Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-14 · Administracinė byla Nr. A-662-1398-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
A-662-1398-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
UAB „Statybų plėtros projektas“, UAB „Hanza Lizingas“
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Palangos miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-1398/2009Procesinio sprendimo kategorija 13.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Statybų plėtros projektas“ ir UAB „Hanza Lizingas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Statybų plėtros projektas“ ir UAB „Hanza Lizingas“ skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo ir akto panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos UAB „Statybų plėtros projektas“ ir UAB „Hanza Lizingas“ skundu (b. l. 6-9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamos panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 4-5874-(1.3) (toliau – ir Įsakymas) bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. rugpjūčio 21 d. statybos sustabdymo aktą Nr. 8 (toliau – ir Aktas).

Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 29 d. tarp UAB „Sportas LTU“ ir pareiškėjų buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjai nusipirko pastatą – sanatoriją 279,79 m² bendro ploto ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje. Pagal Sutarties 2.2 punktą, turtas buvo perkamas su tikslu perduoti jį pirkėjo ir lizingo gavėjo 2007 m. gruodžio 27 d. sudarytos lizingo sutarties pagrindu valdyti ir naudotis lizingo gavėjai – UAB „Statybų plėtros projektas“, kuri naudosis turtu ir valdys jį lizingo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Teigė, kad pareiškėjams buvo žinoma, jog dar iki Sutarties sudarymo 2007 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracija V. V. išdavė neypatingo statinio statybos leidimą Nr. 209 vykdyti statybos objekto pastato – sanatorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, rekonstrukciją su praplėtimu į poilsio namus. Statybos leidimas buvo išduotas pagal techninį projektą. Statybos leidime buvo nurodyta, kad bendras statinio plotas yra 3 656,14 m², naudingas – 3 241,80 m², statybinis tūris – 11 000 m², statinio aukštis – 16 m bei kiti techniniai duomenys. Nurodė, kad 2008 m. kovo 31 d. statybos leidimas buvo perregistruotas pagal Sutartį ir Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statytojui UAB „Hanza Lizingas“ neypatingo statinio statybos leidimą Nr. 61 vykdyti statybos objekto pastato – sanatorijos, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją praplečiant į poilsio namus analogiškomis sąlygomis. 2008 m. birželio 13 d. statytojai UAB „Hanza Lizingas“ buvo išduotas dar vienas neypatingo statinio statybos leidimas Nr. 175 vykdyti statybos objekto pastato – sanatorijos, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją su praplėtimu į poilsio namus. Teigė, jog 2008 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė Aktą, tačiau 2008 m. liepos 9 d. ta pati institucija išdavė leidimą tęsti statybos darbus.

Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-5874-(1.3) buvo sustabdytas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų statybos leidimų Nr. 61, Nr. 209 ir Nr. 175 galiojimas. Tos pačios dienos Aktu buvo sustabdyti bet kokie statybos darbai. Teigė, kad šie administraciniai aktai neteisėti, nepagrįsti, pažeidžiantys pareiškėjų teises. Pažymėjo, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 punkte numatyta teisė sustabdyti išduoto statybos leidimo galiojimą nėra absoliuti ir kiekvienu atveju sustabdymas turi būti sprendžiamas individualiai. Jų nuomone, ginčijami aktas ir įsakymas yra neteisėti jau vien todėl, kad juose nėra numatyta iki kada sustabdomos statybos. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 19 d. teismui pateiktame patikslintame prašyme dėl statybos leidimų panaikinimo yra nurodyti neesminiai pažeidimai, kurie niekaip nepažeidžia kitų asmenų teisių. Atkreipė dėmesį, kad dėl sustabdytų statybos darbų pareiškėjai patiria didelius nuostolius. Pabrėžė, kad statybos leidimai buvo išduoti teisėtai, todėl stabdyti statybas nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 59-60) prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

Nurodė, jog 2008 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 13 d. statybos leidimą Nr. 175, išduotą statytojai UAB „Hanza Lizingas“, 2007 m. rugpjūčio 29 d. statybos leidimą Nr. 209, išduotą V. V., bei panaikinti statybos leidimą Nr. 61, išduotą 2008 m. kovo 21 d. vietoje statybos leidimo Nr. 209. Pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 punktą atsakovė turi teisę sustabdyti išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo dėl leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo, jei šie viešojo administravimo subjektai kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo. Aplinkybė, jog skundžiamame įsakyme bei akte nenurodyta iki kada statybos sustabdomos, negali įtakoti sprendžiant šių aktų teisėtumo klausimo, kadangi galiojimo terminą apibrėžia Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 punkto nuostatos, t. y. iki teismo sprendimo. Pabrėžė, kad naikinti administracinius aktus grindžiant patiriamais nuostoliais nėra pagrindo, nes, priklausomai nuo priimtų teismo sprendimų, galėtų atsirasti neteisėtos statybos padarinių šalinimo būtinybė, o tai sąlygotų dar didesnius finansinius nuostolius.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos statybos leidimų 2008 m. kovo 21 d. Nr. 61, 2007 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 209 ir 2008 m. birželio 13 d. Nr. 175 galiojimą (b. l. 48-50, 51, 63-64). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-412-342/2008 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prašymas dėl statybos leidimų panaikinimo buvo priimtas nagrinėti (b. l. 52). Priėjo prie išvados, kad teismui priėmus nagrinėti prašymą dėl statybos leidimų panaikinimo, Klaipėdos apskrities viršininkas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti skundžiamą įsakymą dėl statybos leidimų galiojimo sustabdymo.

Pabrėžė, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą statybos leidimas sustabdomas iki teismo sprendimo byloje, kurioje nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto kreipimasis į teismą dėl leidimo panaikinimo. Ta aplinkybė, kad skundžiamame įsakyme nenurodytas terminas, iki kada sustabdomas statybos leidimų galiojimas, nesudaro pagrindo šį administracinį aktą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu, nes toks terminas apibrėžtas įstatymu.

Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prašymą dėl statybos leidimų panaikinimo, 2008 m. spalio 17 d. sprendimu panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. rugpjūčio 29 d. statybos leidimą Nr. 209, išduotą statytojui V. V., ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. kovo 21 d. statybos leidimą Nr. 61, išduotą UAB „Hanza Lizingas“. Bylą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 13 d. statybos leidimo Nr. 175, išduoto statytojai UAB „Hanza Lizingas“, nutraukė konstatavus, kad praleistas kreipimosi į teismą terminas ir neprašoma jo atnaujinti (b. l. 65-69). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėtas sprendimas neįsiteisėjo, nes yra apskųstas apeliacine tvarka tiek pareiškėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų (b. l. 83).

Nurodė Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 9 punktą ir pažymėjo, kad skundžiamas statybos sustabdymo aktas surašytas nustačius, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą dėl statybos leidimų panaikinimo. Nurodytas statybos sustabdymo pagrindas yra numatytas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei Statybos techninio reglamento 9 punkte. Nurodė Statybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Priėjo prie išvados, kad statybos sustabdymo aktas priimtas nepažeidžiant aptarto reglamentavimo, todėl skundo dėl jo panaikinimo netenkino.

III.

Pareiškėjos UAB „Statybų plėtros projektas“ ir UAB „Hanza Lizingas“ apeliaciniu skundu (b. l. 106-111) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir skundą patenkinti – panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 4-5874-(1.3) bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. rugpjūčio 21 d. statybos sustabdymo aktą Nr. 8. Be aplinkybių, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 23 straipsnį, kurio 19 punkte numatyta, kad apskrities viršininko administracija arba Vyriausybės atstovas, arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos turi teisę sustabdyti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo, jei šie viešieji administravimo subjektai kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo. Paaiškina, kad šio straipsnio nuostatos reiškia, jog ši teisė nėra absoliuti ir kiekvienu atveju toks sustabdymas sprendžiamas individualiai. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame akte ir įsakyme nėra numatyta aplinkybė iki kada sustabdomos statybos, ir pabrėžia, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 punktą statybos gali būti sustabdomos tik iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Mano, kad atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, turi būti keliami didesni reikalavimai nei kitam asmeniui, todėl jos priimti sprendimai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Tvirtina, kad sustabdžius statybą ir leidimų galiojimą nebus pasiektas įstatymo keliamas tikslas, priešingai – pareiškėjoms padaryta didelė žala, tai nesuderinama su teisingumo vykdymu. Pažymi, kad tos pačios sudėties Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimu bylą dalyje dėl 2008 m. birželio 13 d. leidimo Nr. 175 nutraukė, todėl leidimas liko galioti ir jo pagrindu statyba yra galima;

2) teismas nepasisakė dėl pareiškėjų pateiktų įrodymų, nevertino atsakovės nenuoseklių ir neprotingų veiksmų. Nesupranta, kodėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė statybos sustabdymo aktą ir sustabdė statybas iki bus gautas leidimas juos tęsti, nors atsakovei buvo pateikti visi reikiami dokumentai. Ištyrus visas aplinkybes ir dokumentus, tos pačios institucijos buvo išduotas leidimas tęsti statybos darbus. Mano, kad tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė teisės aktų keliamus reikalavimus, elgėsi neteisėtai, pažeidė pareiškėjų teisę ir teisėtus interesus. Nurodo Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A1-495/2005, Nr. P-98/2003, Nr. I-4/2005. Tai, kad atsakovė netinkamai atliko savo funkciją, pareiškėjų manymu, patvirtina aplinkybė, kad pagal Statybos įstatymą, Reglamentą, savivaldybės meras arba administracijos subjektas jo išduoto leidimo kopiją kartu su sklypo suvestinio inžinerinių tinklų plano ir nurodytų dokumentų kopijomis per 3 dienas nuo jo išdavimo pateikia apskrities viršininko administracijai ir per 30 dienų – Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Mano, kad atsakovė turėjo šiuos duomenis, tačiau iki statybų pradžios to nepadarė, todėl darbų sustabdymas, kai yra susitarta dėl jų atlikimo, sumokėti avansai ir statyba kredituojama banko, yra nelogiškas;

3) ginčijamų aktų priėmimas pagal jų turinį ir prasmę turėtų būti prilyginami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad viena iš galimų reikalavimo užtikrinimo priemonių – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Sprendžiant, ar yra pagrindas šią priemonę taikyti, pirmiausia būtina analizuoti, ar, teismo proceso metu galiojant ginčijamam aktui, kils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo aspektu pirmiausia būtina įvertinti prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą reikšdama vienintelį reikalavimą – panaikinti statybos leidimus. Pažymi, kad statybos leidimais suteiktas teises jau realizuoja, ir mano, kad tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra neadekvatus siekiamam tikslui, pažeidžia proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų patirtų finansinių nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybės ABTĮ nenumato. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartį Nr. AS5-375/2005, 2006 m. kovo 9 d. nutartį Nr. AS15-183/2006, 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį Nr. AS8-526/05, nutartis AS11-428/2006, AS5-360/2006.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjos UAB „Statybų plėtros projektas“ ir UAB „Hanza Lizingas“ skundžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2008-08-21 įsakymo Nr. 4–5874–(1.3) bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos sustabdymo akto Nr. 8 panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnį, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą; 2) teismas byloje vertino tik atsakovui naudingus įrodymus, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme; 3) ginčijamų aktų priėmimas pagal jų turinį ir prasmę turėtų būti prilyginami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl sprendžiant ginčą privalu vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę sustabdyti statinio statybą savo iniciatyva arba kai reikalauja: 1) savivaldybės administracijos direktorius; 2) Vyriausybės atstovas; 3) statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija (jei įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio statybą ar griovimą); 4) statytojas (užsakovas); 5) statinio projektuotojas, atliekantis statinio projekto vykdymo priežiūrą; 6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar griovimo sustabdymo terminą), kai: 1) nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki; 2) pateiktas prašymas (pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį; 3) (neteko galios); 4) nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus; 5) paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos grėsmė; 6) statybos leidimas neteko galios. Taigi čia aptariami būtent statybos sustabdymo pagrindai.

Statinio statybos sustabdymo tvarka ir pagrindai reglamentuoti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1–243 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“(akto surašymo metu aktuali redakcija). Minėto reglamento 8 punkte nurodyta, kad reglamento 9 punkte nurodytais atvejais atliekantis statybos valstybinę priežiūrą viešojo administravimo subjektas turi teisę sustabdyti statybą savo iniciatyva arba kai to reikalauja šiame punkte išvardinti asmenys. Reglamento 9 punkte nustatyta, kad statyba (išskyrus branduolinės energetikos objektus) sustabdoma, kai: nustatyta, kad statyba yra savavališka ir yra surašytas savavališkos statybos aktas (9.1 punktas); gauta informacija, kad pateiktas prašymas (pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalį (9.2 punktas); nustatyta, kad statytojas arba rangovas pažeidė projekto sprendinius, įgyvendinančius statinio esminius reikalavimus arba esminius statinio architektūros reikalavimus, taip pat pakeitė projekte nurodytus statinio gabaritus (9.3 punktas); nustatyti normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimai (9.4 punktas): statinio statybos rangovas arba subrangovai neturi teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus patvirtinančio dokumento (atestato, teisės pripažinimo pažymos) ar neatitinka teisės aktais nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (9.4.1 punktas); statinio statybai, projekto vykdymo priežiūrai ar statinio statybos techninei priežiūrai vadovauja asmenys, neturintys teisę vadovauti atitinkamai veiklai patvirtinančio dokumento (kvalifikacijos atestato, teisės pripažinimo pažymos, teisės suteikimo pažymos) ar neatitinkantys teisės aktais nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, arba tokie vadovai nėra paskirti (9.4.2 punktas); statybvietėje nėra statybos darbų žurnalo (žurnalų) arba statybos darbų žurnalas (žurnalai) neužpildytas nustatyta tvarka (9.4.3 punktas); paaiškėja projekto ar statybos klaidos, dėl kurių atsirado statinio ar gretimai esančių statinių avarijos grėsmė (nustatyta, kad statinys yra avarinis ar įvyko avarija (9.4.4 punktas); statybos leidimas ar įgaliotų valstybės tarnautojų raštiški pritarimai (nesudėtingo statinio atveju) neteko galios (9.4.5 punktas); kiti normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimai (9.4.6 punktas). Reglamento 10 punkte įtvirtinta, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas, nustatęs Reglamento 9 punkte nurodytus pažeidimus šiame punkte nustatyta tvarka ir terminais surašo statybos sustabdymo aktą.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008-06-25 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą bei 2008-08-19 patikslintą prašymą, kuriuo prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-06-13 statybos leidimą Nr. 175, išduotą statytojui UAB „Hanza Lizingas“, 2007-08-29 statybos leidimą Nr. 209 „Pastato-sanatorijos rekonstrukcija su praplėtimu į poilsio namus (duomenys neskelbtini), Palanga, išduotą statytojui V. V. ir taip pat panaikinti statybos leidimą Nr. 61, išduotą 2008-03-21 vietoje 2007-08-29 statybos leidimo Nr. 209. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-17 sprendimu prašymą tenkino iš dalies – panaikino 2007-08-29 statybos leidimą Nr. 209 ir 2008-03-21 statybos leidimą Nr. 61, o kitoje dalyje bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ginčijamas įsakymas priimtas ir statybos sustabdymo aktas surašytas esant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje (pateiktas prašymas (pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį) ir Reglamento 9 punkte (gauta informacija, kad pateiktas prašymas (pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalį (Reglamento 9.2 punktas)) numatytiems pagrindams. Vadinasi viešojo administravimo subjekto priimti ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis nustato skundžiamų aktų panaikinimo pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas turi būti panaikinamas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad statybos sustabdymo aktas buvo surašytas nepažeidžiant nustatytų procedūrų, t. y. esant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento 9 punkte nurodytiems pagrindams, pagrįstai pareiškėjų skundo nepatenkino ir jį atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas bei byloje vertino tik atsakovui naudingus įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai interpretavo ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypta (apeliaciniame skunde nurodytos bylos faktinėmis aplinkybėmis nėra tapačios), todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų UAB „Statybų plėtros projektas“ ir UAB „Hanza Lizingas“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė