Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Z. T. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl BK 139 str. 1 d. numatytos veikos padarymo K. M. nutraukta (BPK 3 str. 1 d. 6 p.).

Nukentėjusiosios ir prokuroro civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2008 m. gegužės 9 d., apie 17–18 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, asmeninio pobūdžio konflikto metu, neturėdama tyčios sužaloti nukentėjusiąją, tačiau, turėdama ir galėdama numatyti tokias pasekmes, pastumdama du kartus nukentėjusiąją Z. T. R., dėl to nukentėjusiajai krentant ir atsitrenkiant į kietą žemės pagrindą, buvo padaryti galvos ir krūtinės sumušimai, kairės rankos spindulinio kaulo lūžis tipinėje vietoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą dėl BK 139 str. 1 d. numatytos veikos padarymo K. M. nutraukė, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo iš esmės pažeisti BPK 407 str., 417 str. 1 d. reikalavimai: esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., požymiams, nesant prokuroro reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą BPK 409 str. 1 d. numatytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenutraukė tyrimo, nukentėjusiajai neišaiškino galimybės dėl nusikalstamos veikos kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokių veiksmų buvo pažeistos ir kaltinamosios K. M. teisės į tinkamą jos padarytos nusikalstamos veikos tyrimo procesą: ji neteko galimybės pasinaudoti BPK 413 str. numatytu tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu sutaikinimo institutu.

Šioje byloje yra padaryti šiurkštūs procesiniai pažeidimai, turėję esminės įtakos bylos nagrinėjimui. Teisminio nagrinėjimo metu jos gynėjas pateikė prašymą pagal BPK 256 str. 2 d., kad būtų pakeistas kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismas atmetė gynėjo prašymą, nurodydamas, kad prašymas neatitinka BPK 256 str. 1 d. reikalavimų. Teismas netinkamai perskaitė prašymą, kadangi prašymas buvo pareikštas pagal BPK 256 str. 2 d., kur nėra numatyti reikalavimai prašymui, nes prašoma pakeisti veikos kvalifikaciją, nekeičiant veikos faktinių aplinkybių. Jeigu teismas būtų tinkamai išsprendęs šį klausimą, veika būtų perkvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nekiltų klausimų dėl privataus kaltinimo proceso.

Teismas pažeidė BPK 1 str. 1 d. nuostatas dėl greito ir tinkamo bylos nagrinėjimo. Iš nutarties yra matyti, kad teismas, žinodamas, kad šioje byloje teisminis nagrinėjimas turi būti atliekamas privataus kaltinimo tvarka, priėmė šią bylą iš prokuratūros, nors galėjo ją grąžinti, išnagrinėjo visą bylą, apklausdamas šalis, liudytojus, specialistą, ir tada nutarė baudžiamąją bylą nutraukti. Teismas neįsigilino į susidariusią situaciją, nes BPK 417 str. 2 d. numato, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Taigi teismas, manydamas, kad jeigu ir nereikia perkvalifikuoti į sunkesnę nusikalstamą veiką, turėjo tik pareigą paklausti jos, ar ji sutiktų susitaikyti su kaltinamąja ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, esant pakankamai įrodymų apie kaltinamosios nusikalstamą veiką. Šių veiksmų teismas neatliko, padarydamas procesinius pažeidimus.

Nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą tenkinti.

K. M., jos gynėjas ir prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nusikalstama veika, numatyta BPK 139 str. 1 d., pagal BPK 407 str. priskiriama veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. BPK 409 str. numatytos išimtys, kada paaiškėjus, jog galėjo būti padaryta BPK 407 str. nurodyta veika, procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka. Pagal BPK 409 str. 1 d., jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Taigi pagal minėtas BPK nuostatas ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., turėjo teisę pradėti ir prokuroras, jeigu buvo konstatuota bent viena iš BPK 409 str. 1 d. nustatytų dviejų aplinkybių, t. y. 1) jeigu ši veika turėjo visuomeninę reikšmę arba 2) jeigu žala buvo padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžė, kad pagal BPK 409 str. 1 d. prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos, kai nėra nė vienos iš BPK 409 str. 1 d. nurodytų sąlygų – ta veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nėra padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Aiškindamas BPK 409 str. 1 d. vartojamas formuluotes, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog formuluotė „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ yra labai talpi, ji apibūdina labai įvairias situacijas, būtent tokias, kai asmuo apskritai negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t. t.), ir tokias, kai nors asmuo ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų (kitų priemonių) objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t. t.), taip pat talpi formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ yra sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas. Taip pat Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad visais atvejais, kai prokuroras įgyvendina savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 str. 1 ar 2 d., taip pat visais atvejais, kai prokuroras atsisako šiuos įgaliojimus įgyvendinti, jo sprendimas turi būti pagrįstas teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečiai forma turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas, esant BPK 409 str. 1 d. nustatytai bent vienai aplinkybei, pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi surašyti motyvuotą sprendimą, paprastai yra priimamas nutarimas (BPK 30 str.), kuriame turi būti nurodyti išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 str. 1 d. nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą.

Šioje byloje pagal nukentėjusiosios Z. T. R. pareiškimą 2008 m. gegužės 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. 1 d. dėl plėšimo (b. l. 3). K. M. 2008 m. birželio 17 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius šį nusikaltimą (b. l. 29) ir ji apklausta. 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu prokuroras R. Mikalauskas, konstatavęs, kad: 1) K. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis, t. y. K. M. buvo užpulta Z. T. R., o gindamasi nuo užpuolimo pastūmė Z. T. R., pastaroji, būdama girta, griuvo ir susižalojo; 2) K. M. Z. T. R. priklausančių pinigų nepagrobė, ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 37–39). Nesutikusi su tokiu prokuroro nutarimu, nukentėjusioji Z. T. R. apskundė jį Plungės rajono prokuratūros vyriausiajai prokurorei. Plungės rajono prokuratūros vyriausioji prokurorė I. Dačkauskienė 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarime konstatavusi, kad ikiteisminis tyrimas atliktas ne iki galo ir nevisapusiškai, panaikino 2008 m. rugpjūčio 21 d. prokuroro nutarimą ir atnaujino ikiteisminį tyrimą pagal BK 180 str. 1 d. (b. l. 44). Atlikus papildomus procesinius veiksmus, 2008 m. lapkričio 18 d. K. M. galutinai pranešta apie įtarimą pagal BK 139 str. 1 d. tuo, kad ji padarė nesunkų Z. T. R. sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo (b. l. 62) ir ji apklausta, o 2008 m. lapkričio 28 d. prokuroras R. Mikalauskas surašė kaltinamąjį aktą, kuriame K. M. buvo kaltinama pagal BK 139 str. 1 d. tuo, kad ji padarė nesunkų Z. T. R. sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, ir bylą perdavė teismui (b. l. 68–73). Taigi nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., tačiau tyrimo pabaigoje K. M. veiksmai buvo perkvalifikuoti pagal BK 139 str. 1 d. Nustačius, kad K. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 139 str. 1 d., t. y. paaiškėjus nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 407 str., požymiams, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 str. 1 d. nustatytos tvarkos: prokuroras nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą. 2008 m. lapkričio 28 d. K. M. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 139 str. 1 d., o byla perduota teismui. Taigi procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., buvo atliekamas nesilaikant BPK nuostatų.

Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ikiteisminio tyrimo atlikimas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas dėl BPK 407 str. numatytos kurios nors nusikalstamos veikos padarymo, nesant tinkamai įforminto nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo tęsti procesą paaiškėjus tokios veikos požymiams, nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, jeigu nukentėjusysis iš esmės išreiškė poziciją, kad būtina vykdyti baudžiamąjį procesą, atsisakė susitaikyti su kaltinamuoju, o prokuroras turėjo teisinį pagrindą reikalauti vykdyti baudžiamąjį procesą bendrąja tvarka. BPK 407 str. numatyta veika turi visuomeninę reikšmę ir tais atvejais, kai jos tyrimas glaudžiai susijęs su kitos šiame straipsnyje nenumatytos nusikalstamos veikos tyrimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-375/2008). Kolegijos nuomone, priešingai nei minėtoje kasacinėje byloje, prokuroras ne tik kad nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą pagal BK 139 str. 1 d., tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes net ir neturėjo teisinio pagrindo reikalauti vykdyti baudžiamąjį procesą bendrąja tvarka. Iš kaltinamojo akto matyti, kad K. M. buvo kaltinama tuo, jog nesunkiai sutrikdė Z. T. R. sveikatą namo kieme asmeninio pobūdžio konflikto metu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad asmeniniai nesutarimai tarp asmenų ir jų sprendimo būdai neviešoje vietoje turi visuomeninę reikšmę, dėl kurios į procesą turėtų kištis prokuroras, reikalaudamas vykdyti ikiteisminį tyrimą. Kita vertus, šioje byloje K. M. nebuvo kaltinama dėl kitų nusikalstamų veikų, kurių tyrimas būtų glaudžiai susijęs su Z. T. R. sveikatos sutrikdymo tyrimu, padarymo, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, kad BPK 407 str. numatyta veika turi visuomeninę reikšmę.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo iš esmės pažeisti BPK 407 str., 417 str. 1 d. reikalavimai – esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., požymiams, nesant prokuroro reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą BPK 409 str. 1 d. numatytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenutraukė tyrimo, nukentėjusiajai neišaiškino galimybės dėl nusikalstamos veikos kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą dėl BK 139 str. 1 d. numatytos veikos padarymo K. M..

Kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiu, jog apylinkės teismas, neatlikęs savo pareigos paklausti jos, ar ji nesusitaikytų su kaltinamąja, esmingai pažeidė BPK 417 str. 2 d. nuostatas, kurios numato, jog bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 str. nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Nagrinėjant šią bylą teisme aptarta situacija nebuvo net susidariusi, kadangi K. M. teismui jau buvo perduota dėl kaltinimo pagal BK 139 str. 1 d., neperžengiant šio kaltinimo ribų, ir buvo nagrinėjama byla.

Kolegija negali sutikti ir su apeliantės teiginiu, jog apylinkės teismas padarė šiurkštų procesinį pažeidimą, nepagrįstai atmesdamas nukentėjusiosios atstovo prašymą BPK 256 str. 2 d. nurodytu pagrindu pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusiosios atstovas baigiamosios kalbos metu paprašė kaltinamosios K. M. veiką iš BK 139 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., t. y. neatsargius kaltinamosios veiksmus kvalifikuoti kaip tyčinius (b. l. 155). Teisėja nutarė įrodymų tyrimą atnaujinti ir išaiškino, kad tokie prašymai pateikiami teismui rašytine forma. Nukentėjusiosios atstovas pareiškė, kad tokį prašymą teiks, todėl byloje buvo padaryta pertrauka. Po pertraukos nukentėjusiosios atstovas pateikė rašytinį prašymą dėl kaltinimo pakeitimo (b. l. 153), tačiau teisėja šio prašymo nepridėjo prie bylos, motyvuodama tuo, kad jis neatitinka BPK 256 str. 1 d. reikalavimų – neišdėstytos iš esmės skirtingos bylos aplinkybės, kaltinimas neaiškus, nes nenurodoma nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (b. l. 157). Nukentėjusiosios atstovas pareiškė, kad jis prašo kaltinimą pakeisti ne BPK 256 str. 1 d., o BPK 256 str. 2 d. pagrindu, todėl atsisakė pateikti BPK 256 str. 1 d. reikalavimus atitinkantį prašymą.

BPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam. Šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams.

BPK 256 str. 2 d. nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Minėto prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

Kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta kitu laiku, kitoje vietoje, kitokiu būdu arba nauju kaltinimu gali būti inkriminuojama kita kaltės forma ir kt. Šioje byloje K. M. buvo kaltinama pagal BK 139 str. 1 d. tuo, kad jai inkriminuotą nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, t. y. asmeninio pobūdžio konflikto metu, neturėdama tyčios sužaloti nukentėjusiąją, tačiau turėdama ir galėdama numatyti tokias pasekmes, pastumdama du kartus nukentėjusiąją Z. T. R., dėl to nukentėjusiajai krentant ir atsitrenkiant į kietą žemės pagrindą, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu nukentėjusiosios atstovas prašė kaltinamosios K. M. veiką iš BK 139 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., t. y. neatsargius kaltinamosios veiksmus kvalifikuoti kaip tyčinius. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios atstovas, priešingai nei jis pats mano, pakeisti kaltinimą turėjo prašyti BPK 256 str. 1 d. nurodytu pagrindu ir prašyme atitinkamai suformuluoti iš esmės skirtingas faktines aplinkybes. Nukentėjusiosios atstovo pateiktame prašyme tokių aplinkybių nėra nurodyta. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios atstovo pateiktas prašymas dėl kaltinimo pakeitimo neatitinka BPK 256 str. 1 d. reikalavimų. Vietoj to, kad pateiktų reikalavimus atitinkantį prašymą, nukentėjusiosios atstovas deklaratyviai atsisakė tai padaryti, be pagrindo nesutikdamas su apylinkės teismo išvada ir tokiu būdu savo nepamatuotais veiksmais užkirsdamas kelią šioje byloje spręsti klausimą dėl K. M. veikos perkvalifikavimo. Kolegija taip pat pažymi, kad BPK 256 str. 1 d. nenumatyta galimybė teismui pačiam inicijuoti kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis.

Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priimdamas skundžiamą nutartį jokių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nukentėjusiosios Z. T. R. apeliacinį skundą atmesti.