Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Zita Romanovaitė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1.; 2.4.6.3.; 1.1.4.2.;

2010 m. gegužės 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. G. ir O. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo

V. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009-11-09 iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 66 str.).

O. G. (O. G.), gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. vienerių (1) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės pridėta 2008-11-11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009-11-09 iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 66 str.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. ir O. G. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 9 d., apie 20 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą įvykdyti vagystę, atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). O. G. saugant V. G., kad niekas neateitų ir nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, V. G. žirklėmis atrakino V. K. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių spynelę, įsibrovė į automobilio saloną ir, iš jo paėmęs V. K. priklausančią 300 litų vertės automagnetolą „Ministro of Sound“, kartu su O. G. iš įvykio vietos pasišalino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes juos sulaikė policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis O. G. teigia, kad jis nieko nesaugojo, apie daromą nusikaltimą nieko nežinojo. Nuteistasis O. G. tvirtina, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepadarė, prašo jį išteisinti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

O. G. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria O. G. nuteistas, naikintina, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 1 p.), V. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistas V. G., keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu O. G. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. nuteistas nepagrįstai, nes jo kaltė byloje surinktais ir teisiamajame bei apeliaciniame teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais neįrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame bei apeliacinio teismo posėdžiuose nuteistieji davė nuoseklius parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes, jų parodymus patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdžiuose ištirti įrodymai.

2009-11-10 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. G. parodė, kad turėjo susitikti su draugu, todėl O. G. pasiūlė važiuoti kartu. Laikotarpiu nuo 19-tos iki 20-tos valandos abu nuvažiavo prie Klaipėdos universitetinės ligoninės. Išlipus iš autobuso, V. G. užsinorėjo nusišlapinti. Nuteistieji nuėjo link netoliese buvusios automobilių stovėjimo aikštelės. Kadangi O. G. kartu eiti nenorėjo, todėl pasiliko stovėti nepriėjęs aikštelės. V. G., atlikęs gamtinius reikalus, šalia matydamas automobilį pagalvojo, kad galėtų iš jo ką nors pavogti. Priėjęs prie automobilio, atsineštomis žirklėmis, kurias buvo pasiėmęs turėdamas tikslą apvogti kokį nors automobilį, atidarė automobilio dureles, iš priekinio skydelio ištraukė automagnetolą, po daiktine lentynėle rado jos dangtelį, kurį taip pat pasiėmė. Daiktus susidėjo į plastikinį maišelį ir grįžo prie O. G.. Šiam paklausus, ką turi maišelyje, V. G. pasakė, kad pavogė iš automobilio automagnetolą. V. G. tvirtino, kad O. G. apie jo daromą nusikaltimą nieko nežinojo ir jo nesaugojo (t. 1, b. l. 39–40).

Teisiamajame posėdyje V. G. iš esmės patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei prisiminė, kad iš automobilio „Volkswagen Golf“ pavogė ne tik automagnetolą, bet ir pirštines, tris šokoladus, pavogtus daiktus susidėjo į automobilyje rastą maišelį ir sugrįžo prie O. G.. Nuteistasis V. G. patikslino, kad O. G. nuo apvogto automobilio stovėjo už kokių 30 metrų. V. G., sugrįžęs prie O. G., padavė jam maišelį su pavogtais daiktais palaikyti, bet, apsimovęs pirštines, maišelį atsiėmė. Nuteistųjų sulaikymo metu maišelis buvo pas V. G.. V. G. patvirtino, jog O. G. apie tai, jog jis turėjo žirkles ir norėjo apvogti automobilį, nežinojo (t. 2, b. l. 22).

Apeliaciniame teismo posėdyje V. G. taip pat patvirtino, kad iš automobilio pavogė ne tik automagnetolą su valdymo pulteliu, bet ir tris šokoladus, kurie buvo daiktinėje, pirštines ir kepurę, kurios buvo padėtos tarp sėdynių. V. G. patikslino, kad apvogtasis automobilis stovėjo aikštelėje tarp Jūrininkų ir Onkologinės ligoninių, arčiau Onkologinės ligoninės. Pavogęs iš automobilio daiktus nuėjo link Onkologinės ligoninės, nes į tą pusę buvo nuėjęs O. G.. Pasivijo O. G. ir abu praėjo pro Onkologinės ligoninės aikštelę, išėjo į centrinę gatvę ir centrine gatve grįžo į autobusų stotelę, kur ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. V. G. eidamas vogti pirštinių neturėjo, o sulaikymo metu buvo užsimovęs pirštines, kurias pavogė iš automobilio, maišelį su pavogtais daiktais turėjo jis pats. Pirštinės buvo geros, tačiau po to, kai policijos komisariate jį parvedė iš tyrėjo, pirštines rado su nukarpytais galais. Automagnetolos pultelį V. G. buvo įsikišęs į užpakalinę kišenę, jį policijos pareigūnai rado tik nuvežę nuteistuosius į komisariatą (t. 2, b. l. 87–88).

Nuteistasis O. G. tai, kad, darant nusikaltimą, saugojo V. G. ir taip prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, neigė.

Nuteistasis O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną su V. G. susitiko atsitiktinai. V. G. pasiūlė nuvažiuoti iki Klaipėdos universitetinės ligoninės, tačiau priežasties nesakė. Atvažiavę prie minėtos ligoninės, autobusų sustojimo aikštelėje parūkė, V. G. panoro nusišlapinti. O. G. V. G. pasakė, kad jis eis toliau, kad šis jį pasivys, ir nuėjo link Onkologinės ligoninės. Nepriėjus Onkologinės ligoninės, jį pasivijo V. G., kuris su savimi turėjo plastikinį maišelį, o jame automagnetolą. O. G. suprato, kad V. G. automagnetolą pavogė iš kurio nors automobilio (t. 1, b. l. 145–146).

Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis O. G. patvirtino, kad, atvažiavus prie ligoninės, V. G. nuėjo nusišlapinti. Kur V. G. ėjo ir ką jis veikė, O. G. nematė, nes ėjo link stotelės. V. G. grįžo su maišeliu, rodė maišelyje pavogtą automagnetolą. Kol movėsi pirštines, V. G. maišelį su automagnetola davė palaikyti O. G., tačiau sulaikymo metu maišelį turėjo V. G. (t. 2, b. l. 23).

Apeliaciniame teismo posėdyje O. G. dar kartą patvirtino, kad kai V. G. jį pasivijo, davė palaikyti maišelį, o pats apsimovė pirštines. Sulaikymo metu O. G. rankose neturėjo nieko (t. 2, b. l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas E. N. parodė, kad įvykio dieną patruliavo su K. K. bei J. K.. Palikę savo tarnybinį automobilį prie Klaipėdos universitetinės ligoninės, patruliavo pėsčiomis nesaugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, esančiose (duomenys neskelbtini). Patruliuojant pamatė, kad vienoje iš minėtų aikštelių, neapšviestoje vietoje, vyriškis, atsitūpęs ir atsidaręs dureles, įlindo į automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasilenkęs automobilio salone kažką krapštė. Kaip vyriškis atsidarė dureles, liudytojas nematė. Vyriškis lįsdamas į automobilį rankose jokio maišelio neturėjo. Dar vienas vyriškis stovėjo atokiau nuo pirmojo, už kokių 6 metrų. Liudytojas E. N. iš vyriškio elgesio suprato, jog šis stebi aplinką, todėl liudytojui nekilo abejonių, kad abu vyriškiai yra kartu. Liudytojas tvirtino, kad pirmasis vyriškis išlindo iš automobilio, kažką paslėpė po striuke ir nuėjo link antrojo vyriškio, kuriam kažką padavė ir šis daiktą įsidėjo į plastikinį maišelį. Jiems išėjus į apšviestą vietą, liudytojas atpažino, jog šie vyriškiai – tai V. G. ir O. G.. Liudytojas E. N. parodė, kad jis su K. K. ir J. K. buvo greta minėtos aikštelės, už krūmų, neapšviestoje vietoje, šalia Onkologinės ligoninės. Vyriškiai jų nepastebėjo ir nuėjo į greta esančią autobusų sustojimo aikštelę, kur jis nusprendė patikrinti, ką jie pavogė iš minėto automobilio. O. G. rankose laikytame maišelyje rado automagnetolą be dangtelio, o V. G. striukės išorinėje kišenėje rado automagnetolos dangtelį. Abu piliečius pristatė į policijos komisariatą (t. 1, 10–12).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai K. K. ir J. K. parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas E. N. (t. 1, b. l. 13–15, 16–18). Tik liudytojas J. K., priešingai nei kiti liudytojai, parodė, kad pirmasis vyriškis antrajam vyriškiui padavė ne kažkokį daiktą, kurį antrasis vyriškis įsidėjo į maišelį, o tai, jog pirmasis vyriškis antrajam padavė baltos spalvos maišelį.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. N. įvykio aplinkybių nedetalizavo, parodė, kad įvykio dieną, patruliuodami prie miesto ligoninės, pastebėjo du įtartinus asmenis ir juos sekė. Įtartinus asmenis pasitiko stotelėje ir dviese su K. K. juos sulaikė, o J. K. privažiavo automobiliu. E. N. teisiamajame posėdyje, skirtingai negu ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. G. automagnetolą atsinešė rankose, ją pats įdėjo į O. G. turėtą maišą. Liudytojas patvirtino, kad sulaikius asmenis, pas O. G. maišelyje rado automagnetolą, o pas V. G. rado pultelį (t. 2, b. l. 24–25).

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. K. patvirtino, kad nuteistuosius sulaikė stotelėje. Pas O. G. rado automagnetolą, o pas V. G. rado valdymo pultelį. Liudytojas K. K., skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. G. O. G. padavė ne kažkokį daiktą, o maišelį (t. 2, b. l. 24).

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas E. N. paneigė, kad J. K. buvo su juo ir K. K. greta minėtos aikštelės, kur buvo apvogtas automobilis, ir parodė, kad J. K. tik privažiavo automobiliu, kai šie sulaikė nuteistuosius. Liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. G. automagnetolos valdymo skydelį turėjo išorinėje striukės kišenėje, tačiau apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad minėtą daiktą rado vidinėje striukės kišenėje. E. N. tvirtino, kad nuteistieji į autobusų stotelę grįžo nuo Liepojos gatvės, padarydami vingį tiesiai į autobusų stotelę (t. 2, b. l. 90).

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas K. K. tvirtino, kad J. K. matė arba turėjo matyti kaip vienas iš sulaikytų asmenų įlindo į automobilį, nes jis buvo kartu, o tik vėliau privažiavo automobiliu. Tuo metu šio asmens tapatybė dar nebuvo aiški ir tik vėliau paaiškėjo, jog tai V. G.. Prie apvogto automobilio pareigūnai priėję nebuvo, nes ėjo paskui V. G. ir O. G. ir juos sulaikė autobusų stotelėje. Liudytojas K. K., skirtingai nei liudytojas E. N., parodė, kad nuteistieji parėjo nuo Gimdymo namų. Sulaikymo metu O. G. turėjo maišelį, kuriame buvo maisto produktai ir automagnetola. Susėdę į savo automobilį pravažiavo tą vietą, kur buvo apvogtasis automobilis, tačiau šio automobilio jau nebebuvo. E. N. užsirašė apvogto automobilio numerį (t. 2, b. l. 89).

Apylinkės teismas nuteisdamas O. G. iš esmės rėmėsi tik liudytojų policijos pareigūnų E. N. ir K. K. parodymais. Tačiau iš aptartų liudytojų parodymų akivaizdžiai matyti, kad liudytojų E. N. ir K. K. parodytos įvykio aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu skiriasi nuo aplinkybių, kurias parodė teisiamajame bei apeliaciniame teismo posėdžiuose, liudytojų parodymuose yra esminių prieštaravimų, parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, liudytojų parodymai nuteistųjų parodymų nepaneigia.

Liudytojas J. K. teisiamajame posėdyje apklaustas nebuvo. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojo J. K. duoti parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu.

Nors J. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad vieną iš nuteistųjų matė lendantį į automobilį, kitą stovintį atokiau ir juos atpažino jau po padarytos vagystės, kai šie išėjo į apšviestą vietą, tačiau apeliaciniame teismo posėdyje šias aplinkybes jis paneigė. J. K. parodė, kad, atvažiavę prie Klaipėdos miesto ligoninės, pamatė V. G. ir O. G. vaikščiojančius apie automobilius. Kadangi V. G. buvo gerai žinomas kaip vagis iš automobilių, E. N. su K. K. nuteistuosius sekė, o J. K. pasiliko prie automobilio. E. N. su K. K. jam paskambino ir pasakė, kad šis atvažiuotų į autobusų stotelę, nes sulaikė V. G. ir O. G.. J. K. teigimu, kai privažiavo prie sulaikytųjų, pas vieną iš jų buvo maišelis, tik neprisiminė, pas kurį, tačiau gavosi taip, kad pas vieną buvo automagnetola, o pas kitą – jos pultelis (t. 2, b. l. 88).

Kolegijos pirmininkui pateikus liudytojui J. K. ligoninių teritorijos schemą (t. 2, b. l. 84), liudytojas bandė parodyti, kur stovėjo apvogtas automobilis, tačiau patikino, kad tos vietos neparodys, kadangi nematė. Liudytojas savo parodymų keitimą bandė pateisinti tuo, jog kiekvienos bylos apklausų su savimi kišenėje nesinešioja, teigė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, nes matė gal ir viską. Liudytojas taip pat parodė, kad kažkuris iš pareigūnų apvogto automobilio numerius užsirašė, įvykio vietos apžiūros protokolo nesurašė (t. 2, b. l. 89).

Apeliaciniame teismo posėdyje E. N. teigė, kad prie apvogto automobilio važiavo, bet jo neberado, J. K. teigė, kad apvogtasis automobilis stovėjo tarp Jūrininkų ir Onkologinės ligoninės. J. K. kolegijos pateiktoje schemoje įvykio vietos parodyti negalėjo. Liudytojai E. N. ir K. K. teismo pateiktoje schemoje parodė įvykio vietą apytiksliai. Prieštaringi liudytojų parodymai, tai, jog liudytojai įvykio vietoje nuteistųjų nesulaikė, įvykio vietos neapžiūrėjo, jai apsaugoti priemonių nesiėmė, nukentėjusiojo neieškojo, leidžia pagrįstai abejoti, jog E. N., J. K., K. K. įvykio metu stebėjo nusikaltimo vietą, matė konkrečius kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus.

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas E. N. parodė, kad apvogto automobilio įvykio vietoje neapžiūrėjo, nes nenorėjo iš akių paleisti nuteistųjų, o kai nuvažiavo į įvykio vietą vėliau, automobilio jau nebuvo. Šio automobilio numerį užsirašė iš tolo, nes automobilis buvo apšviestoje vietoje (t. 2, b. l. 90). Tačiau toks E. N. pasiteisinimas yra nesuderinamas su policijos pareigūnų veikla, būtina svetimo turto grobimui ištirti, juo labiau, kad, liudytojų parodymais, jie tą dieną tokių nusikaltimų išaiškinimui prie Klaipėdos miesto ligoninės automobilių stovėjimo aikštelių vyko specialiai. Liudytojai teigė, kad apvogtasis automobilis stovėjo neapšviestoje vietoje, tačiau apeliaciniame teismo posėdyje E. N. parodė, kad automobilis stovėjo apšviestoje vietoje, ir jis užsirašė automobilio numerį. Tokie prieštaringi parodymai kelia pagrįstų abejonių, ar policijos pareigūnai buvo nuvažiavę į įvykio vietą net po vagystės iš automobilio. Tai, jog nukentėjusiojo policijos pareigūnai nenustatė, patvirtina nukentėjusiojo parodymai bei policijos pareigūnų veiksmai nukentėjusiajam atvykus į komisariatą.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, kad važiavo namo Šilutės plentu ir į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą, užsuko savo iniciatyva. Policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį, paėmė pirštų atspaudų pavyzdžius (t. 2, b. l. 23). Nukentėjusysis šiuos parodymus patvirtino ir apeliaciniame teismo posėdyje (t. 2, b. l. 106–108).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“ apžiūra buvo atlikta Tilžės g. 34, Klaipėdoje, prie 1-ojo policijos komisariato (t. 1, b. l. 4–5).

Kai nukentėjusysis pats atvyko į policijos komisariatą, parašė pareiškimą dėl vagystės iš automobilio, nuteistieji jau buvo sulaikyti su pagrindiniu įkalčiu – automagnetola. Nors liudytojai policijos pareigūnai teigė, kad buvo žinoma, iš kurio automobilio šis daiktas pavogtas, apie sulaikytus asmenis, surastą pavogtą automagnetolą, nukentėjusiojo komisariate neinformavo. Buvo paimti nukentėjusiojo pirštų atspaudai. Jei policijos pareigūnai būtų žinoję, jog automagnetolą iš nukentėjusiojo automobilio pavogė sulaikyti asmenys, to daryti būtų neprireikę. Pirštų antspaudų paėmimas iš nukentėjusiojo duoda pagrindą manyti, kad policijos pareigūnai apie tai, jog automagnetola pavogta iš nukentėjusiojo automobilio, nežinojo.

Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1-ojo PK ataskaitoje pagal įvykio tipą, datą, laiką ir vietovę 2009-11-09 20 val. užfiksuota vagystė iš automobilio, tačiau konkreti vagystės vieta nenurodyta (t. 2, b. l. 80–83).

Vyresnysis tyrėjas J. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2009-11-09 20.05 val. autobusų stotelėje buvo sulaikyti V. G. ir O. G., pas kuriuos buvo rasti įrankiai laužyti automobilio durų užraktams bei polietileninis maišelis, kuriame buvo automagnetola. Patikrinus iš baudžiamosios bylos Nr. 31-1-00915-09 nustatyta, kad minėta automagnetola buvo pavogta iš automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri stovėjo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19).

J. K. tarnybiniame pranešime konstatuota, kad V. G. ir O. G. buvo sulaikyti autobusų stotelėje, o kam priklausė pavogta automagnetola, nustatyta iš baudžiamosios bylos.

Liudytojai policijos pareigūnai visų apklausų metu tvirtino, kad nuteistųjų sulaikymo metu maišelį, kuriame buvo automagnetola, turėjo O. G., o pas V. G. buvo rastas automagnetolos valdymo pultelis. Tačiau tokius liudytojų parodymus paneigia, o nuteistojo V. G. parodymus, kad maišelį turėjo jis, patvirtina apeliaciniame teismo posėdyje duoti liudytojo R. Š. parodymai, daiktų pateikimo protokolas bei iš V. G. ir O. G. paimtų asmeninių daiktų sąrašas.

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas R. Š. parodė, kad V. G., atvežtas į policijos komisariatą, su savimi turėjo plastikinį maišelį, jis savo iniciatyva išėmė iš maišelio ir pateikė jame buvusius daiktus. Liudytojas parodė, kad iš maišelio buvo išimtas magnetofonas su dangteliu, galėjo būti ir kitų daiktų, tačiau jų neprisiminė (t. 2, b. l. 108–109).

Iš daiktų pateikimo protokolo turinio matyti, kad V. G. savo iniciatyva pateikė automagnetolą „Ministry of Sound“ su dangteliu ir plastikinį maišelį, kurie buvo apžiūrėti (t. 1, b. l. 55, 56–58).

Iš sulaikyto V. G. asmeninių daiktų sąrašo matyti, kad iš jo paimta automagnetola „Mosca 103/A“, automagnetolos priekinis valdymo skydelis, sulankstytos žirklės, lenktas peilis, pirštinės su nukirptais pirštų galais bei kiti daiktai. Pirštinės bei užrašų knygutė V. G. grąžintos (t. 1, b. l. 24).

Iš sulaikyto O. G. asmeninių daiktų sąrašo matyti, kad iš jo paimtos pirštinės nukirptais galais bei kiti daiktai, nesusiję su nagrinėjamos bylos įrodymais (t. 1, b. l. 133).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. G. teigė bei apeliaciniame teismo posėdyje patvirtino, kad iš automobilio „Volkswagen Golf“ pavogė ne tik automagnetolą, bet ir pirštines, tris šokoladus, o pavogtus daiktus susidėjo į automobilyje rastą maišelį bei grįžo prie O. G. (t. 2, b. l. 22, 87–88).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. K. patvirtino, kad buvo pavogta automagnetola bei jos dangtelis, daiktai iš dėklo buvo išmėtyti. Automobilyje dar buvo šokoladukai, gal ir pirštinės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu to neužfiksavo (t. 2, b. l. 23).

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. patikslino, kad jo automobilyje galėjo būti paprastas maišelis iš „IKI“ parduotuvės, iš automobilio dingo ne tik automagnetola, bet ir odinės pirštinės, kurių pirštų galai nukirpti nebuvo, šokoladas, plona kepurė, kurių pasigedo tik vėliau, kadangi iš karto nežinojo, kur šiuos daiktus buvo palikęs. Kadangi su tokia situacija susidūrė pirmą kartą, ikiteisminio tyrimo metu apie kitus iš automobilio dingusius daiktus neužsiminė (t. 2, b. l. 106–108).

