Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-418-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
N-444-418-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-418/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. vardu pateiktą S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. lapkričio 10 d. nutarimu V. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 3 dalį skirta 200 Lt bauda už tai, kad ji 2009 m. spalio 27 d., apie 17 val., būdama automobilio „Opel Astra“ savininke, sėdėdama automobilio priekinėje keleivio sėdynėje perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

V. Š. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad mokė vairuoti savo sūnų, kuriam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, automobilis buvo pažymėtas „M“ raide. Teigė, kad jos veikoje nebuvo tyčios.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi V. Š. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad teisės aktų normos nustato specialią mokymo tvarką asmenims (vairuotojams), kurie nuolat pažeidžia KET reikalavimus ir už tai nubausti administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, t. y. asmenims (vairuotojams), kurie jau buvo įgiję teisę vairuoti transporto priemones, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ji buvo atimta. Pažymėjo, kad teisė mokyti tokius asmenis yra suteikiama tik įstaigai ar įmonei, kuriai Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu yra suteikta teisė organizuoti ir rengti mokymus. Vertino, kad teisės aktai suteikia galimybę šeimos nariams mokyti vairuoti tik tuos asmenis, kurie dar tik siekia įgyti teisę vairuoti transporto priemones, bet ne tuos, kurie tokią teisę buvo įgiję, tačiau ji buvo atimta dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų. Todėl teismas konstatavo, kad V. Š. neturėjo teisės mokyti vairuoti sūnų, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta.

II.

Apeliaciniu skundu V. Š. įgaliotas atstovas S. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, paskiriant administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Paaiškina, kad V. Š. veikoje nebuvo tyčios, todėl mano, kad atsakomybė pagal ATPK 128 straipsnio 3 dalį neturėtų kilti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurio būtent teisės akto tekstas leidžia daryti išvadą, jog yra draudžiama mokyti vairuoti asmenis, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones. Mano, kad toks draudimas nenumatytas jokiame teisės akte. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas, jog V. Š. sūnui teisė vairuoti transporto priemones atimta už vairavimą esant neblaiviam, susidarė išankstinę nuomonę. Nurodo, kad jai turėtų būti paskirta nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nes ji jaučiasi atsakinga už mokyto vairuoti sūnaus sukeltą eismo įvykį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti ar neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų.

Institucijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutarimu apeliantė pripažinta kalta dėl ATPK 128 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad perdavė vairuoti transporto priemonę sūnui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta.

KET 14 punktas numato, kad neleidžiama duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones, leidžiama nustatyta tvarka. Šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką nustato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 2B-302 patvirtintas Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 26 punktas numato, kad šeimos vairavimo instruktorius mokinį, siekiantį įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijos transporto priemones, praktinio vairavimo gali mokyti po mokymo kurso baigimo vairavimo mokykloje, kai mokinys turi vairavimo mokyklos išduotą mokymo kursų baigimo liudijimą ir pageidauja prieš vairavimo egzaminą įtvirtinti savo praktinio vairavimo įgūdžius. Taigi teisės aktai suteikia teisę nustatyta tvarka mokyti vairuoti keliuose tik tokius šeimos narius, kurie siekia įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamos V. Š. sūnus jau buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau ši teisė iš jo buvo atimta 24 mėnesiams už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Pažymėtina, kad pagal ATPK 330 straipsnio 2 dalį, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinami iš pažeidėjo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Iš minėto reglamentavimo akivaizdu, kad asmeniui, kuriam buvo skirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – pasibaigus skirtam atėmimo terminui, nustatyta tvarka ir sąlygomis yra grąžinama teisė vairuoti transporto priemones, t. y. asmuo šią specialiąją teisę atgauna. Todėl darytina išvada, kad minėtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas leidimas mokyti vairuoti šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones, netaikytinas asmenims, kuriems už administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir kurie siekia šią teisę susigrąžinti. Taigi V. Š., perduodama automobilį vairuoti savo sūnui, kuriam už administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės ir padarė ATPK 128 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos V. Š. manymas, jog ji galėjo mokyti sūnų vairuoti transporto priemones, padarytos veikos kvalifikavimui pagal ATPK 128 straipsnio 3 dalį jokios įtakos neturi, ir šių argumentų nebekartoja.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį. V. Š. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK 128 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. Š. vardu pateiktą S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius