- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- 1-53-344/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20867-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Advokatai
- Saulius Staškus, Vidmantas Skaburskas
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui Laukaičiui,
V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neįgalus, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
V. J. 2022 m. birželio 5 d., apie 16.20 val., bute, priklausančiame B. P., esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su S. P. metu tyčia suduodamas rankų kumščiais ne mažiau kaip keturis smūgius S. P. į veido sritį, sugriebęs rankomis ir smaugdamas S. P. už kaklo, taip mušdamas bei smurtaudamas padarė S. P. dešiniojo skruosto odos nubrozdinimą ir taip nežymiai jį sužalojo.
Apklaustas kaip kaltinamasis, V. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis paaiškino, kad tą dieną atėjo į kaimynės B. P. butą, kuriame girtavo ji, dar viena kaimynė ir S. P. Įėjus, S. P. pradėjo sakyti, kad alkoholio jam neduos, pradėjo stumti jį laukan. Abu susistumdė ir S. P. jį parvertė ant lovos, todėl jis sudavė S. P. keletą smūgių. Jis dėl nukentėjusiojo veiksmų taip pat buvo sužalotas. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, su S. P. susitaikė, žalą jam atlygino, prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Pateikė susitaikymo su nukentėjusiuoju protokolą.
II. Įrodymai
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. J. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusysis S. P. parodė, kad tą dieną šventė kaimynės B. gimtadienį. Atėjo V. J., kuris buvo išgėręs, reikalavo duoti išgerti. Jis pradėjo V. J. varyti lauk, sudavė vieną smūgį, abu susistumdė. V. J. parvertė jį ant lovos, sudavė keturis smūgius, pradėjo smaugti, jam skaudėjo. Dėl suduotų smūgių pradėjo svaigti galva, buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, nuvežtas į ligoninės priimamąjį. Apžiūros metu gydytojui sakė, kad dėl suduotų smūgių pradėjo klibėti jo dantų protezas, tačiau gydytojas pasakė kreiptis pas gydytoją-odontologą. Nuo suduotų smūgių lūžo dantų protezas, pataisyti jo nėra galimybės. Buvo pas gydytoją-odontologę, kuri pasakė, kad reikalingas gydymas ir naujas protezas, kuris kainuos virš 1 200 Eur. Nurodė, kad teismo pertraukos metu su kaltinamuoju susitaikė, patirtą žalą kaltinamasis atlygino, dėl ko abu pasirašė susitaikymo protokolą, todėl civilinio ieškinio atsisakė, prašė baudžiamąją bylą nutraukti jiems susitaikius. Jokių pretenzijų kaltinamajam daugiau neturi.
Liudytoja A. P. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja odontologe. Nurodė, kad nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą, nurodė, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, po ko jis jaučia viršutinio žandikaulio protezo mobilumą priekinių dantų srityje. Atlikus rentgeną, nuotrauka parodė, jog vienoje vietoje lūžęs protezo tiltas. Buvo paskaičiuota naujo dantų tilto, burnos paruošimo-sugydymo kaina. Dantų protezas galėjo lūžti ir nuo tiesioginių jam suduotų smūgių į veido sritį. Pažymose nurodyta kaina jų gydymo įstaigoje, kitose gydymo įstaigose kainos gali būti skirtingos, tiek didesnės, tiek mažesnės.
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų pėdsakų nefiksuota (1 t., b. l. 15-21).
Specialisto išvadoje Nr. G 960/2022 nurodyta, kad nukentėjusiajam S. P. sužalojimas – dešiniojo skruosto odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu 14 parų laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje, užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 58).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. P. savanoriškai pateikė 2022 m. birželio 8 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, forma E025, 2022 m. birželio 9 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, forma E025, 2022 m. birželio 9 d. dantų protezo nuotrauką bei 2022 m. birželio 5 d. Gydytojo išrašą iš VĮ Regioninės Telšių ligoninės, kuriuose yra įrašai apie nukentėjusiajam S. P. suteiktas medicinos paslaugas ir 2022 m. birželio 5 d. padarytus galvos srities paviršiaus sužalojimus, tilto lūžimą ir reikalingą gydymą – tilto nuėmimą, endodontinį sugydymą ir protezavimą nauju tiltu (1 t., b. l. 73-80).
2022 m. birželio 17 d. kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 130-133).
Nukentėjusysis S. P. pareiškė 1 281,00 Eur civilinį ieškinį žalai atlyginti (1 t., b. l. 49-51).
Teismo posėdžio metu gautas kaltinamojo V. J. ir nukentėjusiojo S. P. Susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis ir kaltinamasis susitaikė, kaltinamasis jam atlygino 900 Eur žalą, abu prašė nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnio pagrindu (1 t., b. l. 33).
III. Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos kvalifikacija
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai.
Mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kai jis nurodė, kad supyko dėl nukentėjusiojo suduoto smūgio ir pargriovimo ant lovos, dėl ko ir sudavė jam keletą smūgių, neneigė, jog galėjo ir smaugti. Taip pat nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, kurie teismui nekelia abejonių ir leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis naudojo fizinį smurtą ir taip mušdamas bei smurtaudamas padarė S. P. dešiniojo skruosto odos nubrozdinimą ir nežymiai jį sužalojo, todėl veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
IV. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylos nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu
Kaltinamasis ir nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie susitaikė ir pateikė teismui Susitaikymo protokolą, kuriame nurodė, kad jie susitaikė, nukentėjusysis kaltinamajam ji atleido, žalą kaltinamasis atlygino, daugiau jokių pretenzijų nukentėjusysis neturi, abu prašė bylą nutraukti.
Prokuroras neprieštaravo, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukta.
BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.
Spręsdamas ar yra galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį V. J., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį –nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, truko trumpą laiką, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė ir atlygino žalą; kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; motyvus ir tikslus – neadekvatus ir netinkamas požiūris į konfliktų sprendimą, juos sprendžiant naudojant fizinį smurtą; kaltinamojo asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas atsižvelgia ir į netinkamą neblaivaus nukentėjusiojo elgesį.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad kaltinamasis neteistas, suprato nusikalstamos veikos neigiamus padarinius, teismo įsitikinimu, padarė išvadas, atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis atsiprašymą priėmė, atlygino žalą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nukentėjusiojo ir kaltinamojo prašymas tenkintinas ir kaltinamasis V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, o baudžiamoji byla nutrauktina. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokole nurodyta, kad kaltinamasis atlygino 900 Eur žalą, daugiau pretenzijų kaltinamajam nukentėjusysis neturi, todėl pagrindo tvirtinti susitaikymo protokolą nėra.
Vertindamas nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo neįgalumą, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina, teismas įsitikinęs, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme procesas padarė kaltinamajam pakankamą teigiamą poveikį ir jis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
BPK 105 straipsnio 7 dalis nustato, kad kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. gruodžio 29 d. pažymą dėl antrinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 217,35 Eur (2 t., b. l. 26).
Spręsdamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą iš kaltinamojo V. J., teismas pripažįsta, kad kaltinamajam buvo reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, siekiant užtikrinti tinkamą jo teisių ir teisėtus interesų gynimą. Valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikiama teismo iniciatyva BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Be to, įvertindamas kaltinamojo asmenybę, jo gaunamas nedideles pajamas, (kurias teismas pasitikrino SODROS duomenų bazėje), teismas sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti valstybės patirtų išlaidų. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad baudžiamoji byla nutraukiama BK 38 straipsnio pagrindu atleidžiant kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sprendžia, kad priteisti kaltinamojo gynybos išlaidas nėra tikslinga.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. birželio 8 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, forma E025, 2022 m. birželio 9 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, forma E025, 2022 m. birželio 9 d. dantų protezo nuotrauka, 2022 m. birželio 5 d. Gydytojo išrašas iš VĮ Regioninės Telšių ligoninės paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 73-80).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.
Kaltinamajam V. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. birželio 8 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, forma E025, 2022 m. birželio 9 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, forma E025, 2022 m. birželio 9 d. dantų protezo nuotrauką, 2022 m. birželio 5 d. Gydytojo išrašą iš VĮ Regioninės Telšių ligoninės palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.