Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. (S. M. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteistas J. B., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio mėnesio viduryje, apie 18 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbiami), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 4,52 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,739 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių dalį suvartojo, o likusias dalis minėtų medžiagų laikė su savimi iki 2008 m. sausio 31 d. 14.30 val., kai prie namo, esančio (duomenys neskelbiami), dalį – 2,756 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino skolon už 200 Lt pardavė nepilnamečiui J. B., gimusiam (duomenys neskelbiami), po ko nusikaltimo padarymo vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens apžiūros metu rado ir paėmė 0,129 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o 19 val. automobilio „HONDA CIVIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė į 1,46 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,739 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei 2008-02-01, 19.20 val., kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbiami), rado ir paėmė 0,199 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Be to, S. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo vieną pramoninės gamybos šovinį, 7,62 mm kalibro, vieną pramoninės gamybos šovinį, 9 mm kalibro PM (Makarov), keturiasdešimt vieną pramoninės gamybos medžioklinį šovinį, 12 kalibro, po ko šiuos šovinius atsinešė į gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbiami), kur laikė iki 2008-02-01, 10.20 val., kai kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus šovinius.

Apeliantas skunde ginčija jo veikos kvalifikaciją pagal BK 261 straipsnį. Tvirtina, kad jis nežinojo, jog J. B. yra nepilnametis, nes J. B. jam to niekada nesakė, o jis pats pastarojo amžių patvirtinančių dokumentų niekada nematė. J. B. atrodo kaip suaugęs vyras. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tą faktą, jog J. B. yra nepilnametis, patvirtina J. B. smulkus kūno sudėjimas. Apelianto įsitikinimu, vien ši aplinkybė, dar neleidžia spręsti apie asmens amžių, nes asmuo, būdamas ir senyvo amžiaus, gali išlikti smulkaus kūno sudėjimo. Be to, 12-16 metų paaugliai būna skirtingo kūno sudėjimo, gali būti ir žymiai aukštesnių, stambesnių. Jis nežinojo, kad J. B. yra nepilnametis (jam J. B. niekada savo amžiaus nesakė), jis žinojo tik tai, jog šis mokosi, o paties J. B. veiksmai nebuvo būdingi nepilnamečiui (pats pirko cigaretes, alkoholinius gėrimus, jo to padaryti niekada neprašė). Dėl viso to, kadangi byloje neįrodyta, jog jis žinojo apie J. B. amžių, apeliantas mano, kad jo veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai paskirta mažesnės trukmės bausmė.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo atmesti nuteistojo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Iš byloje surinktų ir nuosprendyje įvertintų duomenų: nuteistųjų S. M. (t. 2, b. l. 171), J. B. (t. 1, b. l. 177, t. 2, b. l. 160), liudytojo V. Š. (t. 2, b. l. 172), A. Š. (t. 2, b.l. 172), I. Č. (t. 2, b. l. 173), specialistų išvadų (t. 1, b. l. 12-14, 27-29, 35-37, 42-44, 50-52, 56-60) teismas nustatė, kad S. M. neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą metamfetaminą ir narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), laikė šias medžiagas su savimi, savo gyvenamoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbiami), ir automobilyje ,,HONDA CIVIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, pardavė psichotropinę medžiagą metamfetaminą nepilnamečiui J. B. ir neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaudmenis – 43 šovinius, laikė juos savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbiami). Šias nusikalstamas veikas teismas kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį ir 253 straipsnio 1 dalį.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis ginčija jo nuteisimą pagal BK 261 straipsnį. Jis teigia nežinojęs J. B. amžiaus ir negalėjęs numatyti, kad jis nepilnametis. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra nauji. Juos nuteistasis buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui teisiamajame posėdyje. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nors S. M. teisme teigė nežinojęs kokio amžiaus yra J. B. , tačiau neneigė, jog žinojo, kad J. B. mokosi vidurinėje mokykloje, pažinojo jį gana seniai, santykiai buvo draugiški, J. B. ne kartą lankėsi jo bute, iš išvaizdos J. B. yra smulkaus sudėjimo. J. B. parodė, kad yra sakęs S. M. , jog jis mokosi vidurinėje mokykloje. Įvykio dieną J. B. buvo nepilnametis. Todėl teismas padarė išvadą, kad S. M. žinojo apie J. B. nepilnametystę ir pardavė jam psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytais teismo argumentais. Juos patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad J. B. parodė, jog S. M. sakęs, kad mokosi vienuoliktoje klasėje. Jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 171, 174). 2008 m. vasario 7 d. nepilnamečio įtariamojo apklausos protokole J. B. parodyta, jog S. M. žinojo, kad jis nepilnametis, kadangi buvo sakęs, kad jam yra 17 metų, taip pat minėjo, jog 18 metų jam bus kitais metais (t. 1, b. l. 107). 2008 m. gegužės 29 d. įtariamojo apklausos protokole, perskaitytame teisiamajame posėdyje S. M. parodė, kad nupirkęs amfetaminą, dalį pats suvartojo, likusią dalį pardavė J. (B.). Jo pavardės nežino, jis apie 170 cm ūgio, apie 17 metų, tamsių, trumpo kirpimo plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, daugiau kitų požymių neprisimena. Ar jis jam sakė, kad yra 17 metų ir, jog jam kitais metais sueis 18 metų, neprisimena, bet ir neatmeta galimybės, kad jis ir jam sakė apie tai (t. 1, b. l. 21, t. 2, b. l. 174).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimai, susiję su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plėstis narkomanijai ne tik tarp suaugusių, bet ir tarp nepilnamečių, dažnai padaromi savanaudiškais tikslais ar kartu su kitais nusikaltimais. Todėl skiriant bausmes už šiuos nusikaltimus padariusiems asmenims, reikalaujama, kad teismai tiksliai laikytųsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų, atsižvelgtų į padarytų nusikaltimų pobūdį bei skaičių, medžiagų kiekį, jų poveikio žmogui ypatybes, kaltininko asmenybę, jo vaidmenį darant nusikaltimus ir kt. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas S. M. bausmes už padarytus nusikaltimus, laikėsi įstatymo reikalavimų. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų). Atsižvelgęs į tai, bei į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, tyčią, motyvus ir tikslus, asmenybę charakterizuojančius duomenis – eilę kartų teistas už įvairius nusikaltimus, bausmę atliko, bet tai, teismo nuomone, rodo jo polinkį nusikalsti, niekur nedirbo, padarė du sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, teismas skyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę sankcijų, numatytų už padarytus nusikaltimus, ribose. Matyti, kad teismas paskyrė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vieneriais metais viršija sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, pagal BK 261 straipsnį - šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu (pusantrų metų) mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - artimą sankcijos vidurkiui bausmę. Todėl apeliacinio skundo argumentus, kad teismas S. M. paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais ir, vadovaujantis jais, dar labiau sušvelninti bausmes.

Iš byloje esančių ir papildomai pateiktų duomenų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad S. M. yra tėvas dviejų mažamečių vaikų: G. M. , gimusios (duomenys neskelbiami), ir M. M. , gimusio (duomenys neskelbiami). Iš santuokos liudijimo matyti, kad jis po nusikaltimų padarymo, už kuriuos nuteistas nagrinėjamoje byloje, 2008 m. rugpjūčio 14 d. susituokė su M. M. motina. Nuteistasis prašo į šiuos duomenis atsižvelgti ir sušvelninti bausmes. Prašymas netenkintinas. Kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad nusikaltimai padaryti neatsitiktinai, S. M. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimai buvo tik loginė nuteistojo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl teismo paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti mažamečių vaikų. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad apskųstą teismo nuosprendį keisti dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.