Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-234-358/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
A5.-234-358/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00111-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
T. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-234-358/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00111-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Audronė Levinskienė,sekretoriaujant A. G.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. M., jo atstovui advokatui V. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neturintis administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., 9 val. 00 min., Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius T. D. pagal T. B. paaiškinimą dėl nelegalaus darbo pas fizinį asmenį T. M. nustatė, kad tarp šalių – darbuotojo T. B. ir fizinio asmens T. M. buvo susitarimas dėl darbo sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. T. B. raštu paaiškino, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., dirbo buto remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Dėl darbo tarėsi su T. M., kuris žadėjo T. B. įdarbinti, pastarasis paaiškino, kad darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Liudytojas K. Č. raštu paaiškino, kad 2018 m. vasario mėn. sudarė paslaugų sutartį su T. M. dėl buto remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., darbus atliko asmuo vardu Tomas. T. M. būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu leido darbuotojui T. B. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tokiais veiksmais T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. M. su nusižengimu nesutiko. Paaiškino, kad T. B. su buto šeimininku dėl remonto darbų tarėsi savarankiškai, savarankiškai ir dirbo. Šiam asmeniui pinigų nemokėjo, statybinių medžiagų nepirko. Jis pats su buto šeimininku K. Č. buvo sudaręs statybos remonto darbų sutartį ir pagal ją dirbo.

Atstovas paaiškino, kad liudytojų T. B. ir K. Č. parodymais negalima tikėti, nes tarp jo atstovaujamojo ir liudytojų yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl pinigų. Institucija neišsiaiškino visų aplinkybių. Prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Liudytojas T. B. parodė, kad dirbo pas Tadą remonto darbus. Tarp jų buvo žodinė sutartis, žadėjo, kad įdarbins. Dirbo nuo 2018 metų vasario mėnesio iki birželio mėnesio. Jis su buto savininku K. Č. dėl remonto darbų, statybinių medžiagų pirkimo nesitarė ir nebendravo, visa tai atliko T. M..

Liudytojas K. Č. parodė, kad pažįsta T. M., su juo sudarė paslaugų sutartį dėl buto remonto darbų, susitarė dėl terminų, kainų. T. M. perduodavo pinigus dėl statybinių medžiagų pirkimo. Su T. B. dėl nieko nesitarė, keletą kartų matė T. dirbantį jo bute. Pripažįsta, kad šiuo metu santykiai su T. M. konfliktiški dėl atliktų darbų broko, pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir T. M. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), T. B. skundas dėl nelegalaus darbo, paaiškinimas (b. l. 2-3), K. Č. paaiškinimas (b. l. 4), T. M. paaiškinimas (b. l. 5), VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai (b. l. 6-7), paslaugų sutarties kopija (b. l. 8-9), nuotraukos (b. l. 10-12), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus, iš kurio matyti, kad T. M. neturi nuobaudų (b. l. 14-15), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad T. M. vykdydamas darbdavio funkcijas leido dirbti T. B., nepasirūpino, kad prieš pradedant darbą bendrovėje būtų sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis, pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. T. M. būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu neužtikrino, kad visi statybos objekte dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Teismas tik kaip gynybinę versiją vertina T. M. argumentus, kad T. B. atskirai tarėsi su K. Č. dėl darbų atlikimo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad apklausti liudytojai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto nusižengimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekė. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje vien dėl to, kad tarp jų ir T. M. nėra jokio pagrindo.

T. M. neturi administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, T. M. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 19096264106.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė