- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- I-79-764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Egidija Smalakienė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Smalakienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei G. R. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. su skundu (b. l. 25-28), kurį patikslino (b. l. 4-7), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba, VVGTPT) 2008-09-17 raštą Nr.(1.9.)-SD-2172-08 (toliau – Raštas, Sprendimas) ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, priteisti 5637, 87 Lt materialinės ir 1 000 Lt moralinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad 2006 m. pareiškėjas kreipėsi į tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl pripažinimo negaliojančiais įgaliojimų, kuriuos piktadarių grupė gavo iš pareiškėjo apgaulės būdu. Ieškinį teismui parengė pagal antrinės teisinės pagalbos garantiją skirta VVGTPT advokatė G. R.. Pažymėjo, kad minėtą ieškinį advokatė parengė atmestinai, nenurodydama visų svarbių bylos aplinkybių. G. R. parengto 2006-08-04 ieškinio teismas nepriėmė, nes jis neatitiko LR CPK 111 str. ir 135 str. procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Taigi, G. R. savo pareigas vykdė atmestinai ir formaliai, be to, ji atsisakė pašalinti trūkumus civilinėje byloje, kuriuos teismas nustatė nutartimi. Pareiškėjas 2006-10-10 kreipėsi su skundu dėl advokatės neveikimo į VVGTPT ir į Lietuvos teisingumo ministeriją. Mano, kad dėl to advokatė, turėdama kerštingų kėslų ir norėdama pakenkti pareiškėjo interesams, parengė ieškinį su daugeliu trūkumų, t. y. ieškinyje neteisingai nurodė ieškovo duomenis (nurodė svetimą asmens kodą), atsakovo duomenis, atsakovo adresą, neteisingai nurodė trečiojo suinteresuoto asmens įstaigos pavadinimą, atsakovės V. J. vardą, neteisingai nurodė trečiuosius asmenis (įrašė kaip atsakovus), parašymo data, neatitiko ieškinio pateikimo datos. Visus šiuos trūkumus teisėjas nurodė išankstiniame teismo posėdyje ir būtent dėl šios priežasties teismas negalėjo pradėti nagrinėti bylą iš esmės, teismo posėdis buvo perkeltas ir nurodyta pašalinti visus ieškinio trūkumus. Tačiau, vietoje to, kad įvykdytų visus teismo nurodymus, advokatė G. R. atsisakė teikti pareiškėjui teisinę pagalbą. Advokatė nenorėjo vykdyti savo pareigų, todėl pareiškėjas buvo priverstas pats vesti ikiteisminę korespondenciją su teismu, teismas dokumentus siuntė pareiškėjui, o ne paskirtajai advokatei G. R. . Buvo nurodyta, kad pareiškėjas teismo procese neva atsisakė dalies ieškinyje nurodytų reikalavimų, dėl to byla tapo neperspektyvi. G. R. ignoravo faktą, kad pareiškėjas sutiko tik su teisėjo nuomone dėl dokumentų pridėjimo prie bylos tikslingumo. A. G. R. teismo posėdyje su teisėjo nuomone sutiko, pareiškėjo nepataisė ir savo prieštaravimo nepagarsino. Teigė, kad G. R. neturėjo teisės priimti iš VVGTPT užduočių dėl civilinių bylų, nes pagal 2005-04-28 sutartį su VVGTPT dėl jos priėmimo į darbą advokatė turėjo teisę teikti teisinę pagalbą tik administracinėse bylose. Mano, kad advokatė be pateisinamų priežasčių netinkamai vykdė jai nustatytas pareigas ir įpareigojimus. Teisėjas, priimdamas neigiamą sprendimą civilinėje byloje Nr. 9557-392/2006, kurioje advokate buvo paskirta G. R. išaiškino, kad ieškinys neatitinka LR CPK reikalavimų, nepagrįstas faktais ir argumentais, turi daug techninių ir faktinių klaidų, teismas 5 kartus nurodė pareiškėjui pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau tai nebuvo įvykdyta, todėl tokio ieškinio neįmanoma patenkinti. Laiko, kad tai yra advokatės neprofesionalumas civilinės teisės srityje ir tai sukūrė tokią teisinę situaciją, kurioje pareiškėjas atsidūrė dėl nekokybiškos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pabrėžė, kad 2007-01-08 Tarnyboje gautas advokatės pranešimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui nutraukimo“ buvo ne pareiškėjo piktnaudžiavimas, o advokatės nenoras dirbti. Atkreipė dėmesį, kad G. R. tyčia pažeidė pagrindines LR advokatūros įstatymo nuostatas, reglamentuojančias advokatų teises ir pareigas, jų atsakomybę ir teisinius santykius su klientais pagal valstybės garantiją į teisinę pagalbą, savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu civilinėje byloje, kurioje ji buvo skirta pagal valstybės garantiją, taip pat pažeidė LR advokatūros įstatymo 5 str. 5 p., 19 str., 39 str. ir 40 str. Iš įstatyme nurodytų motyvų advokatė savo 2007-01-05 atsisakyme teikti pareiškėjui teisines paslaugas nenurodė teisėtų