- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-408-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39772-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- V. M., A. D.
- Atsakovas
- N. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. M. ir A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovų V. M. ir A. D. ieškinys atsakovei N. L. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir A. D. ieškinį atsakovei N. L. dėl nuostolių atlyginimo 2019 m. sausio 16 d. buvo paskirtas teismo posėdis.
2. Į teismo posėdį neatvykus ieškovams ir jų atstovui, atsakovė (jos atstovė) pareiškė nuomonę, kad tikslinga ieškinį palikti nenagrinėtą, prašė priteisti 1 115 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas konstatavo, kad teismui iki teismo posėdžio pradžios nepateikta duomenų apie ieškovų bei jų atstovo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje pateisinančias priežastis, nėra prašymo bylą nagrinėti ieškovams nedalyvaujant. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovų pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtą, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio palikimas nenagrinėto neatima ir nepanaikina ieškovų teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
5. Teismas, remdamasis tuo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovų procesinis elgesys buvo netinkamas, nes ieškovai be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį, dėl iškeltos civilinės bylos atsakovė turėjo išlaidų, patirtų dėl advokato surašytų procesinių dokumentų ir atstovavimo teismo posėdžiuose, sprendė, jog atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai V. M. ir A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teikdama prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą atsakovės atstovė rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsniu, kuris reglamentuoja parengiamojo posėdžio tvarką. Kadangi byla nagrinėjama nuo 2017 m. spalio 30 d. ir iš pasirengimo stadijos seniai pereita į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją, toks atsakovės prašymas yra nepagrįstas.
6.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl neteisingai išsprendė klausimą. Bylos nagrinėjimas beveik baigtas, 2019 m. sausio 21 d. paskirtas kitas teismo posėdis, atsakovės atstovė 2019 m. sausio 15 d. prašė atidėti 2019 m. sausio 16 d. posėdį, tačiau jame dalyvavo, ieškovai ir jų atstovas iki šiol tinkamai dalyvavo byloje, advokatas sąžiningai suklydo dėl tą pačią dieną patalpintų dviejų teismo šaukimų (susipažino tik su vienu), 2019 m. sausio 16 d. tuo pačiu metu dalyvavo kitoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovų ir jų atstovo atžvilgiu dėl jų neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos.
Atsiliepimas
7. Atsakovė N. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantams bei jų atstovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Jie prašymo dėl bylos atidėjimo ir dokumentų, pateisinančių neatvykimą, teismui nepateikė. Anaiptol teismas, posėdžio metu prisijungęs prie elektroninės teismų sistemos, įsitikino, kad ieškovų atstovas apie 10 val. buvo prisijungęs prie bylos. Reiškia jam akivaizdžiai buvo žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, ir paaiškinimai atskirajame skunde, kad galimai dėl advokato neatidumo ir neapsižiūrėjimo nebuvo pastebėta apie paskirtą posėdį, neatitinka faktinės situacijos. Teismas, neturėdamas jokių duomenų apie apeliantų ir jų atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, pagrįstai rėmėsi CPK 246 straipsnio 1 dalimi ir sprendė klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
7.2. Apeliantų elgesys, kai neatvykstama į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, akivaizdžiai pažeidžia kitų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Atsakovės atstovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kurį mini apeliantai, teismo nebuvo išspręstas, todėl laikyti jį pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą apeliantai negalėjo. Prašymas buvo pateiktas, nes atsakovės sveikatos būklė buvo tokia, kad ji iki paskutinės minutės nežinojo, ar sugebės atvykti į bylos nagrinėjimą. Visgi tam, kad procesas baigtųsi kuo greičiau, ji, nors ir sirgdama, atvyko į teismą.
7.3. Nors atskirajame skunde teigiama, kad viso proceso metu šalys buvo aktyvios procese, būtent dėl ieškovo kaltės buvo atidėtas posėdis, kai, ieškovų dalyvavimą pripažinus būtinu, ieškovai į bylos nagrinėjimą neatvyko. Tas pats pasakytina ir apie ieškovų elgesį mediacijos procese.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, ieškovams ir jų atstovui neatvykus į teismo posėdį, ieškinys paliktas nenagrinėtas (CPK 246 straipsnio 1 dalis).
10. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
11. Apeliantai neneigia, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai, taip pat, kad iki teismo posėdžio pradžios jie neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Apeliantai teigia, kad į 2019 m. sausio 16 d. teismo posėdį neatvyko dėl jų atstovo klaidos, šiam EPP sistemoje nepamačius teismo šaukimo į minėtą posėdį.
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina apeliantų nurodomas aplinkybes, kad 2018 m. gruodžio 14 d. apeliantų atstovui per EPP sistemą buvo išsiųsti du teismo šaukimai – vienas į 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdį, kitas – į ginčo 2019 m. sausio 16 d. posėdį. Pirmasis teismo šaukimas faktiškai apeliantų atstovui buvo pristatytas dar tą pačią dieną 17 val. 36 min., o su antruoju apeliantų atstovas, kaip ir nurodo, susipažino tik kitą dieną po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2019 m. sausio 17 d. 8 val. 01 min. Atsižvelgdamas į tai, kad ankstesnis byloje paskirtas teismo posėdis (2018 m. gruodžio 6 d.) buvo atidėtas be datos dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe, o vėlesnių teismo posėdžių datos, pagal bylos duomenis, su šalių atstovais (konkrečiai, apeliantų atstovu) nebuvo derinamos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog apeliantų atstovas, kaip ir nurodo, sąžiningai suklydo nepamatęs antrojo teismo šaukimo, nei kad sąmoningai neatvyko į teismo posėdį (CPK 185 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantų pareikštas ieškinys teisme nagrinėjamas daugiau kaip vienerius metus, parengiamoji proceso stadija byloje jau baigta, teismas buvo ėmęsis veiksmų šalims sutaikyti, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu, esant apeliantų išreikštai valiai toliau palaikyti ieškinio reikalavimus, ir nenustačius jų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių neatvykstant į ginčo teismo posėdį, teismo vertinimu, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), o tuo pačiu ir ieškinio palikimo nenagrinėtu procesinių tikslų. Kaip nurodoma teismų praktikoje, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
14. Remiantis išdėstytais argumentais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.