Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-23 · Civilinė byla Nr. 2A-411/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-23
Bylos Nr.
2A-411/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
Atsakovas
S. O., S.
Kategorijos
  • 4.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-411/2009Procesinio sprendimo kategorija 4.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,

dalyvaujant atsakovui S. O.,atsakovo atstovui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. O. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-552-212/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kvadratūra“ ieškinį atsakovui S. O. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

BUAB „Kvadratūra“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo S. O., ėjusio UAB „Kvadratūra“ direktoriaus pareigas, priteisti 5 600 Lt žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad bendrovei „Kvadratūra“ iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtas įmonės administratorius nustatė, jog nuo 2004 metų bendrovė dirbo nuostolingai, skolų turėjo daugiau, nei turto. Atsakovas pažeisdamas LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (toliau LMETĮ) 3 straipsnį, neatsiskaitęs su įmonės kreditoriais nepagrįstai suteikė labdarą: 2004 m. gegužės 11 d. sumokėjo 2 000 Lt Šiaulių krašto leidėjų draugijai; 2006 m. vasario 13 d. ir 2007 m. balandžio 6 d. sumokėjo 600 Lt Panevėžio sportinių šokių klubui „Rid-rito“; 2007 m. balandžio 6 d. sumokėjo 3 000 Lt Kauno ledo ritulio asociacijai. Ieškovo teigimu atsakovas savo pareigas vykdė netinkamai, todėl turi atlyginti bendrovei padarytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė ieškovui iš S. O. 5 600 Lt ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime išdėstė tokius argumentus:

1. senaties terminas dėl žalos už 2004 m. gegužės 11 d. suteiktą 2 000 Lt paramą, atlyginimo, netaikytinas, kadangi bankroto byla įmonei iškelta 2007 m. liepos 20 d. ir tik po šios datos administratorius sužinojo apie atsakovo neteisėtą sprendimą.

2. Atsakovą ir jo vadovaujamą įmonę siejo pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Įmonės vadovas privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Atsakovo sprendimai teikti labdarą neatitiko LMETĮ reikalavimų ir pažeidė bendrovės kreditorių teises. Atsakovas savo kaltės, kuri šiuo atveju preziumuojama, nepaneigė. Atsakovas neįrodė, kad priimdamas sprendimus teikti labdarą, veikė išimtinai bendrovės interesais ir siekė jai finansinės ar kitokios naudos.

Šalies argumentai

Atsakovas S. O. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė LMETĮ nuostatas. Šio įstatymo 3 straipsnis numato mokėjimų eilės tvarką, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų. Teismas netyrė ar bendrovė paramos teikimo metu neturėjo pakankamai pinigų visiems savo piniginiams įsipareigojimams įvykdyti, taip pat nesiaiškino kokių kreditorių ir kokie interesai buvo pažeisti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „Kvadratūra“ prašo skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad byloje pateikti įmonės finansiniai duomenys patvirtina, jog nuo 2004 metų bendrovė buvo nemoki, todėl šiuo atveju tikslūs duomenys apie įmonės kreditinius įsiskolinimus neturi reikšmės. Suteikdamas labdarą įmonės vadovas mažino lėšas, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymui su kreditoriais ir taip pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, bei turi atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovas S. O., eidamas UAB „Kvadratūra“ direktoriaus pareigas, suteikė labdarą: 2004 m. gegužės 11 d. sumokėjo 2 000 Lt Šiaulių krašto leidėjų draugijai; 2006 m. vasario 13 d. ir 2007 m. balandžio 6 d. sumokėjo 600 Lt Panevėžio sportinių šokių klubui „Rid-rito“; 2007 m. balandžio 6 d. sumokėjo 3 000 Lt Kauno ledo ritulio asociacijai.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovas, kaip įmonės administracijos vadovas turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Tenkindamas ieškinį teismas suteiktą labdarą įvertino kaip žalą bendrovei bei konstatavo, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga - kaltė, yra preziumuojama ir pats atsakovas turi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (CK 6. 248 str.). Teismas nurodė, kad atsakovo sprendimai teikti labdarą neatitiko įstatymo reikalavimų ir pažeidė bendrovės kreditorių subjektines teises. LMETĮ reglamentuoja piniginių įsipareigojimų vykdymo tvarką. Bendrovė, nurodė teismas, piniginių įsipareigojimų turėjo nuo 2003 metų iki pat bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovas neturėjo teisės teikti labdarą, kol neatsiskaitė su kreditoriais (LMETĮ 3 str.). Teismas konstatavo, kad atsakovas savo kaltės prezumpcijos nepaneigė, o ieškovas įrodė visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas ir žalos dydį.

Apygardos teismo motyvai klaidingi. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Optimalūs finansai“ ieškinį atsakovui G. P. yra išaiškinęs, kad pagal LR Darbo kodekso (DK) 4 straipsnio 1 dalies 11 punktą darbo įstatymai nustato materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas). Darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda pagal DK 246 straipsnyje nustatytas sąlygas. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribas nustato DK 254 straipsnis, o visišką atsakomybę – DK 255 straipsnis. Pagal jo 5 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta kitokiu būdu ir kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Žalos padarymas kitokiu būdu ir kitokiam turtui suprantama kaip kitoks negu DK numatytas žalos būdas ar jame numatytas turtas. Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 37 straipsnyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl bendrovės vadovui taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrąsias DK nustatytas taisykles. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas ir jam taikoma tokia pat atsakomybė t. y. visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė atsiranda pagal sąlygas, kurios nustatytos DK 246 straipsnyje, ABĮ 38 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat įmonės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose. Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad atsakomybės sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija išvardytuose įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o DK darbuotojo materialiąją atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 str. 4 p.). Esant tokiai teisinei reglamentacijai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovas turi įrodyti atsakovo padarytą žalą. Pasisakydamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų teismas rėmėsi LMETĮ nuostatomis, nurodė, kad atsakovo sprendimai teikti labdarą neatitiko įstatymo reikalavimų ir pažeidė bendrovės kreditorių subjektines teises, nes bendrovė piniginių įsipareigojimų turėjo nuo 2003 metų iki pat bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovas neturėjo teisės teikti labdarą, kol neatsiskaitė su kreditoriais. Tačiau apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad LMETĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokėjimų eilės tvarka taikoma tik tuomet, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų. Taip pat yra svarbi šioje įstatymo normoje įtvirtinta mokėjimų eilė. Tik nustačius, kad UAB „Kvadratūra“ ginčijamos labdaros suteikimo metu neturėjo pakankamai pinigų visiems atsiradusiems mokėjimams ir, kad pradelsti mokėjimai priklausė LMETĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose išvardintiems mokėjimams, galima spręsti, ar labdaros suteikimas pažeidė įstatymo reikalavimus ir ar bendrovei buvo padaryta žalos. Šias aplinkybes turi įrodyti ieškovas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo apsiribota ieškovo nurodyta aplinkybe, pagal balansų duomenis UAB „Kvadratūra“ nuo 2004 metų dirbo nuostolingai, turėjo kreditinių įsiskolinimų, jos finansiniai įsipareigojimai savo dydžiu buvo artimi bendrovės turimo ir į balansą įrašyto turto vertei. Todėl byloje, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytas nei žalos faktas, nei atsakovo neteisėti veiksmai, nei jo kaltė. Tenkindamas ieškinį teismas rėmėsi atsakovo kaltės prezumpcija, kuri nagrinėjamoje byloje netaikytina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas ieškinys patenkintas nepagrįstai, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas (CPK 330 str.). Kadangi ieškovas atsakovo kaltės byloje neįrodinėjo, bylos esmė liko neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl panaikinus sprendimą byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasEgidijus Žironas