- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-173-458-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Zigmas Pocius, Algirdas Gailiūnas
- Nuteistasis
- R. T.
- Advokatai
- Galina Korobliova
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. už 2006-08-19 turto pagrobimą iš G. L. buto laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str.1d. už 2006-08-19 fizinių asmenų dokumentų pagrobimą iš G. L. buto laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d., 178 str. 2d. už pasikėsinimą 2006-11-21 įvykdyti vagystę iš I. L. buto laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesnę bausmę, paskirtą pagal BK 178 str. 2 d. už 2006-08-19 svetimo turto pagrobimą iš G. L. buto, apimant švelnesne bausme, paskirta pagal BK 302 str. 1d., ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d., 178 str. 2d., – prie griežčiausios dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
R. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. už 2006-11-21, laikotarpiu nuo 9 val. iki 12.40 val., įvykdytą svetimo turto vagystę iš I. L. buto, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. už 2006-11-21, laikotarpiu nuo 9 val. iki 12.40 val., įvykdytą fizinių asmenų dokumentų vagystę iš I. L. buto, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. už 2006-11-21, laikotarpiu nuo 9 val. iki 12.40 val., padarytą I. L. turto sugadinimą išteisintas, kadangi neįrodytas jo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 19 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 15.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pritaikęs raktą atrakino G. L. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną ir įsibrovęs į minėtą butą iš jo pagrobė turto už 180, 04 Lt.
Be to, R. T. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 19 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 15.00 val., iš G. L. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė fizinių asmenų dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. L. vardu, Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Š. vardu bei valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą A. Š. vardu.
Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2006 m. lapkričio 21 d., apie 12.40 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į I. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti turto už 6720 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo užkluptas nukentėjusiojo R. L..
Šalies argumentai
Nuteistasis R. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra buvęs, jokių daiktų iš šio buvo nevogęs. Iš įvykio vietos paimti pirštų atspaudai specialisto buvo nustatyti pasinaudojus ADIS duomenų sistemoje saugomais jo duomenimis po įvykio praėjus trims mėnesiams. Be to, specialisto išvados pateikimo data sutampa su įtarimo dėl 2006-11-21 padaryto nusikaltimo pateikimo data. Nei tyrimą atlikę pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu, nei teismas neištyrė nukentėjusiosios G. L. duotų parodymų apie nusikaltimą galėjusius padaryti asmenis.
R. T. teigia, kad apie (duomenys neskelbtini), esančio buto vagystę nieko nežinojęs, joje nedalyvavęs. Į šį butą atėjęs A. K. (dabar T.) kvietimu. Supratęs, kad A. K. (T.) minėtą butą nori apvogti, liepęs jai palikti į krepšius sukrautus daiktus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo prašymą teisiamojo posėdžio metu apklausti šiuos nuteistojo parodymus galinčią patvirtinti A. K. (T.), todėl prašo apeliacinio teismo posėdyje apklausti jo nekaltumą galinčią patvirtinti A. K. (T.).
Nurodo, kad nors teisiamojo posėdžio metu buvo išteisintas dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš (duomenys neskelbtini), esančio buto, tačiau nuosprendžiu dėl šio nusikaltimo jis buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė, kuri buvo subendrinta su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.).
Dėl vagystės iš G. L. buto
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. T. pripažino kaltu dėl 2006 m. rugpjūčio 19 d. iš (duomenys neskelbtini), esančio buto padarytos turto ir dokumentų vagystės ir savo išvadas dėl nuteistojo kaltės, veikos kvalifikavimo, bausmės paskyrimo išsamiai argumentavo nuosprendyje.
