksmais pagrobė svetimą UAB „I“ priklausantį 201,75 Eur vertės turtą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad I. K. nusikalto siekdama turtinės naudos, nes reikėjo piniginių lėšų narkotinėms medžiagoms. Ji baudžiamojon atsakomybėn yra traukiama jau 22 kartą, sistemingai baudžiama administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistosios atžvilgiu teisme yra nagrinėjama dar trylika baudžiamųjų bylų dėl analogiškų nusikalstamų veikų galimo padarymo. Nuteistosios pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nuteistajai turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas mažesnis už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Kadangi kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama I. K. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajai laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu I. K. pagrįstai nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o nuteistajai paskirta bausmė yra proporcinga tiek jos padarytam nusikaltimui, tiek jos asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį. Paskirti nuteistajai švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

7. Skundžiamu nuosprendžiu I. K. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Įstatymo leidėjas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Apylinkės teismas I. K. paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

9. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistoji padarė vieną tęstinį tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad I. K. anksčiau 21 kartą teista už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (viešosios tvarkos pažeidimus, netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą ar realizavimą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, turto pasisavinimą), o daugiausia kartų už vagystes. Skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką nuteistoji padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. laisvės apribojimo laikotarpiu, kuris vėliau teismo nutartimi buvo pakeistas į arešto bausmę. Neigiamai nuteistąją apibūdina ir duomenys apie jos baustumus administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad I. K. itin daug kartų bausta administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, o ypač daug kartų bausta už vagystes. Informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, kas parodo, kad jai skiriamos piniginės bausmės jokio poveikio nedaro ir bausmės tikslų nepasiekia.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė I. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Vertinant I. K. asmenybę, nustatyta, kad jos elgesiui galimai įtakos turėjo turima priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Iš Sodros duomenų matyti, kad nuteistoji nevykdė darbinės veiklos nuo 2017 metų, ji sistemingai baudžiama už vagystes tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka, kas sudaro pagrindą spręsti, jog nusikalstamų veikų darymas buvo jos pragyvenimo šaltinis. Nuteistoji žino ir supranta savo veiksmų pasekmes, tačiau priešingo teisei elgesio neatsisako, todėl turi prisiimti dėl to kilusius neigiamus padarinius. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistoji nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jos netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jai pagrįstai skirta griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

12. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajai I. K. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas buvo skiriamos ir švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės (laisvės apribojimas, areštas). Tačiau apeliantės teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistosios nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas mažesnę nei sankcijos vidurkyje nustatytą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę (sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų), kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepaskyrė per griežtos bausmės.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai I. K. paskirta galutinė bausmė yra adekvati jos padarytam tęstiniam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistosios asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jai paskirtos bausmės.

14. Nuteistoji apeliaciniame skunde prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kurios numato galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. K. kelis kartus jau buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu). Tačiau nuteistoji nei karto nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir toliau darė nusikalstamas veikas. Tai parodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas I. K. jokio teigiamo poveikio nedaro – ji nekeičia savo elgesio, toliau pažeidinėja įstatymus ir skundžiamu nuosprendžiu vėl padarė naują analogišką nusikaltimą (tris vagytes), už kurį jau ne kartą buvo teista anksčiau ir teistumui neišnykus. Nuteistosios linkusi nusikalsti asmenybė ir pasikartojantis nusikalstamas elgesys leidžia spręsti, kad ji nėra linkusi paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir jas nuolat pažeidinėja. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistosios nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus I. K. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi nuteistosios prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmetamas.

17. Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo taikyti nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Nagrinėjamu atveju I. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais buvo keista tik BK 178 straipsnio 2 dalis, iš esmės bloginanti nuteistų asmenų teisinę padėtį, kadangi šios dalies sankcijoje panaikinta švelniausia viešųjų darbų bausmė. Tuo tarpu šiuo atveju aktuali BK 178 straipsnio 1 dalis nebuvo keičiama, todėl nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai I. K. teisinei padėčiai įtakos neturi.

18. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų I. K. už skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje.

19. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistosios I. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.