- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-246/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Rimvydas Norkus
- Ieškovas
- A. K. T.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-5425-781/2012 ieškinys grąžintas ieškovei, neištaisius teismo nustatytų trūkumų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl ieškinio grąžinimo ieškovei neduodant bylai tolimesnės eigos. Ieškinys ieškovei grąžintas teismui konstatavus, jog ieškovė neištaisė teismo nustatytų ieškinio trūkumų.
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Teisingumo ministerijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, teisėjui E. A., prašydama priteisti iš atsakovų 250 000 Lt turtinę ir neturtinę žalą, išreikalauti baudžiamąją bylą Nr. 1A-576-361/2012 ir pranešti apie pažeidimus Generaliniam prokurorui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012-07-27 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė šiuos ieškinio trūkumus:
1) Tinkamai ir aiškiai nesuformuluotas ieškinio faktinis pagrindas (neišdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimus, nenurodyti jas patvirtinantys įrodymai) (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Ieškovė ieškinį grindžia apibendrintais teiginiais ir todėl iš ieškinio negalima suprasti, kokiais teismų ir teisėjo E. A. veiksmais buvo pažeistos ieškovės teisės.
2) Tinkamai nesuformuluotas ieškinio dalykas. Ieškovė prašo priteisti 250 000 Lt atlyginimą už jos teisių pažeidimą, tačiau nenurodė, kas sudaro prašomą priteisti atlyginimą – iš ko susideda turtinė ir neturtinė žala, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma.
2) Tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo yra valstybė ir tik tuo atveju, jei toks ieškinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigūnas turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai, pavyzdžiui, tuo atveju, jei valstybė, atlyginusi ieškovui žalą, nukreiptų į teisėją ar kitą teismo pareigūną savo regresinį reikalavimą, esant jų tyčiniams veiksmams (CK 6.272 str. 4 d.). Ieškovė atsakovais nurodė Teisingumo ministeriją, kuri turėtų būti atsakovo (valstybės) atstovu bei Klaipėdos m. apylinkės teismą, nekonkretizuodama konkrečių šių institucijų bei teisėjo E. A. veiksmų.
4) Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Ieškovė kreipimosi į teismą metu prašomo atlyginimo sumos (žalos) nepagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau prašo teismo išreikalauti baudžiamąją bylą Nr. 1A-576-362/2012. Ieškovės prašymas išreikalauti baudžiamąją bylą neatleidžia jos nuo pareigos ieškinio pateikimo metu pateikti bent pagrindines ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir neteisėtus atsakovų veiksmus atspindinčius įrodymus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji objektyviai negali gauti duomenų, kuriais grindžia reikalavimus.
5) Pateikiami rašytiniai įrodymai turi būti originalai ar jų nuorašai, patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio asmens (CPK 114 str. 1 d.), tuo tarpu ieškovė pateikė tik teismo procesinio dokumento kopijas, kurios neatitinka šių reikalavimų.
6) Ieškinyje yra nurodyti 3 atsakovai, o pridėti tik du ieškinio priedai (CPK 113 str. 1 d.).
Šalies argumentai
7) Ieškovė prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio, tačiau tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų neprideda (CPK 83 str. 3 d.).
Ieškovė, šalindama nustatytus trūkumus, teismui nurodė, kad žyminis mokestis byloje nemokėtinas, o ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti. Visi neaiškumai (žalos dydis ir įvertinimas ir kiti) turi būti sprendžiami ir bus išspręsti parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovė paprašė paskirti parengiamąjį posėdį, kuriame ji dalyvaus ir leisti ieškinio trūkumus aiškinti parengiamajame teismo posėdyje, kur pasižada savo procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai ir pateikti teismui visus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi konstatavo, kad nustatytu terminu ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, todėl jos ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei (CPK 115 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu A. K. T. prašo Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 d.). Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Prie ieškinio buvo pridėti reikalingi dokumentai, o jei jų trūksta, teismas turėjo prašyti pateikti papildomus įrodymus, arba prašyti pateikti juos parengiamajame teismo posėdyje (ieškovė ketino kitus dokumentus pateikti parengiamajame teismo posėdyje).