Nuteistojo R. T. apeliaciniame skunde iškelta versija, kad minėtame bute nebuvęs ir negalėjęs ten palikti savo pirštų atspaudų pirmosios instancijos teismo patikrinta ir pagrįstai atmesta.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, 2006-08-19 buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), esantis butas. Apžiūros metu nuo miegamojo durų išorinės pusės, nuo kambario, apžiūros metu nubraižytame plane - schemoje pažymėto Nr. 3, durų išorinės pusės, nuo koridoriaus sieninės spintos buvo išryškinti ir nukopijuoti rankų pėdsakai. Šiuos pėdsakus išryškino, nukopijavo ant daktiloskopinių plokštelių ir jas supakavo į voką bei užantspaudavo specialistas. Įvykio vietos apžiūros protokolą, be specialisto, tyrėjos, pasirašė ir nukentėjusioji G. L.. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo buvo pridėtas apžiūros metu darytas planas - schema. Laikantis LR BPK reikalavimų atliktos įvykio vietos apžiūros metu išryškinti ir ant daktiloplokštelių nukopijuoti pirštų pėdsakai, vadovaujantis LR BPK 205 str., buvo perduoti tirti Klaipėdos miesto VPK KP KTT specialistams. Jiems buvo pavesta atlikti minėtų pirštų pėdsakų daktiloskopinį tyrimą ir atsakyti, ar ant tyrimui pateiktų daktiloplokštelių yra identifikuoti tinkamų rankų pėdsakų, jei jie tinkami, ar jie palikti G. L. ar kitų asmenų rankų. Specialistams kartu su įvykio vietoje išryškintais ir ant daktiloplokštelių nukopijuotais pirštų pėdsakais buvo pateikti ir LR BPK 144 str. nustatyta tvarka lyginamajam tyrimui iš nukentėjusiosios G. L. paimti rankų pirštų ir delnų atspaudų pavyzdžiai. Specialistai 2006-09-29 pateikė išvadą, kad tyrimui pateikti ant daktiloplokštelių nukopijuoti rankų pėdsakai yra tinkami identifikuoti, ir nustatė, kad ant daktiloplokštelių Nr. 1, 2, 4 nukopijuoti rankų pėdsakai priklauso G. L., o ant daktiloplokštelės Nr. 3 nukopijuoti du pirštų pėdsakai priklauso kitam asmeniui. 2006-12-01 Klaipėdos miesto VPK iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro buvo gauti duomenys, kad 2006-08-19 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), ant daktiloplokštelės Nr. 3 nukopijuoti pirštų pėdsakai yra palikti R. T. kairės rankos didžiojo piršto ir smiliaus. Remiantis šiais duomenimis 2006-12-08 tyrėja Klaipėdos miesto VPK KP KTT specialistams pateikė užduotį atlikti papildomą daktiloskopinį tyrimą ir atsakyti ar ant daktiloplokštelės Nr. 3 nukopijuoti rankų pirštų pėdsakai priklauso R. T.. Be daktiloplokštelės Nr. 3, specialistams buvo pateikta R. T. daktilokortelė. 2006-12-09 specialistas atliko tyrimą ir pateikė kategorišką išvadą, atitinkančią LR BPK 90 str. 3 d. jos turiniui keliamus reikalavimus, kad du rankos pirštų pėdsakai, aptikti 2006-08-19 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nukopijuoti ant daktiloplokštelės Nr. 3, yra palikti R. T. kairės rankos didžiojo piršto ir smiliaus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ant daktiloplokštelės Nr. 3 nukopijuotų rankų pirštų pėdsakų identifikavimas atliktas po įvykio prėjus trims mėnesiams ir tik po 2006-11-22 jam pateikto pranešimo apie įtarimą 2006-11-21 pasikėsinus padaryti vagystę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), neturi jokios reikšmės vertinant duomens – specialisto išvados – kaip įrodymo teisėtumą ir patikimumą. Kolegija, pakartotinai patikrinusi byloje esančius duomenis apie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančio buto apžiūrą, jos metu išryškintų ir ant daktiloskopinių plokštelių nukopijuotų rankų pėdsakų paėmimą ir supakavimą bei šių pėdsakų pateikimą tirti specialistams, nenustatė jokių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, galėjusių sukelti pagrįstų abejonių nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai specialisto išvadą, kuria nustatyta, kad ant daktiloplokštelės Nr. 3 nukopijuoti pirštų pėdsakai yra palikti R. T., pripažino įrodymu ir juo pagrindė nuteistojo kaltę. Nors, kaip apeliaciniame skunde teisingai nurodo R. T., tai yra vienintelis jo kaltės įrodymas, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik specialisto išvada. Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 2 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais.
