Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-455/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
1S-455/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Kaltinamasis
M. J.
Byla Nr. 1S-455/2013
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 8 d.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad

veikdamas kartu su D. Z. ir A. G., 2012 m. gegužės 5 apie 3 val., prie namo, esančio Vilniuje, Rudaminos g. 8, užėjo R. U. ir J. B. už nugaros kartu su D. Z., A. G. priėjo R. U. iš priekio, o J. B. už nugaros, taip sudarydami jiems bauginančią situaciją. Po to iš už nugaros R. U. į kaklą buvo įremtas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas daiktas ir R. U. buvo įbaugintas bei iš jo tokiu būtu buvo atimta galimybė priešintis, o A. G. pareikalavo R. U. ir J. B. ištraukti iš kišenių viską, ką jie turi. Po to J. B. parodė, kad kišenėse nieko neturi, o R. U. išsitraukė iš kišenės jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericson W500, 200 litų vertės, su SIM kortele, kurios vertė 5 litai, ir M. J. šį telefoną iš jo paėmė. Po to apieškojo jo kišenes ir iš kišenės ištraukė R. U. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI U8650, kurio vertė 400 litų, su SIM kortele, kurios vertė 5 litai, bei nuo R. U. peties nukabino pastarajam priklausančią rankinę, 20 litų vertės, kurioje buvo piniginė, 20 litų vertės, su 5 litų grynųjų pinigų, 3 raktai, kiekvieno iš jų vertė 20 litų, bendros 60 litų vertės, magnetinį raktą, 20 litų vertės. Po to A. G. grasindamas, kad peršaus jiems kojas liepė R. U. ir J. B. bėgti ir jie nubėgo. Šiais veiksmais M. J., atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė 735 litų vertės R. U. priklausantį turtą.

Kaltinamasis M. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2012 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi M. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2013 m. spalio 10 d. nutartimi kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais suėmimo taikymo pagrindais. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Šalies argumentai

Kaltinamasis M. J. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį kaip nepagrįstą. Kaltinamasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas vėl nurodo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, nors jis buvo pašalintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad pateikė bylą nagrinėjančiam teismui pažymą apie tai, kad taikant jam švelnesnes priemones, nei suėmimas, jis būtų įdarbintas vienoje įmonėje. Tokiu būdu išnyktų teismo nurodoma aplinkybė, kad jis neturi legalaus pragyvenimo, todėl būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. M. J. tvirtina, kad neįvertino to, jog jis pilnai prisipažino dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, davė parodymus, todėl niekaip netrukdytų procesui.

Kaltinamasis skunde pažymi, kad yra suimtas jau beveik pusantrų metų. Prašo pristatyti jį į teismo posėdį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. N nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai bus daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje iš esmės pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad M. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo R. U. parodymai liudytojo V. D. parodymai, parodymo atpažinti protokolai ir kita bylos medžiaga.

Pratęsdamas kaltinamajam M. J. suėmimo terminą teismas pagrįstai nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Vilniaus apygardos teisme M. J. kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Be to, M. J. ankščiau yra šešis kartus teistas už turtinių nusikaltimų padarymą, taip pat ir už plėšimą, kas rodo jo asmenybės pavojingumą. Bylos duomenimis kaltinamasis iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas, pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Atsižvelgtina ir į tai, kad naują nusikalstamą veiką M. J. galimai padarė būdamas neseniai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje M. J. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai, kad M. J. laisvėje galimai būtų įdarbintas nešalina šio teismo nustatyto suėmimo taikymo pagrindo.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam M. J., teismas nepagrįstai nurodė kitą – BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje M. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Juo labiau, kad kaip pagrįstai nurodoma skunde, šis suėmimo taikymo pagrindas jau buvo pašalintas ankstesne Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi. Kaip matyti iš ankstesnių Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, kaltinamojo skundo argumentai iš esmės kartojasi. Be to, jis anksčiau dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant jo skundus, todėl, vadovaujantis BPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatomis, suimtojo dalyvavimas nagrinėjant skundą nėra privalomas.

Apeliacinis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad suėmimo terminas M. J. pratęstas ir jo teisės suvaržytos pagrįstai, laikantis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Ilgą laiką besitęsiantis suėmimas šioje byloje taip pat pateisinamas viešuoju interesu, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, pagrindo manyti, kad byla vilkinama – nėra.

Pagrįsta Vilniaus apygardos teismo išvada, kad taikant M. J. švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. J. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė