Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Godos Ambrasaitės–Balynienės, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REISSWOLF LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4397-345/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,REISSWOLF LT“ ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės argumentai dėl pirkimo objekto neišskaidymo į dalis yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad iš esmės perkamos paslaugos susideda iš depozitinio dokumentų saugojimo, dokumentų administravimo, kurjerio paslaugų, dokumentų sunaikinimo, o dokumentų pervežimo paslaugos, kurias tiekėjas turi užtikrinti savo lėšomis pervežant dokumentus iš dabartinės saugojimo vietos yra tik nedidelė pirkimo objekto dalis ir dokumentų originalų pristatymas bus atliekamas kartą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dokumentų pervežimas tiekėjo lėšomis iš dabartinės saugojimo vietos į tiekėjo dokumentų saugojimo vietą yra susijęs su pirkimo objektą sudarančiomis paslaugomis ir yra šio pirkimo dalis, todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo išskirti į atskirą pirkimą nuo bylų saugojimo ir archyvavimo paslaugų pirkimo, kadangi šiuo atveju pirkimo objekto išskaidymas į atskiras dalis ar dviejų pirkimų organizavimas neužtikrins sklandaus ir operatyvaus pirkimo, prieštaraus racionalaus lėšų panaudojimo principui.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus dėl konkurso sąlygų pritaikymo vienam konkrečiam tiekėjui – AB „Archyvų sistemos”, pažymėjo, kad šis tiekėjas pasiūlyme taip pat privalės nurodyti įskaičiuotas išlaidas už dokumentų pervežimą, nes priešingu atveju, t. y. pasiūlyme neįtraukus šių išlaidų, tiekėjo pasiūlymas neatitiks konkurso sąlygų reikalavimų.Pasisakydamas dėl konkurso sąlygų 10.7. punkto pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-157 „Dėl dokumentų saugojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių aktualios redakcijos 23 punktas numato, jog saugyklose turi būti įrengta stacionarioji gaisrų gesinimo sistema ir dūmų šalinimo sistema, atitinkančios normatyvuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus. Vadinasi, iš teisės aktų reikalavimų ir konkurso sąlygų analizės matyti, kad tiekėjams nustatytas reikalavimas saugyklose įrengti automatinę gaisro aptikimo sistemą ir gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią gesinimo sistemą. Lingvistiniu ir sisteminiu metodu ištyręs konkurso sąlygas ir minėtą taisyklių 23 punktą teismas padarė išvadą, kad tiekėjams nustatytas reikalavimas saugyklose įrengti automatinę gaisro aptikimo sistemą ir gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią gesinimo sistemą, o ne reikalavimas įdiegti automatinę gaisrų gesinimo sistemą. Konkurso sąlygų 10.7. punkte įtvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu ir sutarties vykdymu, todėl neturėdamas patalpų, kuriose įrengta reikalaujama gaisrų gesinimo sistema, tiekėjas nebus pajėgus vykdyti pirkimo sutartį, nebus užtikrinamas tinkamas paslaugos teikimas, todėl nustatytas reikalavimas laikytinas nepažeidžiančiu Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimų.Ieškovė 2016 m. kovo 23 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl pakartotinių pažeidimų ginčo viešajame pirkime, kurią perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija išnagrinėjo ir atmetė tą pačią dieną, todėl pirkimo procedūrų nestabdė. Teismas sutiko su atsakove, kad perkančioji organizacija neprivalėjo informuoti apie pirkimo procedūrų sustabdymą, kadangi VPĮ nuostatos tokios pareigos nenustato. VPĮ 94¹ straipsnio 2 ir 3 dalys reglamentuoja perkančiosios organizacijos pareigą sustabdyti pirkimo procedūras gavus pretenziją ir informuoti tiekėjus apie priimtą sprendimą bei pirkimo procedūrų terminų pasikeitimą. Kadangi ieškovės pretenzija buvo išnagrinėta tą pačią dieną, ieškovės reikalavimas sustabdyti ginčo viešąjį pirkimą, kol bus išnagrinėta pretenzija, neteko prasmės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Ieškovė ieškiniu ginčijo atsakovės supaprastinto atviro konkurso būdu organizuoto viešojo pirkimo „Bylų saugojimo ir archyvavimo paslaugų pirkimas“ konkurso sąlygas (toliau – ir konkurso sąlygos). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl konkurso sąlygų 5 ir 10.7. punktų teisėtumo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės apeliaciniu skundu, nustatė, kad ieškovės apeliaciniame skunde pateikiami nesutikimo argumentai tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje spręstas konkurso sąlygų 5 punkto pagrįstumas. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas dalyje dėl konkurso sąlygų 10.7. punkto pagrįstumo nėra skundžiamas, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir neanalizuoja pirmosios instancijos teismo išvadų ir motyvų šioje dalyje.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. liepos 1 d. posėdžio protokolą Nr. VPS2-2/10 ir rašytinius paaiškinimus, kuriais grindžiamas šio įrodymo sąsajumas su nagrinėjama byla. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gauti apeliantės atsikirtimai į atsakovės rašytinius paaiškinimus ir pasisakoma dėl naujai pateikto dokumento įrodomosios vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų komisijos posėdis įvyko jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos. Tiek atsakovė teikdama šį įrodymą, tiek apeliantė atsikirsdama į atsakovės rašytinius paaiškinimus, siekia pagrįsti ir / ar paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia visus šiuos dokumentus prijungti prie nagrinėjamos bylos, nes teikiami duomenys yra svarbūs teisingam, pagrįstam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, o atsisakymas juos prijungti vien dėl formalių priežasčių neatitiktų esminio teismams keliamo tikslo – vykdyti teisingumą.

Dėl konkurso sąlygų 5 punkto pagrįstumo ir teisėtumo

Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Pagal VPĮ 25 straipsnio 1 dalį, techninėje specifikacijoje nurodomos prekių, paslaugų ar darbų savybės, juos apibūdinantys kriterijai, kurie perkančiajai organizacijai yra būtini objektyviems poreikiams patenkinti. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę pasirinkti perkamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama jas apibūdinančius kriterijus, turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 str. 2 d.), nepažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su konkurso sąlygų 5 punktu, kuriame apibrėžtas pirkimo objektas – perkančioji organizacija ginčo viešuoju pirkimu siekia įsigyti bylų saugojimo ir archyvavimo paslaugas kartu su dokumentų pervežimu tiekėjo lėšomis iš dabartinės saugojimo vietos į tiekėjo dokumentų saugojimo vietą. Konkurso sąlygų Techninėje specifikacijoje yra nurodytos konkrečios paslaugos, kurias turės teikti pirkimo laimėtojas: depozitinis dokumentų saugojimas; dokumentų administravimas; dokumentų tvarkymas; kurjerio paslaugos; dokumentų pervežimo paslaugos; dokumentų sunaikinimo paslaugos ir archyvinė dėže (t. 1, b. l. 25). Apeliaciniame skunde išskirtini šie argumentai, kuriais apeliantė ginčija šią pirkimo sąlygą: 1) dokumentų pervežimo paslaugos nėra susijusios su dokumentų archyvavimu ir saugojimu, todėl archyvavimo paslaugas teikiantys subjektai patys neteikia dokumentų pervežimo paslaugų, kas reiškia, kad tiekėjai šiai užduočiai atlikti privalėtų pasitelkti subrangovus ar partnerius. Atsižvelgiant į tai, pirkimas turėjo būti išskaidytas į dalis; 2) archyvo pervežimo paslaugas perkančioji organizacija jau yra įsigijusi iš AB „Archyvų sistemos“. Be to, šis tiekėjas objektyviai negali įtraukti į pasiūlymo kainą pervežimo paslaugų kainos, nes pervežimas yra nereikalingas, t. y. pervežimo kaina šiam tiekėjui yra lygi 00,00 Eur, todėl jis laikytinas esančiu geresnėje padėtyje nei kiti konkurso dalyviai.Visų pirma, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirkimo objekto apjungimu ir / ar išskaidymu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad bylų archyvavimo ir saugojimo paslaugos savo pobūdžiu ir esme skiriasi nuo dokumentų pervežimo paslaugų, todėl byloje nagrinėtinas klausimas, ar egzistuoja pakankamai svarbios priežastys šias paslaugas sujungti į vieną pirkimo objektą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010); kita vertus, šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta ir tai, kad pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir vienas viešųjų pirkimų principų – proporcingumo principas. Net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti.Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės pozicija dėl pirkimo objekto išskaidymo į dalis yra prieštaringa. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančioji organizacija ne kartą akcentavo, jog dokumentų pervežimo paslaugos bus reikalingos tiek sudarius sutartį (dokumentų pervežimui iš dabartinės dokumentų saugojimo vietos), tiek sutarties vykdymo metu (naujai perduodamų dokumentų pervežimui saugoti iš perkančiosios organizacijos centrinės buveinės ir teritorinių padalinių). Visgi, apeliantė, grįsdama savo poziciją, kad archyvavimo paslaugas teikiančios įmonės neteikia pervežimo paslaugų, reikalauja tik dokumentų pervežimo paslaugą iš dabartinės dokumentų saugojimo vietos išskirti į atskirą pirkimą, o reikalavimas apskritai atskirti pervežimo paslaugas (kurjerio paslaugas) nuo dokumentų archyvavimo ir saugojimo paslaugų nėra reiškiamas. Atsakovė pažymi, kad už paslaugos teikimą turi būti atsakingas vienas juridinis asmuo, kuriam tektų visa sutarties vykdymo atsakomybė, tame tarpe ir atsakomybė už dokumentų sugadinimą, praradimą arba sunaikinimą jų transportavimo metu. Iš perkamų paslaugų charakteristikos (t. 1, b. l. 25) matyti, kad perkančioji organizacija ypatingą reikšmę teikia dokumentų saugumo užtikrinimui, dokumentų sistemos apsaugai ir galimų konfidencialios informacijos nutekėjimo atvejų išvengimui. Teisėjų kolegija atsakovės poziciją laiko pagrįsta ir sutinka, kad skirtingiems ūkio subjektams pagal skirtingas paslaugų teikimo sutartis teikiant iš esmės viena su kita betarpiškai glaudžiai susijusias paslaugas (dokumentų pervežimą ir tų pačių dokumentų tvarkymą) kyla reali grėsmė, kad atsakovės užsibrėžti tikslai dėl dokumentų apsaugos bus nepasiekti, paslaugų teikimo koordinavimas pareikalaus daugiau finansinių perkančiosios organizacijos išteklių.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija tuo pačiu metu negalėtų vykdyti išskaidytų pirkimų, kadangi aplinkybė, ar perkančiajai organizacijai bus reikalingos dokumentų pervežimo paslaugos paaiškėtų tik nustačius pirkimo laimėtoją bylų saugojimo ir archyvavimo paslaugų pirkime. Atsižvelgiant į tai, perkančiajai organizacijai užtikrinti perkamų paslaugų tęstinumą ieškovės nurodomu būdu vykdant viešuosius pirkimus taptų neįmanoma. Vadinasi, perkančiajai organizacijai nėra galimybės vienu metu pasirašyti atskiras pirkimų sutartis dėl atskirų pirkimo objektų ir kartu pradėti vykdyti paslaugų sutartis, o tai gali lemti nepagrįstas perkančiosios organizacijos išlaidas (nuostolius).Apeliantė konkurso sąlygų 5 punktą taip pat laiko diskriminaciniu ir proteguojančiu vieną tiekėją – AB „Archyvų sistemos“. Šis argumentas grindžiamas aplinkybe, kad dokumentai šiuo metu yra saugomi ir archyvuojami tiekėjo AB „Archyvų sistemos“ patalpose, todėl jis nepatirs išlaidų susijusių su dokumentų pervežimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dokumentų pervežimo paslauga sudaro mažą pirkimo dalį, be to, tiekėjas AB „Archyvų sistemos“ vis tiek turi į pasiūlymo kainą įtraukti dokumentų pervežimo išlaidas, nes priešingu atveju pasiūlymas neatitiktų konkurso sąlygų reikalavimų. Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. liepos 1 d. posėdžio protokole Nr. VPS2-2/10 nurodoma, kad pagal perkančiosios organizacijos 2016 m. viešųjų pirkimų planą ginčo viešajam pirkimui numatyta skirti 123 000 Eur su PVM suma, tačiau pirkime dalyvavęs AB „Archyvų sistemos“ pateikė pasiūlymą, kurio kaina 170 727,22 Eur su PVM. Viešųjų pirkimų komisija vienbalsiai nutarė, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra per didelė perkančiajai organizacijai, todėl pasiūlymą atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dokumentų pervežimo kaina laikytina maža pirkimo dalimi. Pagal ieškovės pateiktą UAB „Parnasas“ komercinį pasiūlymą viso archyvo perkraustymo preliminari kaina 6 264 Eur, neįskaičiuojant PVM (t. 1, b. l. 48). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirkimo dalis negali būti laikoma nereikšminga (sudaro apie 5 proc. bendros numatytos paslaugų įsigijimo kainos). Taip pat sutiktina su apeliante, kad dokumentų pervežimo išlaidų AB „Archyvų sistemos“ nepatirs, kadangi dokumentai šiuo metu saugomi jos patalpose. Visgi, įvertinus perkančiosios organizacijos ginčo viešajame pirkime iškeltus ir aiškiai išreikštus tikslus, perkamo objekto svarbą ir jo negalimumą išskirti į du atskirus pirkimus ar jį vykdyti dalimis (žr. šios nutarties 19-21 punktus), teisėjų kolegija sprendžia, kad kitu būdu perkančioji organizacija negali įvykdyti viešojo pirkimo, todėl ši sąlyga negali būti pripažinta diskriminacine ir/ar ribojančia tiekėjų konkurenciją VPĮ 3 straipsnio prasme. Be to, kaip minėta, tiekėjo, kuris ieškovės nurodomas kaip proteguojamas, pasiūlymas dėl per didelės kainos buvo atmestas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šis tiekėjas yra proteguojamas.Teisėjų kolegija pažymi, kad visi ieškovės argumentai dėl konkurso sąlygų neteisėtumo yra koncentruoti į konkretaus tiekėjo dalyvavimą viešajame pirkime, preziumuojant šio tiekėjo laimėjimą. Toks aiškinimas yra ydingas, kadangi perkančioji organizacija pirkimo sąlygas parengė bendrai visiems konkurso dalyviams, laikydamasi VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų, o ieškovė neįrodė, kad konkurso sąlygų 5 punktas yra įtvirtintas šiuos principus pažeidžiant. Apeliantės argumentas, kad archyvo pervežimo paslaugas perkančioji organizacija jau yra įsigijusi iš AB „Archyvų sistemos“ yra atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantės nurodomos 2014 metų viešojo pirkimo pardavimo sutarties 60 punkte numatyta, kad „<...> Tiekėjas įsipareigoja ne vėliau [kaip] per 10 (dešimt) darbo dienų Sutarties 1 priede nustatytais įkainiais pervežti Dokumentus į Agentūros nurodytą vietą“. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant šią sutarties nuostatą su šios sutarties VI dalyje įtvirtinta atsiskaitymo tvarka, perkančioji organizacija už šią paslaugą nėra iš anksto sumokėjusi, paslaugos yra teikiamos pagal perkančiosios organizacijos poreikius, todėl perkančioji organizacija turės diskrecijos teisę pasirinkti, ar dokumentų pervežimo paslaugą teiks tiekėjas, kuris šias paslaugas teikia pagal 2014 metų sutartį (jei sutartis dar bus galiojanti), ar šio ginčijamo viešojo pirkimo laimėtojas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos pasiūlymas pirkimo objektą suskaidyti į dvi atskiras dalis ar dviejų atskirų pirkimų organizavimas galėtų užtikrinti sklandų ir operatyvų paslaugų teikimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo teisinga ir pagrįsta išvada, kad konkurso sąlygų 5 punktas yra įtvirtintas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl pirkimo procedūrų pažeidimo

Apeliantė teigia, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ nuostatas įtvirtinančias pretenzijų nagrinėjimo tvarką, o būtent, nuostatas susijusias su pirkimo procedūrų sustabdymu, kai yra gaunama pretenzija. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie ieškinio argumentai nepagrįsti ir perkančioji organizacija atliko visas jai VPĮ įtvirtintas pareigas.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos pažeidimų. VPĮ 94¹ straipsnis nenumato perkančiajai organizacijai pareigos informuoti tiekėjus apie pirkimo procedūrų sustabdymą, kai yra gaunama vieno iš tiekėjų pretenzija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, perkančioji organizacija 2016 m. kovo 16 d. gavusi apeliantės pretenziją sustabdė ginčo viešojo pirkimo procedūras. Sprendimą dėl tiekėjų informavimo apie tai, kad gauta pretenzija ir sustabdytos pirkimo procedūros, perkančioji organizacija priima savo nuožiūra, atsižvelgdama į susiklosčiusias aplinkybes. Vadinasi, CPK 94¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka nebuvo pažeista.Kadangi antroji apeliantės pretenzija buvo pateikta ir išnagrinėta tą pačią dieną, pagrindo stabdyti pirkimo procedūras ar atidėti pasiūlymų pateikimo terminą nebuvo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad antrojoje apeliantės pretenzijoje keliami tie patys reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios tik papildytos nesutikimo motyvais su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti pirmąją apeliantės pretenziją. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija, išnagrinėjusi iš esmės pakartotinę pretenziją, pagrįstai neatidėjo pasiūlymų pateikimo termino.Teisėjų kolegija, įvertinusi perkančiosios organizacijos veiksmus vykdant ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, nenustatė VPĮ pažeidimų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.