Nukentėjusiosios G. L. versija apie vagystę galėjusius padaryti kitus asmenis buvo pateikta tik teisiamojo posėdžio metu, todėl ją patikrinti ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo galimybės, o bylos teisminio nagrinėjimo metu ji nebuvo tirta, nes tam nebebuvo būtinybės. Ikiteisminis tyrimas buvo baigas ir bylos dalis dėl iš (duomenys neskelbtini), esančio buto padarytos vagystės nagrinėti teisme buvo perduota nustačius tuo kaltinamą asmenį. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog R. T. su nukentėjusiąja nebuvo pažįstamas, anksčiau jos bute niekada nėra buvęs. Be to, nuteistojo palikti pirštų atspaudai rasti ant sąlyginai nekilnojamųjų daiktų, t. y. buto vidaus durų, todėl bet koks atsitiktinis nuteistojo pirštų atspaudų atsiradimas minėtame bute atmestinas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad įrodymai dėl R. T. kaltės įvykdžius vagystę iš G. L. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), surinkti bei įvertinti, bylos faktinės aplinkybės nustatytos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo.
Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš I. L. buto
Nuteistasis R. T. apeliaciniu skundu neneigia vienos iš pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau ginčija teismo išvadas apie patekimo į šį butą aplinkybes. Nuteistasis teigia, kad tikslo apvogti šį butą neturėjęs, į jį atėjęs A. K. (dabar T.) kvietimu. Atėjęs A. K. (T.) nurodytu adresu, suprato, kad ji minėtą butą nori apvogti, todėl liepęs jai nutraukti savo nusikalstamus veiksmus. Tačiau ši nuteistojo iškelta versija pirmosios instancijos teismo buvo patikrinta ir pagrįstai atmesta.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusieji I. L. ir R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nukentėjusysis R. L. parodė, kad 2006-11-21, apie 12.40 val., grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), atrakino buto duris ir įėjęs į butą kambaryje pamatė stovinčius du asmenis – vieną vyrą, kurį ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip R. T., ir 160 cm kitą asmenį, kurio lyties nukentėjusysis negalėjo nustatyti. Šalia jų į juodą krepšį buvo sukrauta jam priklausanti muzikos bei vaizdo aparatūra. R. T. pradėjęs apgailestauti, prašėsi išleidžiamas, guodėsi nebenorįs grįžti į įkalinimo įstaigą. Nukentėjusysis pastebėjo, kad R. T. ant abiejų rankų mūvėjo pirštines – vieną medžiaginę, juodos spalvos, kitą guminę, t. y. medicininės paskirties. Sprukdamas iš buto, R. T. ant laiptų pametė grandine susegtą raktų ryšulį, o kitas nenustatytos lyties asmuo – baltą sportinį batelį. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir nukentėjusioji I. L..
Bylos ikiteisminio tyrimo metu pradiniai įtarimai dėl vagystės iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo pateikti R. T. ir A. K. (dabar T.). Vėlesnėje tyrimo stadijoje, kai pradžioje savo kaltę neigusi A. K. (T.) prisipažino, prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl jos buvo nutrauktas. Nutarime konstatuota, kad be jos prisipažinimo byloje nėra jokių kitų objektyvių jos kaltę galinčių pagrįsti duomenų. Nors ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme apklausta A. K. (T.) parodė, kad įvykdyti vagystę iš minėto buto sugalvojusi ir įvykdžiusi ji viena, R. T. apie tai nieko nežinojęs, o byloje yra duomenų, kad ji nukentėjusiesiems grąžino dalį iš buto pagrobtų daiktų, dokumentus, spręsti jos kaltės grupe su R. T. pasikėsinus pagrobti turtą klausimo kolegija neturi įstatymų numatyto pagrindo, nes būtų peržengtos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tyrimo dalis dėl nenustatyto asmens, veikusio kartu su R. T., išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, todėl šioje bylos tyrimo stadijoje teismas netirs byloje esančių duomenų apie kartu su nuteistuoju nusikaltime galėjusio dalyvauti asmens tapatybę, nesiaiškins nuteistojo R. T. teiginių, kad nusikaltimą padarė A. K. (T.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas R. T. nurodė panašias patekimo į butą aplinkybes, tik pradžioje nurodė, kad į butą atėjo kviečiamas nepažįstamo vyriškio norėdamas pirkti kompiuterį, o vėliau, t. y. po A. K. (T.) prisipažinimo, savo parodymus iš dalies pakeitė ir nurodė į butą atėjęs ne nepažįstamojo, o A. K. (T.) kvietimu. Taigi nuteistasis, skųsdamas teismo nuosprendį, nurodo iš esmės vienintelį argumentą, teigdamas, kad į butą pateko neturėdamas tikslo įvykdyti vagystę.
Reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, taip pat dėl vieno iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių – kaltės, yra nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas nuosprendį gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje; apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais (BPK 301 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. T. pareikštą kaltinimą, iš esmės laikėsi šių įstatymo nuostatų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto rekomendacijų, pagal kurias teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Apylinkės teismo nuosprendyje, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl R. T. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus, kaltinimui prieštaraujančius, įrodymus.
Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išvadą dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo R. T. veiksmuose pagrindė nuosekliais nukentėjusiojo R. L. parodymais, kurie buvo patvirtinti akistatos su nuteistuoju bei teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis patvirtino, kad nuteistasis ant abiejų rankų mūvėjo skirtingas pirštines, užkluptas nusikaltimo vietoje prašėsi paleidžiamas, nes nenorįs grįžti į įkalinimo įstaigą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis į savo butą pateko atrakinęs duris. Ši ir kitos anksčiau aptartos aplinkybės ne tik visiškai paneigia nuteistojo versiją apie patekimo į butą kitu, ne vagystės tikslu, bet ir prieštarauja elementariai logikai. Nuteistojo nurodyta aplinkybė apie asmens, su kuriuo buvo bute, tapatybę, apskritai neturi jokios reikšmės veikos kvalifikacijai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino, kad R. T. veikė tiesiogine tyčia. Jo veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, todėl pagrįstai dėl šios dalies jam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Atmestinas ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad teisiamojo posėdžio metu jis buvo išteisintas dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš (duomenys neskelbtini), esančio buto, tačiau paskelbtu nuosprendžiu už šią veiką jis buvo nuteistas. Iš byloje esančių duomenų bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam R. T. buvo paskelbtas tik vienas teismo surašytas nuosprendis, kuriuo už pasikėsinimą įvykdyti vagystę iš (duomenys neskelbtini), esančio buto, jis buvo nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.
Tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Pirmosios instancijos nuosprendyje konstatuota, kad R. T. nusikalstamą veiką padarė „veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu“ ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Kolegija pažymi, kad bendrininkavimui konstatuoti būtinas bent dviejų asmenų, atitinkančių įstatymo nustatyto amžiaus ir pakaltinamumo požymius, dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Nenustatytas asmuo neturi būti laikomas bendrininku, nes neįmanoma paneigti prielaidos, kad jis nėra sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus ar yra nepakaltinamas. Pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą vieno asmens dalyvavimas nusikalstamoje veikoje kartu su nenustatytu asmeniu nesuteikia pagrindo konstatuoti bendrininkavimo ir pripažinti bendrininkų grupės kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-745/2006, Nr. 2K-357/2007). Todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina teismo išvada, kad R. T. veikė bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau įvertinus visas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistajam R. T. pašalinta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė šiuo atveju bendro aplinkybių vertinimo ir jam paskirtos bausmės dydžio nekeičia.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo R. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžio išvadą, kad R. T. I. L. turto vagystę pasikėsino padaryti veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.