pagrindų, o išgalvojo laisvos formos motyvus. LR Įstatymas įpareigoja advokatą nedelsiant informuoti klientą dėl atsisakymo teikti jam teisinę pagalbą. Tačiau G. R. šio įstatymo reikalavimo neįvykdė, tuo atimdama iš pareiškėjo galimybes minimizuoti tokio atsisakymo neigiamas pasekmes. Taigi, dėl advokatės kaltės pareiškėjas negalėjo apginti savo teisių ir teisėtų interesų civilinėje byloje, todėl teismo sprendimas buvo neigiamas jo atžvilgiu, pareiškėjas dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Advokatė šiurkščiai pažeidė Lietuvos advokato etiką, LR advokatūros įstatymą, LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (toliau – Įstatymas), Europos pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 str. – teisę į nešališką teismą, 13 str. – teisę į efektyvią teisminio gynimo priemonę, 14 str. – draudimą socialinės ar kitokios diskriminacijos. Pareiškėjas dėl advokatės nekompetentingumo ir jos pakeitimo į tinkamos kvalifikacijos specialistą kreipėsi į VVGTPT 2006-10-10, 2007-02-14 ir 2007-03-12, tačiau visada gaudavo tik nepagrįstus atsakymus. Laiko, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui advokatės G. R. ir atsakovės veiksmais materialinės žalos padaryta nebuvo. Pareiškėjas mano priešingai, t. y. kad dėl netinkamos teisinės pagalbos teikimo jis pralaimėjo civilinę bylą, o savo neteisėtais veiksmais atsakovė ir tretysis suinteresuotas asmuo solidariai padarė pareiškėjui žalą, t. y. dėl advokatės ir atsakovės kaltės pareiškėjas negalėjo tinkamai įrodyti teisme, kad yra teisus. Nurodė, kad iš viso turtinės žalos suma yra 5 637,87 Lt, o neturtinė žala sudaro 1 000 Lt, nes pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, t. y. jam reikėjo leisti laiką ir skurdžios socialinės pašalpos lėšas. Akcentavo, kad VVGTPT sistemiškai pareiškėjui atsisako teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bylose prieš Tarnybą ir advokatę G. R., turėdama tikslą išvengti atsakomybės už pareiškėjui padarytus jo konstitucinių teisių pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 57-61) nurodė, kad pareiškėjas 2008-08-20 pateikė Tarnybai skundą dėl antrinę teisinę pagalbą teikusios G. R. veiklos kokybės tikrinimo, pareiškėjo skundo nepersiuntimo Lietuvos advokatūrai ir dėl drausminės nuobaudos advokatei G. R. skyrimo už veiklos pažeidimus ir neteisėtus veiksmus. Atsakovė skundžiamu Raštu (Sprendimu) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Priimdama skundžiama raštą, Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas 2007-11-10 jau kreipėsi į VVGTPT su prašymu ir 2008-06-18 bei 2008-08-22 skundais dėl antrinę teisinę pagalbą teikusios G. R. veiklos kokybės tikrinimo. Teigė, kad Tarnyba advokatų veiklą tikrina sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ribose. Atsakovė 2007-11-10 sprendime ir 2008-08-26 rašte pasisakė dėl advokatės G. R. teiktos pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos. Tarnyba nustatė, kad byla tapo neperspektyvi dėl pareiškėjo paties kaltų veiksmų, t. y. nebendradarbiavimo su advokate ir savavališkai atliekamų procesinių veiksmų. A. G. R. veiksmuose nenustatyta sutarties su Tarnyba ir Įstatymo pažeidimų, taip pat nenustatytas netinkamas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pabrėžė, kad advokatų antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybę pagal Įstatymą tikrina Lietuvos advokatūra, todėl Tarnyba pagal savo kompetenciją negali nagrinėti pareiškėjo skundo dėl G. R. veiklos kokybės. Atsakovė Raštu pareiškėjo 2008-06-18 skundą dėl antrinę teisinę pagalbą teikusios G. R. veiklos kokybės tikrinimo persiuntė Lietuvos advokatūrai. Pažymėjo, kad advokatės G. R. veiksmai atstovaujant pareiškėją civilinėje byloje jau buvo vertinami teismo ir 2007-10-12 sprendime konstatuota, jog V. S. nepagrįstai teigia, kad advokatė G. R. netinkamai atliko savo pareigas ir padarė išvadą, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Šios aplinkybės, jau nustatytos administracinėje byloje ir pripažintos įsiteisėjusia teismo nutartimi, yra prejudiciniai faktai, jų įrodinėti nereikia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-08 nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą 2007-10-12 teismo sprendimą. Laiko, kad Raštas yra pagrįstas ir teisėtas bei mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas, nes civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti ne tik valdžios institucijų veiksmų priešingumą teisei, bet ir kitas organiškai tarp savęs susijusias sąlygas: priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių; teisės pažeidėjo kaltę; teisės pažeidimu padarytą žalą arba nuostolius. Nesant bent vienos iš šių keturių sąlygų, teisė į žalos atlyginimą paneigiama. Akcentavo, kad VVGTPT pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovės nuomone, Raštas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Kadangi nėra Tarnybos neteisėtų veiksmų, V. S. neturi teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Be to, tarp pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydžio ir skundžiamo rašto nėra tiesioginio ryšio. Neturtinė žala, pagal LR CK 6.271 str., atlyginama bendraisiais pagrindais, t. y. tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). LVAT 2007-12-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17- 1197/2007 yra nurodęs, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasine skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Teigė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą kelia pagrįstų abejonių, ar Tarnybos Raštas galėjo sukelti V. S. nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kai pareiškėjas sistemingai pateikia atsakovei įvairaus turinio nepagrįstus skundus dėl antrinę teisinę pagalbą teikusios G. R. neteisėtų veiksmų, nors šiuo klausimu ne kartą pasisakė tiek Tarnyba, tiek teismas. Tokiu elgesiu pareiškėjas siekia bylinėtis su Tarnyba, ir tai, VVGTPT nuomone, pareiškėjui žalos nesukelia.
Atsakovių atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 94, 95, 98-99).
Tretysis suinteresuotas asmuo advokatė G. R. atsiliepimo į pareiškėjo V. S. skundą nepateikė.
Į teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 96, 99).
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ginčija atsakovės Raštą (Sprendimą) ir prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą, motyvuodamas neteisėtais Tarnybos ir advokatės G. R. veiksmais, susijusiais su antrinės teisinės pagalbos teikimu civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006, taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 637, 87 Lt dydžio materialinės (turtinės) ir 1 000 Lt dydžio moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą (b. l. 4-7, 29-30).
LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuoja, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra VVGTPT Rašto (Sprendimo) pagrįstumas ir teisėtumas, o nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Tarnybos kompetencija vertinant antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę ir skiriant drausmines nuobaudas advokatams.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (2008-04-15 įstatymo redakcija Nr. X-1492), LR advokatūros įstatymas, LR viešojo administravimo įstatymas ir kiti, su jų įgyvendinimu susiję, teisės aktai.
Remiantis VVGTPT nuostatų, patvirtintų LR teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr. 1R-105 (LR teisingumo ministro 2008-07-30 įsakymo Nr. 1R-312 redakcija) (toliau – Nuostatai) 9.12 p., Tarnyba nagrinėja asmenų skundus, pareiškimus dėl advokatų teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos.
Šalies argumentai
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas 2008-08-20 su skundu kreipėsi į Tarnybą ir prašė: 1) pradėti tyrimą dėl antrinės teisinės pagalbos bei veiklos kokybės pagal atsakovės sprendimą Nr. 957/06, 2) nepersiųsti jo skundo Lietuvos advokatūrai ir jį išnagrinėti Tarnybos kompetencijos ribose, ir 3) skirti drausminę nuobaudą advokatei G. R. už padarytus akivaizdžius neteisėtus veiksmus civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 (b. l. 83-86). VVGTPT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2008-08-20 skundą, Raštu (Sprendimu) jį atmetė kaip nepagrįstą nurodydama, kad atsakovė, vadovaujantis Įstatymo 10 str. ir LR advokatūros įstatymo 52 ir 53 str., neturi įgaliojimų nagrinėti advokato veiklos kokybės ir skirti drausmines nuobaudas advokatui. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo analogiški reikalavimai jau buvo išnagrinėti priimant 2007-11-10 ir 2008-08-26 sprendimus, kuriuose VVGTPT pasisakė dėl advokatės G. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui, kad atsakovė advokatų veiklą tikrina sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ribose, taip pat, kad pareiškėjo 2008-06-18 skundą, kuriame V. S. prašė ištirti advokatės G. R. neteisėtus veiksmus ir antrinės teisinės pagalbos kokybę civilinėje byloje 2-9557-392/2006, 2008-07-08 raštu išsiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos advokatūrai (b. l. 29-30, 66-68, 69-72, 76, 81-82, 87-88).
Vadovaujantis Įstatymo 1 str. 1 d., Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, pagrindinis Įstatymo tikslas padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgūs už savo lėšas pasisamdyti advokatą, gauti tinkamą teisinę pagalbą.
Įstatymo 9 str. 1 d. Tarnyba apibrėžiama kaip biudžetinė įstaiga, kurios veiklos teritorija atitinka apygardos teismo teritoriją, kurios steigėjas ir dalyvis yra LR teisingumo ministerija ir kuri yra valstybės institucija (Nuostatų 1 ir 6 p.), t. y. viešojo administravimo subjektas, kuriam taikomos ir LR viešojo administravimo įstatymo nuostatos.
LR viešojo administravimo įstatymo (2007-01-18 įstatymo redakcija Nr. VIII-1234) 3 str. nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Vienas iš šių principų yra objektyvumo principas (2 p.), kurį įstatymų leidėjas apibrėžia kaip reiškiantį, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 11 d. numatyta, kad administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.).
Remiantis anksčiau nurodytomis teisės normomis, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas laikytinas individualiu teisės aktu LR viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl jis turi atitikti visus LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.
Kaip jau minėta, ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovės priimto Rašto (Sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Įstatymo 5 str. 4 p., prie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijų yra priskiriamos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Taigi, ginčo atveju ir VVGTPT. Įstatymo 9 str. 2 d. reglamentuoja, kad tarnybų uždavinys yra užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymą. Įstatymo 9 str. 3 d. 8 p. įtvirtinta, kad tarnybos (ginčo atveju ir VVGTPT) dalyvauja tikrinant antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę pagal Įstatymo 10 str. 2 p. nurodytas taisykles, t. y. pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Nuostatų 8.1 p. ir 9.13 p.
Remiantis Įstatymo 10 str. 2 p., Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles, kurias tvirtina Lietuvos advokatūra, suderinusi su Teisingumo ministerija.
Pagal LR advokatūros įstatymo (2008-04-15 įstatymo redakcija Nr. IX-2066) 52 str. 1-3 d., advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras.Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Advokatui už šio Įstatymo 52 str. 1 d. nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas gali skirti šiame įstatyme numatytas drausmines nuobaudas (53 str.).
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai teigti, kad Įstatymas įgaliojimus tikrinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę suteikia tik Lietuvos advokatūrai. Drausmines nuobaudas advokatams už atitinkamus jų veiklos pažeidimus skiria Advokatų garbės teismas. Tarnybai Įstatymas įgaliojimų tirti advokatų veiklos kokybę teikiant advokato paslaugas (taip pat ir antrinę teisinę pagalbą) bei skirti drausmines nuobaudas už nustatytus veiklos pažeidimus nesuteikia.
Apibendrinusi tai, kas pasakyta, remdamasi ištirtų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės Raštas (Sprendimas) atitinka visus LR viešojo administravimo 8 str. individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, t. y. jame aiškiai išdėstomi atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvai, tinkamai taikytos įstatymų nuostatos, išaiškinta jo apskundimo tvarka. Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo jį naikinti. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 637, 87 Lt dydžio materialinės (turtinės) ir 1 000 Lt dydžio moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą.
LR viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai ar nuostoliams (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
LR ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė materialinės (turtinės) ir moralinės (neturtinės) žalos atsiradimas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl atsakovės Rašto (Sprendimo) patyrė nepatogumų ir dvasinius išgyvenimus, t. y. jam buvo padaryta moralinė (neturtinė) žala, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtų aplinkybių buvimą. Pareiškėjas taip pat teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytą ir materialinę (turtinę) žalą. Pareiškėjas skunde apsiriboja tik materialinės (turtinės) ir moralinės (neturtinės) žalos dydžių įvardijimu, abstrakčiu teiginiu, kad jis atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nepaisant pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (LR ABTĮ 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Taigi, nenustačius būtinų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. atsiradimo sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės materialinės (turtinės) ir moralinės (neturtinės) žalo atlyginimą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis LR ABTĮ 88 str. 1 p.
Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, kad dėl neteisėtų atsakovės ir G. R. veiksmų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006, bei materialinės (turtinės) ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo, yra pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-63-1278/2008) pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei G. R., ir joje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, pagal kurį pareiškėjo V. S. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas nenustačius atsakovės ir G. R. neteisėtų veiksmų fakto. Teismas padarė išvadą, kad V. S. piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis.
Remiantis motyvais, kurie išdėstyti, pareiškėjo V. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.