Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą M. B., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Pareiškime yra nurodomos šios finansinės operacijos, kurios pagrindžia, kad buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka (pateikta dalis operacijų:

Žemiau yra nurodoma dalis finansinių operacijų, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka:

1) 2021 m. sausio 18 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 5 000,00 Eur G. B.. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 50 944,85 Eur;

2) 2021 m. vasario 12 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 2 400,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 56 552,91 Eur;

3) 2021 m. kovo 3 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 369,55 Eur, 26,53 Eur, 25,37 Eur notarei L. P.. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 40 476,33 Eur;

4) 2021 m. kovo 3 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 10 500,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 40 476,33 Eur;

5) 2021 m. kovo 5 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 700,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 40 476,33 Eur;

6) 2021 m. kovo 18 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 520,00 Eur G. B.. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 40 653,94 Eur;

7) 2021 m. balandžio 16 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 90,22 Eur UAB (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 40 970,04 Eur;

8) 2021 m. rugpjūčio 4 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 14,51 Eur UAB (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 6.930¹ straipsniu, ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 156 850,21 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš bylos medžiagos bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismui pateiktų paaiškinimų yra akivaizdu, jog M. B., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką. Paties M. B. paaiškinimu, kreditorių eiliškumas buvo pažeistas siekiant išsaugoti Bendrovę ir toliau vykdyti jos veiklą, užbaigiant pradėtą statybos projektą, nes to padaryti nebūtų įmanoma, jei jie būtų sumokėję mokesčius VMI. Pažymėtina, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos vykdant atsiskaitymus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog M. B., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ str. įtvirtino atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų, darytina pagrįsta išvada, kad M. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, sąmoningai laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir pažeisdamas fiduciarines pareigas, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Tokiu būdu darytina išvada, kad M. B. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra.

M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, teismas neturi duomenų, patvirtinančių, kad mokestinė nepriemoka VMI būtų padengta), pažeidėjo kaltės formą, į tai, kad nustatyta viena M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis, byloje nėra duomenų apie jo administracinius baustumus. Teismas įvertina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi M. B. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą M. B. paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijos minimumui.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, priimdamas nutarimą, gali asmens prašymu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Asmens prašymas privalo būti rašytinis. Byloje toks prašymas nebuvo pateiktas, todėl teismas neturi pagrindo M. B. paskirtos baudos mokėjimo išdėstyti. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad asmuo po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdamas duomenis apie savo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-17-1123/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.