2. Teismas privalėjo buti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, tačiau buvo pasyvus.
3. Ieškovei nebuvo sudaryta galimybė įgyvendinti Konstitucinę teisę į teisminę gynybą nešališkame ir teisingame teisme (LR Konstitucijos 6 str.2 d., 5 str.3 d.).
4. Teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą pagal CPK paskirti teismo posėdį ir pradėti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, nevilkinti bylos nagrinėjimo. Parengimasis posėdis tam ir skiriamas, kad pasirengti bylos nagrinėjimui teisme (CPK 228 str., 229 str.). Kitas gynybos priemones ieškovė jau išnaudojo.
5. Teismas nesiėmė priemonių šalims sutaikyti, kas taip pat turėjo buti atlikta parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 str.l d.).
6. Teismas nemotyvuotai atsisakė kuo geriau ir išsamiau pasirengti nagrinėti bylą teisme ir suinteresuotai, vienašališkai ieškinio „atsikratė”, kuo dar daugiau padarė ieškovei žalos.
7. Teismas nenustatė termino atsiliepimams pateikti ir neatliko kitų veiksmų, reikalingų pasirengti bylos nagrinėjimui (CPK 225 str.).
Atsiliepimas
LR teisingumo ministerija atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinys pagrįstai, neištaisius teismo nurodytų trūkumų, buvo grąžintas ieškovei.
Civiliame procese galioja eilė principų: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą procesą, proceso koncebntracijos, bendardarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti. Ieškovas privalo aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikti aplinkybes, kuriomis remiasi, pagrindžiančius dokumentus, o jeigu negali to padaryti, nurodyti priežastį ir pateikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti. Proceso dalyviai turi nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui reikiamus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar teismas pagrįstai nutarė, jog nustatyti ieškinio trūkumai neištaisyti ir todėl ieškinys grąžintas pareiškėjai. Tam svarbu įvertinti, kokius trūkumus ieškovė buvo pareigota pašalinti ir kaip šį teismo įpareigojimą įvykdė.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė eilę ieškinio trūkumų: nepakankamai aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas (nenurodyta iš ko susideda 250 000 Lt turtinė ir neturtinė žala) ir pagrindas (neišdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimus), todėl nėra galimybės suprasti, iš kokių atsakovų veiksmų ieškovė kildina jai galimai padarytą žalą, prie ieškinio nepridėti faktinį ieškinio pagrindą pagrindžiantys įrodymai, o priedėtieji neatitinka jiems nustatytų formos reikalavimų (nepatvirtinti). Kiti nustatyti ieškinio trūkumai susiję su netinkamai nurodyta atsakovų procesine padėtimi (Teisingumo ministerija turėtų būti atsakovo – valstybės atstovas), o konkretus teisėjas turėtų būti įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje tuo atveju, jei ieškinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais (tačiau, iš ieškinio neįmanoma suprasti, kokiais atsakovu nurodyto teisėjo veiksmais grindžiamas ieškinys), taip pat su žyminio mokesčio mokėjimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys iš tiesų yra grindžiamas abstrakčiais samprotavimais. Jame nėra nurodytos konkrečios aplinkybės (atsakovų konkretūs veiksmai), iš kurių ieškovė kildina jai galimai padarytą žalą. Prie ieškinio taip pat nepridėti jo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Pridėta tik Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, kuria išnagrinėti ir atmesti nuteistųjų Z. T. ir J. L. ir nukentėjusiosios A. K. T. apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Z. T. ir J. L. pripažintos kaltomis ir nuteistos pagal BK 155 straipsnio 1 dalį (įžeidimas).
Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra CPK imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Nagrinėjamu atveju, ieškinio trūkumai dėl tinkamai nesuformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo yra tokio pobūdžio (esminiai), kad jų nepašalinus, teismas pagrįstai grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui.
Apeliantės argumentai, kad teismas turėjo pareikalauti iš šalių pateikti atsiliepimus bei skirti parengiamąjį teismo posėdį, atmestini. Atsakovai byloje tik tuomet galės pateikti išsamius atsiliepimus, kai bus aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas bei pateikti jį pagrindžiantys įrodymai, su kuriais atsakovai turi teisę susipažinti tam, kad galėtų suvokti ieškinio esmę bei pagrindą ir išdėstyti atsiliepimuose dėl jų savo poziciją. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Ieškovė negali pasirinkti, kurioje proceso stadijoje ji išdėstys ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateiks jas pagrindžiančius įrodymus (ieškovė nurodė ketinanti tą padaryti parengiamajame teismo posėdyje). Parengiamajame teismo posėdyje galutinai išsiaiškinama ginčo esmė, galutinai suformuluojamas šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinys (CPK 230 str. 1 d.), tačiau ši galimybė galutinai sutikslinti ieškinį yra tik papildoma ir nepaneigia ieškovės pareigos jau kreipiantis į teismą išsamiai nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ir įrodymus, pavirtinančius išdėstytas atlinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Tam, kad ieškinys būtų priimamas, o jį priėmus atsakovams ir tretiesiems asmenims siunčiamas pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo (CPK 142 str. 1 d.), ieškinio pagrindo suformulavimo netikslumai ar neišsamumas, kurie vėliau galės būti sutikslinami parengiamajame posėdyje, turi būti tokie neesminiai, kad ir jų neištaisius atsiliepimus pateikiantiems proceso dalyviams iš ieškinio turi būti aiškus reikalavimo dalykas ir faktinis pagrindas. Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai 2012m. liepos 27 d. nutartyje pasisakė pirmosios instancijos teismas, ieškinys grindžiamas tik apibendrintais teiginiais, iš kurių negalima suprasti, kokiais teismų ir teisėjo E. A. veiksmais galimai buvo pažeistos ieškovės teisės.
Teismui, nustačius konkrečius procesinio dokumento (nagrinėjamu atveju – ieškinio) trūkumus, tik juos ištaisiusi šalis turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog procesinis dokumentas bus priimtas. Procesinis dokumentas gali būti priimtas ir pilnai neištaisius nustatytų trūkumų, jeigu teismas nustato, kad jie tinkamai neištaisyti galimai dėl šalies nesupratimo, kaip nustatytus trūkumus ištaisyti, sąžiningo suklydimo ir pan. Tačiau šioje byloje esminių ieškinio trūkumų (tinkamai nesuformuluotas ieškinio dalykas ir nenurodytas pagrindas) ieškovė netaisė, tik nurodė, kad jos manymu, ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluoti tinkamai, o paaiškins ir įrodymus pateiks parengiamajame teismo posėdyje. Taigi ieškovė nevykdė pareigos bendradarbiauti su teismu ir kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 8 str.). Kaip jau minėta, ieškovei galiojantis CPK nesuteikia teisės pasirinkti, kurioje proceso stadijoje turi būti suformuluojamas ieškinio pagrindas ir pateikiami jį pagrindžiantys dokumentai. Teismas, priimdamas ieškinį su tinkamai nenurodytu faktiniu pagrindu ir pareikalaudamas į jį atsiliepimų, pažeistų kitų proceso dalyvių (atsakovų, trečiųjų asmenų, privalančių pateikti atsiliepimus) teises ir teisėtus interesus, kadangi atsiliepimus pastarieji turėtų pateikti anksčiau nei parengiamajame teismo posėdyje sužinos jiems reiškiamų reikalavimų pagrindą. Be to, tokia proceso eiga pažeistų šalių rungimosi principą (atsakovams nebūtų sudaryta galimybė atsiliepimų pateikimo stadijoje pasisakyti dėl ieškinio faktinio pagrindo), procesas nebūtų koncentruotas ir efektyvus.
Neištaisiusi teismo nurodytų ieškinio trūkumų ieškovė neturi pagrindo tikėtis, kad jos ieškinys bus priimtas. Išdėstyti motyvai dėl ieškinio trūkumų (tinkamai, pakankamai išsamiai nenurodytų ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo) nepašalinimo yra pakankami, kad skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir kitų teismo nustatytų ieškinio trūkumų teisėjų kolegija nebepasisako kaip dėl teisiškai nebereikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui.
Pažymėtina, kad ieškinio grąžinimas neužkerta kelio ieškovei parengti naują ieškinį, kuriame būtų išsamiai, aiškiai nurodytas ieškinio faktinis pagrindas ir pridėti jas pagrindžiantys įrodymai, bei su tokiu ieškiniu kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.