Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Vidai Juciūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Sh. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjui ilgalaikis gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje nebuvo išduotas dėl to, kad pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 53 str. 1 d. 8 punkte nustatyto reikalavimo – pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus. Tokią išvadą Departamentas darė atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenis, pareiškėjas per pastaruosius 5 metus buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiau kaip 10 mėnesių. Departamento teigimu, VSAT duomenys patvirtina tik epizodinį pareiškėjo buvimą Lietuvoje. Departamentas Sprendimą priėmė vadovaujantis VSAT pateiktais duomenimis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundų argumentus.

Dėl pareiškėjo prieštaravimų susijusių su 2013-05-28 data nurodė, kad pareiškėjo pase yra spaudas, kad jis šią dieną į Lietuvą įvažiavo, tačiau VSAT duomenimis toks pareiškėjo atvykimas nėra užfiksuotas. Tačiau, kadangi duomenys apie atvykimą yra pase, todėl Departamentas laikė, kad šią dieną pareiškėjas atvyko į Lietuvą.

Dėl laikotarpio nuo 2011-06-10 iki 2011-06-21 nurodė, kad šį laikotarpį vertino pareiškėjo naudai, nors buvo fiksuoti tik 5 atvykimai į Lietuvą, o nebuvo fiksuota išvykimų.

Dėl pareiškėjo teiginių apie Departamento turimų duomenų nesutapimą su pareiškėjo savarankiškai gautais duomenimis Departamentas nurodė, kad dėl šios aplinkybės kreipėsi į VSAT ir buvo paaiškinta, kad pareiškėjui buvo pateikti nefiltruoti duomenys (nenustačius asmens gimimo metų), t. y. sąraše pasitaikė duomenų, apie asmenų, kurių vardai ir pavardės sutapo su pareiškėju, sienos kirtimu. Tuo tarpu Departamento turimame sąraše duomenys tik apie pareiškėją.

Dėl pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nurodė, kad UAB „Palink“ rašte nurodytos datos išskyrus vieną datą (galimai dėl techninių kliūčių) sutampa su pareiškėjo būvimu Lietuvoje. Tuo tarpu „Samitas“ pateiktas kvitas nepaneigia Sprendimo neteisėtumo, nes kvite nėra nurodyta pareiškėjo vardas, pavardė, ar kiti duomenys, leidžiantys kvitą susisieti su pareiškėju ir nepatvirtina pareiškėjo buvimo Lietuvoje fakto.

Dėl argumentų, kad vertinamo laikotarpio pradžioje, t. y. 2010-07-16, galiojusioje Įstatymo redakcijoje galimybė pragyvenus Lietuvoje 5 metus gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo siejama su išbūtų/neišbūtų Lietuvos Respublikoje dienų skaičiumi nurodė, kad toks pakeitimas įsigaliojo 2013-01-01, o tuo tarpu pareiškėjui prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Departamentui pateikus po 2013-01-01, jo atžvilgiu galiojo būtent ši teisės nuostata.

Nurodė, kad atsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas buvo įmonės direktorius bei Lietuvoje deklaravo savo gyvenamą vietą, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos fakto. Taip pat pažymėjo, kad teisės aktai šiuo aspektu jokių išimčių nenumato.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2015-08-17 sprendimo Nr. (15/5-11)31U-34 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo Baltarusijos Respublikos piliečiui S. Sh.“ teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo Departamentui išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2015-07-16 pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

Prašymo teisinis pagrindas pareiškėjo atitikimas Įstatymo 53 str. 1 d. 8 punkte nustatytam reikalavimui – pragyventa Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus. Su prašymu pareiškėjas taip pat pateikė Baltarusijos Respublikos piliečio paso kopiją, Leidimo laikinai gyventi kopiją, Pažymėjimą apie lietuvių kalbos egzamino išlaikymą, Darbo sutartį, Pažymą apie darbo užmokestį, Prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, išrašus iš ligos istorijos, VĮ Registrų centro duomenis. Departamentas 2015-08-17 sprendimu Nr. (15/5-11)31U-34 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo Baltarusijos Respublikos piliečiui S. Sh.“ nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti ir neišduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo (redakcija galiojanti Sprendimo priėmimo metu) 2 str. 15 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.

Teisinius santykius dėl pareiškėjų prašomų leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos. Šio įstatymo 53 str. 1 d. 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Minėtos nuostatos juridinės struktūros analizė leidžia teigti, jog užsieniečiui leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms, t. y. jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. To paties įstatymo 53 str. 3 dalyje įtvirtinta, jog užsienietis, kuriam išduodamas leidimas nuolat gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas (leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje).

Lietuvos Respublikos Seimas 2012-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1, 2, 6, 9, 10, 11, 12-1, 17, 19, 21, 22, 24, 26, 33, 37, 38, 40, 43, 49-1, 50, 53, 54, 55, 57, 58, 89, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 104, 106, 113, 128, 131, 133, 139, 140-1, 141-1 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 44-1, 49-3, 98-1, 99-1, 103-1, 105, 105-1, 105-2, 105-3, 105-4, 106-1 straipsniais ir 12², 13, 14, 15, 16, 18, 20, 145 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą. Šiuo įstatymu 53 straipsnis buvo papildytas nauja 10 dalimi (įsigaliojo nuo 2013-01-01, toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kurioje įtvirtinta, jog leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹ punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Papildomai pažymėtina, kad šios Įstatymo normos įgyvendina 2003-11-25 Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 272) 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad buvimo už valstybės narės teritorijos laikas nepertraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio ir įskaičiuojamas į jį, jei tokia išvyka netrunka ilgiau nei šešis mėnesius iš eilės ir iš viso per straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Taigi, Įstatymo 53 str. 10 dalies nuostatos yra analogiškos Direktyvos nuostatoms.

Teisinius santykius, susijusius su pragyvento laikotarpio apskaičiavimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013-05-23 įsakymu Nr. 1V-456 nauja redakcija išdėstytas Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Bendrijoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Bendrijoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Š. A. 36 punkte nustatyta, kad <... jeigu užsienietis siekia gauti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 ar 8¹ punkte nustatytu pagrindu - ar užsienietis, atsižvelgus į Įstatymo 53 straipsnio 9 dalį, pragyveno atitinkamai Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 ar 8¹ punkte nurodytą laikotarpį ir ar per šį laikotarpį nebuvo išvykęs atitinkamai už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikui, ilgesniam, negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje. Pagal minėto Aprašo 38 punktą, jeigu įvertinus aprašo 37 punkte nurodytus duomenis ir informaciją nustatoma, kad užsienietis buvo išvykęs atitinkamai už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikui, ilgesniam laikui, negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje, tai užsieniečio pragyventas atitinkamai Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpis skaičiuojamas: jeigu užsienietis buvo išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės - nuo pirmos atvykimo atitinkamai į Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją po šio laikotarpio dienos (38.1 punktas); jeigu užsienietis per 5 metų laikotarpį buvo išvykęs daugiau kaip 10 mėnesių - nuo paskutinio atvykimo atitinkamai į Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją dienos (38.2 punktas).

Pagal Aprašo 37 punktą, apskaičiuojant, atsižvelgus į Įstatymo 53 str. 9 dalį, Įstatymo 53 str. 1 dalies 8 punkte nurodytą pragyventą laikotarpį ir nustatant tai, ar užsienietis nebuvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikui, ilgesniam, negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje, įvertinami, be kita ko, šie duomenys apie užsienietį: laikotarpis, kuriuo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje dirbtas laikotarpis; mokymosi, studijavimo, stažavimosi, kvalifikacijos kėlimo ar profesinių mokymų Lietuvos Respublikoje laikotarpis; turimi kitų valstybių išduoti leidimai gyventi ir vizos; kelionės dokumente esančios valstybių sienų kirtimo žymos, įrašai apie gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ir kiti įrašai bei žymos; vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną duomenys, užfiksuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje (toliau - VSAT informacinė sistema); pateiktų dokumentų duomenys ir kita informacija, teritorinės policijos įstaigos migracijos padalinio ir / ar Migracijos departamento gauta vykdant savo funkcijas.

Minėta, jog pareiškėjas prašė išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 1 d. 8 punkto, pagrindu, todėl, šiuo atveju, pareiškėjui buvo privalu atitikti dvi sąlygas (pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėti leidimą laikinai gyventi), kurias įvykdžius pareiškėjui galėtų būti išduotas leidimas nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjo išvykimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikotarpis, vadovaujantis Aprašo 37 punktu buvo apskaičiuotas pagal VSAT informacinėje sistemoje užfiksuotus pareiškėjo vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną duomenis. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2004-10-08 įsakymu Nr. 4-507, 4.2 papunktį ir 6 punktą, viena iš pagrindinių VSAT informacinės sistemos funkcijų - duomenų apie asmenis, kertančius Lietuvos valstybės sieną, kaupimas, o asmens duomenų šioje informacinėje sistemoje tvarkymo tikslas - fizinių asmenų, kertančių Lietuvos valstybės sieną, tapatybės nustatymas ir apskaita.

Departamentas skundžiamu Sprendimu netenkinto pareiškėjo prašymo ir neišdavė pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad pareiškėjas per pastaruosius 5 metus buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam laikotarpiui nei 10 mėnesių. Tokią išvadą Departamentas priėmė išnagrinėjus VSAT pateiktus duomenis, iš kurių nustatė, kad pareiškėjas nuo 2010-07-16 iki 2015-07-16, t. y. per pastaruosius 5 metus prieš prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimą buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiau kaip 1178 dienas, o tai sudaro 38 mėnesius, t. y. laikui, ilgesniam, negu nurodyta Įstatymo 53 str. 10 dalyje. Tuo tarpu pareiškėjas skundo argumentais nesutiko su Departamento nustatytais duomenimis. Pareiškėjo teigimu, nustatyti duomenys klaidingi ir neišsamūs, nes ne visi pareiškėjo kirtimai per sieną buvo fiksuoti sistemoje.

Pareiškėjas prieštaravo dėl netikslumų VSAT sistemoje laikotarpiu nuo 2011-06-10 iki 2011-06-21 (buvo fiksuoti 5 pareiškėjo atvykimai, tačiau nebuvo fiksuoti išvykimai). Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, minėtas laikotarpis buvo įvertintas pareiškėjo naudai, t. y. šis pareiškėjo nurodytas laikotarpis buvo įvertintas, kaip pareiškėjo būtas laikas Lietuvoje. Analogiškai (pareiškėjo naudai) Departamentas sprendė ir dėl laikotarpio 2015-05-27 iki 2013-05-28, paaiškėjus, kad 2013-05-28 VSAT sistemoje buvo fiksuoti sutrikimai. Pareiškėjui VSAT duomenų išsamumas abejonę kėlė taip pat ir dėl to, kad tiek pareiškėjo savarankiškai gauti VSAT duomenys, tiek Departamento gauti duomenys nesutapo. Kaip nustatyta bylos medžiaga dėl nustatytų pareiškėjo atvykimo ir išvykimo nesutapimų Departamentas su 2016-01-21 raštu Nr. (15/2-6)10K kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri 2016-01-25 raštu Nr. 21-14-298 informavo, kad formuojant pareiškėjo (gim. 1971-06-02) VSATIS sienos kirtimo išrašą, teikiant duomenis pareiškėjui nebuvo pasirinktas duomenų filtras pagal tikslią pareiškėjo gimimo datą, todėl prie duomenų apie pareiškėją kartu buvo pateikti ir duomenys apie kitus tris asmenis tuo pačiu vardu ir pavarde (gim. 1958-04-01, 1988-10-05 ir 1984-03-19). Atitinkamai Departamentas išvadą dėl pareiškėjo išvykimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgesnio laiko nei numatyta Įstatymo 53 str. 10 d., priėmė atsižvelgdamas į duomenis, kurie patvirtino išskirtinai pareiškėjo sienos kirtimą. Taigi iš šių aplinkybių darytina išvada, kad tiek pareiškėjo, tiek Departamento turimi duomenys prieštaraujantys savo turiniu tapo dėl netinkamo ieškomų duomenų kriterijų nustatymo, o ne iš esmės dėl VSATIS sistemos duomenų netikslumo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad VSATIS duomenys iš esmės turėtų būti vertinami kaip tetikslūs ir netinkami naudojimui Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2004-10-08 įsakymu Nr. 4-507 4.2 papunkčio ir 6 punkto prasme. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo metu iš esmės prieštarauja VSATIS sistemos nesklandžiam veikimui, remiasi prielaidomis dėl galimų neatitikimų, tačiau jokių realių įrodymų, paneigiančių atsakovo nustatytą per ilgą laikotarpį (t. y., kad pareiškėjo nebuvimas Lietuvoje yra mažiau nei 10 mėn.) nepateikė.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jo buvimą atitinkamais laikotarpiais patvirtina UAB „Palink“ pinigų priėmimo kvitai bei UAB „Stanita“ kvitų kopijos. Kaip nustatyta bylos medžiaga, Departamento turimi duomenys su pareiškėjo pateiktais duomenimis dėl UAB “Palink“ kvitų datų iš esmės sutapo (išskyrus vieną atvejį), tuo tarpu UAB „Stanita“ išduoto kvito Departamentas pagrįstai nevertino, kaip pagrindžiančio pareiškėjo buvimą Lietuvoje, tam tikru laikotarpiu, nes, kaip teisingai nurodė Departamentas, kvite nėra duomenų leidžiančių kvitą vienareikšmiškai susieti su pareiškėju (nėra vardo, pavardės, parašo ir pan.). Kita vertus, UAB “Palink“ pateikti duomenys taip pat negalėtų būti vienareikšmiškai vertintini pareiškėjo naudai, nes UAB “Palink“ išduoti duomenys dėl lojalumo kortelės naudojimo nepatvirtina, jog kortele naudojosi tik pareiškėjas. Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei Aprašo nuostatos nenumato išimčių, kurioms atsiradus pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio nepertrauktų buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, Departamentas neturėjo pagrindo pareiškėjo nurodytų kitų aplinkybių, susijusių su sutuoktinės sveikata, darbo santykiais, vertinti pareiškėjo naudai.

Išnagrinėjus pareiškėjo skundų ir Departamento atsiliepimo argumentus, šalių pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad Departamentas įvertinęs VSAT informacinės sistemos duomenis (dalyje dėl pareiškėjo), taip pat įvertinęs kitus papildomus įrodymus (duomenys apie UAB „Palink“ pinigų priėmimo kvitus, UAB „Stanita“ kvitų kopijos), skundžiamu Sprendimu pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 53 str. 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo.

Minėta, jog Įstatymo 53 straipsnis 10 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹ punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių, buvo papildytas Pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2013-01-01. Pažymėtina, kad Pakeitimo įstatymo 62 str. 2 dalis nustato, kad prašymai, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. Pareiškėjas šiuo atveju prašymą dėl leidimo išdavimo pateikė 2015-07-16, t. y. nebuvo pateikęs prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi iki 2013-01-01, todėl jau po 2013-01-01 pateikti prašymai išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 str. 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, kaip ir šiuo atveju, nagrinėjami vadovaujantis Pakeitimo įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog už laikotarpį iki 2012-12-31 turėtų būti vadovautasi Įstatymo nuostatomis galiojusiomis iki 2013-01-01, vertintini nepagrįstais. Prašymas pateiktas po 2013-01-01 turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis Prašymo pateikimo metu galiojusiomis Pakeitimo įstatymo nuostatomis.

Apibendrinant darytina išvada, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina Sprendimo pagrįstumą, tuo tarpu pareiškėjas skundo argumentais ir pateiktais įrodymais Sprendimo neteisėtumo neįrodė. Skundžiamas Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti skunde nurodytais argumentai bei prie skundo pateiktais įrodymais nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nepanaikinus Sprendimo nėra pagrindo įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Netenkinus pagrindinių reikalavimų, netenkinamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo S. Sh. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą