- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- I2-2303-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00448-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Pinela
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Pinela“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Pinela“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir teismas) su patikslintu skundu, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13618 (toliau – ir Nutarimas) paskirtą 3 600 Eur baudą, t. y. ją sumažinti iki Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nustatytos minimalios baudos dydžio (1 736 Eur) (b. l. 9–12).
Pareiškėja paaiškina, kad 2015 m. lapkričio mėnesį buvo įsteigta UAB „Pinela“, ji verčiasi kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmenine prekyba ir gamyba, bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, ir licencijuojama veikla – krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais. UAB „Pinela“ akcininkas ir vadovas N. P. nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimą, kuris išduotas veiklai – medienos ruoša, malkų gamyba, medienos ruošos paslaugų veikla, įskaitant rąstų vežimą miške, veiklos teritorija – (duomenys neskelbiami).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad, siekiant vykdyti veiklą – medienos ruošą, buvo pasamdyti E. V. ir S. K.. Paaiškina, kad N. P. buvo įsitikinęs, kad juos samdo ne kaip UAB „Pinela“ įmonės direktorius, tačiau kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla. Be to, ruošiant medieną buvo naudojamos jo asmeninės nuosavybės teise valdomos staklės bei transporto priemonė, vieta atitiko verslo liudijime nurodytą veiklos teritoriją. Atvykę E. V. su S. K. 2019 m. rugpjūčio 27 d. šioje teritorijoje atliko medienos ruošimo darbus nuo 8 val. iki 9.20 val., t. y. darbas užtruko 1 val. 20 min., iki kol atvyko pranešimą gavę pareigūnai.
Patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad 2019 m. gruodžio 17 d. jai buvo surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2 darbininkai dirba nelegaliai. Darbininkai nurodė, kad pradėjo dirbti tikrinimo dieną, darbo sutarties nėra pasirašę, dėl darbo tarėsi su N. P.. Paaiškina, kad VDI pareigūnai, patikrinę duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenų bazėje, nustatė, kad patikrinimo metu minėti darbininkai nebuvo įdarbinti UAB „Pinela“, taigi jie dirbo nelegaliai. 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarimu N. P. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta minimali 1 000 Eur bauda. Teismas, paskirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į tai, kad nelegalus darbas truko neilgai, į N. P. asmenybę ir turtinę padėtį, į tai, jog turi du nepilnamečius vaikus, prisipažino dėl padaryto nusižengimo bei nuoširdžiai gailisi. N. P. sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nustatytomis aplinkybėmis, jos apeliacine tvarka neskundė.
Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su ginčo akto dalimi, kuria jai skirta 3 600 Eur bauda už du nelegalius darbuotojus. Mano, kad tai yra neproporcinga sankcija. Paaiškina, kad pažeidimas buvo padarytas dėl netinkamai organizuoto UAB „Pinela“ direktoriaus N. P. darbo, tačiau įmonės direktorius buvo nubaustas už padarytą administracinį pažeidimą, gailėjosi dėl jo, todėl į šias nustatytas aplinkybes turėjo būti atsižvelgta skiriant baudą ir pareiškėjai. Pareiškėja teigia, kad atsakovas nepagrįstai šios aplinkybės nevertino kaip lengvinančios. Be to, ji nepadarė žalos valstybės biudžetui, socialinio draudimo fondo biudžetui, jokiems kitiems asmenims, taip pat įmonė nebuvo bausta už Užimtumo įstatymo normų pažeidimą. Pripažįsta, kad dėl netinkamai identifikuotų santykių su E. V. ir S. K. ir dėl netinkamo darbo organizavimo buvo padarytas nusižengimas bei pažeistos Užimtumo įstatymo nuostatos. Pareiškėjos direktorius gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja mano, kad jai skirta 3 600 Eur bauda turi būti sumažinta iki minimalios baudos dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–44).
Pažymi, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėja, būdama darbdavys ir atstovaujama direktoriaus N. P., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarčių požymiams, nesant rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuo 8.00 val. iki 9.20 val. leido įmonės naudai, adresu: (duomenys neskelbtini), dirbti E. V. ir S. K., t. y. atlikti medienos ruošos pagalbinių darbininkų darbines funkcijas (krauti rąstus ant medžio pjovimo staklių, skaldyti supjaustytą medieną, krauti į automobilį).
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos išsakytu padaryto pažeidimo aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad nelegalaus darbo tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti, jog N. P. darbuotojus E. V. ir S. K. samdė ne kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, o būtent kaip pareiškėjos atstovas (įmonės direktorius).
Atsakovas pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d., išnagrinėjęs N. P. administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog, patikrinimo metu esant tarp UAB „Pinela“ ir E. V. bei S. K. darbo sutarties požymiams, nurodyti asmenys realiai dirbo, nors apie priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta, pripažino jį kaltu, padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 1 000 Eur baudą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos teiginys apie N. P. netinkamai suvoktas aplinkybes dėl įdarbinamų darbuotojų ir netinkamai identifikuotus sukuriamus santykius vertintinas kritiškai, nes N. P. buvo žinoma, jog E. V. neturi verslo liudijimo, t. y. neturi teisės vykdyti ūkinę ar komercinę veiklą.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad nagrinėjant UAB „Pinela“ direktoriaus (fizinio asmens) administracinio nusižengimo bylą nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. N. P. gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo, turėjo būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjant kito subjekto (juridinio asmens) padaryto Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą.
Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 17 d., surašant Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Pinela“ atstovas direktorius N. P. nepripažino jo atstovaujamos įmonės padaryto pažeidimo ir paaiškinime nurodė, kad E. V. ir S. K. dirbo ne UAB „Pinela“ naudai, o jam asmeniškai. Surašant nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje nebuvo nustatyta jokių pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pažymi, kad apie tai, jog pareiškėjos atstovas pripažįsta padarytą pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo, atsakovui tapo žinoma tik gavus skundą ir atsakovas juos vertina kaip siekį sumažinti (minimizuoti) pareiškėjai atsiradusias neigiamas pasekmes (finansines sankcijas), taikytas tik dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Atsakovas nurodo, kad tinkamai įvertino visą tyrimo medžiagą ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė 3 600 Eur baudą pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį (nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, vidurkis – 1 800 Eur). Nurodo, kad pagrindas mažinti sankciją yra byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų daryti išvadą, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Atsakovo nuomone, byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2019 m. birželio 7 d. Nutarimo dalies, kuria pareiškėjai paskirta 3 600 Eur bauda, keitimo ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nustatytos minimalios baudos skyrimo.
2015 m. lapkričio 25 d. įsteigta UAB ,,Pinela“, jos veiklos tikslai ir rūšys yra kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba ir gamyba; bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Licencijuojama bendrovės veikla – krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais. Įmonės direktorius, veikiantis juridinio asmens vardu, ir akcininkas yra N. P. (b. l. 31–34).
Byloje nustatyta, kad N. P. pasamdė E. V. ir S. K. 2019 m. rugpjūčio 27 d. medienos ruošos darbams. Nurodyti darbininkai 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuo 8.00 val. iki 9.20 val. dirbo numatytus medienos ruošos darbus, iki kol atvyko pranešimą gavę pareigūnai.
2019 m. rugsėjo 3 d. raštu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyrius nagrinėti pagal kompetenciją surinktą medžiagą dėl N. P. galimai padaryto administracinio pagal ANK 95 straipsnį (nelegalus darbas) persiuntė VDI (b. l. 56–68).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų įsiteisėjusiu 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimu N. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį pažeidimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 1 000 Eur bauda (b. l. 81–84).
2019 m. gruodžio 17 d. surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB ,,Pinela“).
2020 m. sausio 9 d. Nutarimu atsakovas už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirmą kartą) dispozicijoje nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjai skyrė 3 600 Eur baudą ir įpareigojo ją sumokėti nelegaliai dirbusiems asmenims E. V. ir S. K. sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, jei šis atlyginimas buvo sumokėtas. Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad, skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją), buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu (įmonėje dirbo du nelegalūs darbuotojai), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įmonės vadovas pažeidimo nepripažįsta. Nutarime nurodyta, kad skiriama bauda (finansinė sankcija) savo dydžiu artima įstatymo sankcijoje nustatytam minimaliam ir maksimaliam baudų dydžių vidurkiui, skiriama bauda pareiškėjai yra 3 600 Eur (b. l. 14–16).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja, nesutikdama su VDI Vilniaus teritorinio skyriaus Nutarimu, su patikslintu skundu kreipėsi į teismą (b. l. 9–13).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas.
Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą ir skirdamas baudą, nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes (ir nevertino jų kaip lengvinančių aplinkybių): UAB ,,Pinela“ direktorius buvo nubaustas už padarytą administracinį pažeidimą, gailėjosi jį padaręs, pareiškėja nepadarė žalos valstybės biudžetui, valstybinio socialinio fondo biudžetui, kitiems asmenims, be to, nebuvo bausta už Užimtumo įstatymo normų pažeidimą.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos proporcingumo, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja padarė teisės pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pareiškėjos teiginys, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius, priimdamas Nutarimą, neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes ir jų nevertino, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, tinkamai įvertino aplinkybių visumą, t. y. kad UAB ,,Pinela“ direktorius N. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo skirta administracinė nuobauda, pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, įmonėje dirbo du nelegalūs darbuotojai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat ir tai, kad skiriant finansinę sankciją įmonės vadovas pažeidimo nepripažino (b. l. 85). Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, laikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis skiriant finansinę sankciją, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad jos nelaikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis, pareiškėja nepateikė argumentų, dėl kurių atsakovo paskirta artima vidurkiui 3 600 Eur finansinė sankcija turėtų būti vertinama kaip neproporcinga ir sumažinta iki minimalaus dydžio, t. y. iki 1 736 Eur.
Teismas konstatuoja, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė 3 600 Eur baudą (finansinę sankciją) pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį (nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį vidurkis yra 1 882 Eur).
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjos patikslintas skundas dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus Nutarimo dalies, kuria uždarajai akcinei bendrovei ,,Pinela“ skirta 3 600 Eur bauda, keitimo ir paskirtos baudos sumažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Pinela“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.