- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- 1S-1692-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01298-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- D. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria netvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 91-167 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta – laisvės atėmimas 3 metams 10 dienų su 6 MGL bauda.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 39 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 26 paros arešto.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (7 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 39 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 26 paros arešto.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 – 10 mėnesių laisvės atėmimo. BK 64 straipsnio 3 dalies, 65 straipsnio pagrindu prie paskirtos bausmės pridėtos 2013-10-15, 2013-10-24 ir 2013-11-22 nuosprendžiais paskirtos bausmės, nustatyta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 39 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 – 26 paros arešto. Remiantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1) p. a) p. p. subendrinta su 2014-01-15 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (10 epizodų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-13 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi – 45 paros arešto. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, subendrinus su 2014-03-18 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti 2014-04-23 ir 2013-10-25 nuosprendžiai, ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi pakeitus 2013-06-21, 2013-10-15, 2013-10-24, 2013-11-22, 2014-02-13, 2014-04-23, 2013-10-25, 2014-03-18, 2014-01-15, 2014-03-18 nuosprendžius, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo su 6 MGL (780 Lt/225,90 Eur) bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 91-167 nutarta nuteistajam D. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuteistajam neatlikus 1 metų 3 mėnesių 4 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2015-06-11) paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-12-16, pabaiga – 2016-09-15.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 91-167 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis D. M. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, jis stengėsi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, lankė individualiame socialiniame plane nurodytus užsiėmimus, mokėsi, dirbo, dengė priteistą civilinį ieškinį. Pabrėžė, kad aktyviai dalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose, padeda rengti sporto varžybas, jose dalyvauja, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, jo prašymą išnagrinėjo aplaidžiai. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo pritarė ir prokuroras. Pažymėjo, kad būtent Komisija ir Pravieniškių pataisos namų administracijos darbuotojai su juo dirbo, todėl matė faktinę situaciją, jų išvados negali būti ignoruojamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo D. M. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. skundas atmestinas.
2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs nuteistojo skundo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, ir padarė pagrįstą išvadą, kad tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų nei pagal senąją, nei pagal naująją, nuo 2015-09-01 galiojančią, BVK 157 straipsnio redakciją.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl nei Komisijos nutarime padarytos išvados, nei prokuroro atsiliepime išdėstyta pozicija, priešingai nei mano nuteistasis, neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad byloje yra gana daug D. M. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmės pažeidimų nepadarė, už gerą elgesį, stropų darbą buvo skatintas 2 kartus, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose, mokosi, požiūris į darbą pozityvus – dirba patalpų tvarkytoju, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Nėra įrodymų, kad jis susijęs su kriminaline subkultūra. Pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus, ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Šiuo atveju, konstatuotina, kad D. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, D. M. šiuo metu atlieka bausmę už eilę tyčinių turtinio pobūdžio nusikaltimų, kurie įvykdyti siekiant finansinės naudos, kas tik patvirtina, kad nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų darymą. Dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Iš ankstesnių teistumų matyti, kad nei areštas, nei bauda, nei bausmės vykdymo atidėjimas D. M. priešingo teisei elgesio nepakeitė. Atsižvelgiant į tai, D. M. ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai ir 4 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas jo prašymas dėl lygtinio paleidimo dieną, t. y. 2015 m. birželio 11 d.), palyginus su paskirtąja, dar yra pakankamai didelė. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu D. M. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Tai, ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus, verčia abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, D. M. kriminalinė istorija. Be to, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika (pagal OASys – 60 balų). Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą išlieka svarbūs asmenybės faktoriai. Nors nuteistasis deklaruoja lygtinio paleidimo atveju turėsiantis darbą, tačiau bylos medžiagoje nėra jokio dokumento, patvirtinančio nuteistojo realią galimybę būti įdarbintam. Be to, nuteistojo pataisos proceso progreso efektyvumą mažina Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, jog D. M., vos tik gavęs pinigus, gali juos visus išleisti nepagrindinėms reikmėms, tuos pinigus panaudodamas žalingų įpročių tenkinimui. Šiuo metu turi skolų, kurių negali išmokėti dėl kitų konkrečių iš jo pajamų apmokamų išlaidų. Iki laisvės atėmimo vartodavo heroiną, reikšminga dienos dalis buvo užimta narkotikų vartojimu. Turimas problemas bandė spręsti gydydamasis, tačiau po kurio laiko atkrito.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytų nusikalstamų veikų kiekis, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog D. M. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.