Kad pas sulaikytus asmenis maišelyje buvo ne tik automagnetola, bet ir maisto produktai, apeliaciniame teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas K. K. bei R. Š.. Tačiau, kaip matyti iš V. G. daiktų pateikimo bei iš V. G. ir O. G. paimtų asmeninių daiktų sąrašo, kiti nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo V. K. nurodyti daiktai, kurie buvo pavogti iš automobilio, išskyrus pirštines, kurios buvo grąžintos V. G., kaip priklausančios jam, neužfiksuoti.

Nuteistasis O. G. kaltu neprisipažino, o V. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad O. G. apie jo ketinimus padaryti vagystę nežinojo. Kad V. G. galvojo padaryti vagystę iš anksto, parodo ir iš jo paimtos žirklės, kaip priemonė vagystės darymui (t. 1, b. l. 24). Šias aplinkybes visų apklausų metu pripažino ir nuteistasis V. G.. Policijos pareigūnai savo buvimo vietą nusikaltimo darymo metu, nuteistųjų grįžimo kelią iš įvykio vietos iki sulaikymo vietos parodė prieštaringai (t. 2, b. l. 89, 90), tvirtino, kad O. G. turėjo automagnetolą, o tokius jų parodymus paneigia V. G. daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys bei jo asmeninių daiktų sąrašas (t. 1, b. l. 24, 55, 56–58), todėl E. N., J. K., K. K. parodymai savo objektyvumu, jog jie nuteistuosius matė įvykio vietoje vagystės metu, kelia pagrįstų abejonių, o priimant sprendimą dėl nuteistųjų kaltės, prielaidomis remtis negalima.

Aptarti įrodymai duoda pagrindą manyti, jog nuteistieji buvo sulaikyti autobusų sustojimo aikštelėje atsitiktinai, kaip žinomi vagys iš automobilių. Netiesiogiai tai patvirtina apeliaciniame teismo posėdyje duoti liudytojo J. K. parodymai, kad tik privažiavus prie Klaipėdos universitetinės ligoninės, pamatė V. G. ir O. G., kuriuos gerai pažinojo kaip vagis iš automobilių, kuriuos ir sulaikė. Tokioms išvadoms duoda pagrindą ir liudytojų E. N., K. K. skirtingi parodymai apie tai, kaip nuteistasis V. G. prie O. G. atsinešė pavogtą automagnetolą. K. K. dar ir apeliacinio posėdžio metu teigė, jog J. K. vagystės iš automobilio momentą stebėjo kartu su juo, nors pats J. K. apeliaciniame teismo posėdyje to taip kategoriškai nebetvirtino, o liudytojas E. N. parodė, kad vagystės J. K. nematė, nes tuo metu buvo prie tarnybinio automobilio.

V. G. ir O. G. parodymai, jog O. G. apie tai, kad V. G. sugalvojo apvogti automobilį O. G. nežinant, kad O. G. šios vagystės padaryme nedalyvavo, lieka nepaneigti. Priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nesant neabejotinų O. G. kaltę patvirtinančių įrodymų, remtis liudytojų policijos pareigūnų prieštaringais parodymais nėra jokio pagrindo, tai prieštarautų BPK 20 str. 5 d. nuostatoms.

Kadangi objektyvių, neginčytinų, abejonių nekeliančių įrodymų, jog O. G. dalyvavo nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryme, nėra, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 2 p., 329 str. 1 p.).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. G., bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 2 d., vadovavosi, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas net šešis kartus, daugiausia už tokio pat pobūdžio nusikaltimus nuosavybei bei kitus tyčinius nusikaltimus, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl padarė tyčinį apysunkį (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimą, nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.).

V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kadangi nuteistasis O. G. išteisintinas, V. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.) naikintina, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė švelnintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 329 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria O. G. (O. G.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., panaikinti ir dėl jo priimti naują nuosprendį, o nuosprendžio dalį, kuria pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. nuteistas V. G., pakeisti.

O. G. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

O. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje.

Nuteistojo V. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), panaikinti.

V. G. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. paskirti vienerių (1) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.