Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-259-827/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-17
Bylos Nr.
1-259-827/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27054-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
B. M.
Kategorijos
  • 1.2.4.8.1Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
  • 1.2.4.8.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Baudžiamoji byla Nr.1-259-827/2017Proceso Nr. 1-01-1-27054-2016-0Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.1, 1.2.4.8.2. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam A. M.,nukentėjusiajai B. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ignalinos r., LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, gyv, (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui - žmonai, o būtent:

jis, 2016-06-09 apie 14.00 val., bute, esančiame V. V. g. 9-129, Vilniuje, konflikto metu su žmona B. M., tyčia, dešinės rankos alkūne sudavė vieną smūgį pastarajai į kairės pusės krūtinę, dėl ko ji atsirėmė į sieną, o tada iš kojos spyrė vieną kartą jai į kairės kojos kirkšnį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai B. M. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, pagal specialisto išvadą Nr. G 1718/2016(01), vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nežymiai sužalojo savo šeimos narį- žmoną B. M.. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. M. teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad įvykio dieną jis grįžo iš darbo, buvo gal apie 14 valanda. Buvusi sutuoktinė virtuvėje plovė grindis. Kaltinamajam vakare reikėjo eiti į darbą ir 18 val. į polikliniką. Jis nuėjo į virtuvę, mikrobanginėje pasišildė sriubą. Buvusi sutuoktinė pradėjo triukšmauti, kad grindys dar neišdžiūvusios ir praeidama pro kaltinamąjį, spjovė jam į sriubą. Teigė, kad nukentėjusiajai jis netrenkė, kai ji norėjo dar kartą spjauti į sriubą, jis ją su alkūne pastūmė ir atėmė šluotą, kurią vėliau pastatė į kampą. Tada nukentėjusioji pagrasino, kad kvies policiją, jokio smurto prieš ją nevartojo. Viskas, ką jis padarė – tai pastūmė su alkūne ir atėmė šluotą. Kaltinamasis išėjo iš namų ir nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti pomidorų, nes sriubos jau negalėjo valgyti. Kai grįžo iš parduotuvės, jo jau laukė policija. Jis su savo automobiliu vėliau nuvyko į policiją.

Į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad grįžęs namo ėjo į virtuvą pavalgyti, nes jam reikėjo pavalgyti ir pailsėti. Nukentėjusioji plovė grindis ir sakė kaltinamajam išeiti. Kai kaltinamasis pasidėjo ant stalo sriubą, nukentėjusioji pasakė, kad tu čia nevalgysi ir praeidama spjovė į ją. Ji buvo gal už metro, kai spjovė. Jis ją atstūmė su alkūne, į kurią vietą pataikė, nepastebėjo. Ji stovėjo už kaltinamojo nugaros. Alkūnė atsirėmė į kažkurią jos priekinę kūno dalį. Tada ji užsimojo trenkti jam su šluota. Kaltinamasis nelaukė, kol jam trenks, atėmė šluotą ir pastatė ją į kampą. Nukentėjusioji tada pasiėmė telefoną ir skambino, o kaltinamasis išvažiavo nusipirkti daržovių. Iš kur pas nukentėjusiąją atsirado mėlynė, kaltinamasis negalėjo paaiškinti, galbūt nuo šluotos, kai ją atiminėjo. Su koja jai netrenkė. Kai grįžo iš kiosko, policininkai paprašė jo prisistatyti. Jis jiems sakė, kad pats policijos nekvietė, nors tai žmona smurtavo. Pareigūnai pasakė važiuoti į policiją, parašyti pasiaiškinimus. Teigė, kad jis nevartoja alkoholio, dirba vairuotoju, savaitę dirba, savaitę laisvas. neturi jokių pažeidimų, susijusių su girtavimu. Nakvynės namuose "Sala" buvo vieną kartą, tai atsitiko, dėl to, kad buvo kompanijoje, buvo išgėręs. Kompanija susimušė ir nors kaltinamasis nesimušė, policija jų visų nepaleido, nuvežė visus, kol išsiaiškins. Viskas yra dėl skyrybų, atvirkščiai, tai nukentėjusioji smurtauja. Ji nesutiko su skyrybomis, sakė, kad kaltinamasis pasirašytų, jog neturi pretenzijų į sąskaitas. Kaltinamasis mokėjo už dukros mokslus, nukentėjusioji slėpė pinigus, ji turėjo internetinę bankininkystę ir ištuštino dukros sąskaitą. Ji išvarė dukrą, nes ši jai prieštaravo. Yra ne kartą išsiaiškinęs, kad ji yra jam neištikima, ji pavogė kaltinamojo banko kortelę, kėsinosi į jo pinigus. Negalėjo būti savo namuose, nes ji jam grasino, kad išveš, pasodins. Teigė, kad nėra linkęs smurtauti, nukentėjusiosios charakteris toks, kad jeigu kažkas ne pagal ją, tai blogai.

Apklausta kaip nukentėjusioji B. M. teismo posėdyje paaiškino, kad su kaltinamuoju gyveno daug metų, įvykio metu jau kartu kaip sutuoktiniai nebegyveno, nebevedė bendro ūkio. Ji atėjo į virtuvę ir pamatė, kad kaltinamasis paėmė jos dešrą ir ją pjaustė. Kai ji priėjo, jis trenkė jai su alkūne, nukentėjusioji nuo smūgio nenukrito, tik susmuko. Kaltinamasis jai spyrė, tada nukentėjusioji užsidengė veidą. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis girtas mušasi, tai buvo pirmas kartas, kai jis mušėsi blaivus. Per daug metų nukentėjusioji išmoko išvengti smūgių. Kai jis gerdavo 2-3 dienas, nukentėjusioji būdavo didžiajame kambaryje, kur yra atskiras išėjimas, miegodavo su treningais ir telefonu, pasiruošusi išbėgti. Konfliktus ji numatydavo. Blaivas jis niekada nesimušdavo, todėl šį kartą to nesitikėjo. Viskas vyko labai trumpai, gal 5 min., ji išbėgo į kiemą ir iškvietė policiją.

Įklausimus nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis spyrė vieną kartą, gal dar buvo pasakyta žodžių, bet daugiau nesimušė. Dešros jos nevalgė, tik pjaustė, ji paklausė, kam jis paėmė dešrą ir viskas išaugo iki smurto. Kai jis jai trenkė, ji susmuko prie kriauklės, tada jis ją sukratė, suprato, kad ją muš, užsidengė veidą, o kaltinamasis spyrė į kairės kojos kirkšnį, nežino, su kuria koja jai spyrė. Daugiau nemušė, liko virtuvėje. Tada nukentėjusioji griebė už rankinės, už šuns ir išbėgo į kiemą, kvietė policiją, verkė, o kaltinamasis tada išbėgo iš namų. Kai atvažiavo policija, jo nerado, bet po kelių minučių jis grįžo. Tuo metu tarp jos ir kaltinamojo vyko skyrybos. Yra kvietusi policiją dėl kaltinamojo veiksmų –jis buvo stipriai išgėręs, konflikto metu pradėjo traukti stalčius ir mėtyti, trankė virtuvinę kėdę, ji išsigando, reikėjo kaltinamąjį apraminti.

Kai kaltinamasis virtuvėje pjaustė dešrą, nukentėjusioji priėjo iš nugaros, iš kairės jo pusės. Jis ją kratė turbūt stovėdamas. Kai spyrė ji pusiau klūpėjo, užsidengė veidą. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13-14,17), ji patvirtino šiuo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. M. apklausoje nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 13-14, 17), šiuo parodymus patvirtino akistatos su A. M. metu (b. l. 48).

Apklaustas kaip liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio aplinkybes sunkiai prisimena, atsimena, kad su abiem pusėmis važiavo į policijos komisariatą. Pareiškėja nurodė, kad vyras buvo nuėjęs prie mašinos, vėliau jis grįžo. Abi pusės turėjo pretenzijų, todėl pasiūlė važiuoti į PK. Moteris nuėjo persirengti. Konfliktas buvo tarp abiejų, vyras sakė, kad norėtų skirtis, kad žmona yra paslėpusi dokumentus. Apie šluotą buvo kalbėta, atrodo, kad abu dalyviai buvo blaivūs. Pagarsinus liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, protokolą (B. l. 20), liudytojas nurodė, kad juose aplinkybės užfiksuotos teisingai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad 2016-06-09 apie 14.15 val., patruliuojant kartu su P. S., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, V. V. g. 9-129, smurtaujama. Atvykus minėtu adresu, lauke, prie laiptinės, juos pasitiko moteris, ji prisistatė B. M. vardu. Ji paaiškino, kad tarp jos ir vyro A. M. kilo konfliktas, dėl to ji ir iškvietė policiją. Ant moters nesimatė akivaizdžių smurto žymių. Netrukus prie jų priėjo vyras. Jis elgėsi ramiai, paaiškino, kad žmonos nemušė, o pats nuo jos gavo su šluota per galvą. Jis paaiškino, kad nori skirtis su žmona ir dėl to tarp jų kyla konfliktai, o ji nesutinka - paslėpė visus dokumentus, dėl ko jis negali kreiptis į teismą dėl skyrybų. Suprato, kad konfliktas kyla dėl buto, moteris kviečia policiją, nes tokiu būdu nori priverstinai iškeldinti vyrą iš namų. Kadangi ir vyras, ir moteris turėjo vienas kitam pretenzijų, o akivaizdžių smurto požymių nebuvo, nutarė juos abu pristatyti į 1 PK. Vyras nusprendė, kad pats su savo mašina važiuos į komisariatą (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius kaltinamajame alte nurodytus veiksmus, įrodyta netik teismo posėdžio metu apklustų liudytųjų paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

2016-06-10 Vilniaus apskr. VPK 5 PK registruotas 2016-06-09 B. M. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2016-06-09apie 14 val. Vilniuje, V. V. g. 9-129, bute, virtuvėje jos vyras A. M. iš alkūnės sudavė smūgį į krūtinę, o iš kojos spyrė į kairės kojos kirkšnį. Nežino, kodėl jis ją sumušė, bet ji prieš tai paprašė jo nevalgyti jos maisto. Vyras taip pat jai pasakė, kad nusuks jai galvą ir ji buvo išsigandusi dėl savo sveikatos. Kiekvieną dieną yra žeminama, ant jos spjaudoma, vadinama įvairiais keiksmažodžiais (b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-06-09 14:14 val. registruotas B. M. pranešimas BPC, jog pranešėją muša sutuoktinis (b. l. 6).

Iš 2016-09-06 patrulio A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-09-06 apie 14:15 val. gavo pranešimą iš OVS, kad Vilniuje, V. g. 9-129, smurtas. Atvykus minėtu adresu prie laiptinės pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo B. M., kuri paaiškino, kad tarp jos ir vyro, kaip vėliau paaiškėjo A. M., įvyko konfliktas. Kadangi abu turėjo pretenzijų vienas kitam, apie 15:00 val. su abiem atvyko į Vilniaus m. 1 PK budėtojų dalį tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (b. l. 9).

Iš 2016-06-09 18.20 – 18-50 val. atliktos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis V. g. 9-129, Vilniuje, kuris yra 9 aukšte, 3 kambarių. Priešais duris yra koridorius, jo gale yra du kambariai. Iš karto dešinėje koridoriaus yra virtuvė. Ant stalo maistas, t. y. lėkštė su kiaušiniene ir kečiupas. Virtuvė tvarkinga, daiktai savo vietose. Šluotos ar kito panašaus daikto virtuvėje ar kituose kambariuose nėra. Už virtuvės kitas kambarys, svetainė. Aplinka visuose kambariuose tvarkinga (b. l. 10-11).

Iš 2016-06-10 Specialisto išvados Nr. G 1718/120165 (01) matyti, kad B. M. padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-06-09), paveikus kietą buką ribotą paviršių turinčiu daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nežymių sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu, kuris nebūdingas griuvimui ir nebūdingas savęs žalojimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (užduotyje nurodyta, kad 2016-06-09 apie 14 val. Vilniuje, V. V. g. 9-129, A. M. smurtavo prieš žmoną B. M., suduodamas jai smūgius į krūtinę ir kirkšnį) (b. l. 22, 24-25).

Iš 2016-06-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš BPC gautas garso įrašas, kuriame užfiksuotas B. M. telefoninis pranešimas BPC. Iš apžiūros protokolo matyti, kad prieš atsiliepiant operatoriui girdisi vyro ir moters balsai, moteris sako, kad kvies, vyriškis atsako, kviesk, aš nei kiek nebijau. Atsiliepus operatoriai moteris nurodo adresą ir prašo iškviesti policiją į namus, priežastį nurodo tai, kad vyras mušasi (b. l. 28).

Kaltinamojo A. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje nukentėjusiosios B. M. atžvilgiu įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios paaiškinimais, liudytojo A. S. paaiškinimais, specialisto išvada, apžiūros protokolu, iš dalies ir kaltinamojo parodymais bei kitais byloje ištirtais įrodymais.

Kaltinamais neneigė tos aplinkybės, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusioji spjovė jam į lėkštę su maistu bei bandė suduoti smūgį su šluota, o kaltinamasis alkūne nustūmė nukentėjusiąją ir atėmė iš jos šluotą. Kaltinamasis neigia, kad spyrė nukentėjusiajai koja, tačiau ši aplinkybė yra įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji nuosekliai nuo pat pranešimo policijai momento, taip pat ir apklausos teise metu laikėsi pozicijos, kad kaltinamasis ne tik jai dešinės rankos alkūne trenkė į kairę krūtinę, taip pat atsistojęs spyrė į kairės kojos kirkšnį. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog kairės šlaunies priekiniame vidiniame paviršiuje prie kirkšnies yra apie 6x5 cm violetiniai melsva poodinė kraujosruva. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2016-06-09), jis padarytas vienu trauminiu poveikiu, nebūdingas savęs žalojimui ir griuvimui. Kaltinamasis teigė, kad poodinė kraujosruva galėjo atsirasti atimant iš nukentėjusiosios šluotą, tačiau jis nenurodė konkrečiai kokiu būdu atimant šluotą galėjo būti padaryta kraujosruva. Kraujosruva yra gana didelė, tai irgi neprieštarauja nukentėjusiosios nurodytoms jos atsiradimo aplinkybėms, t. y. kad ji atsirado spiriant į šlaunį koja. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji turi pagrindo jį apkalbėti, nes siekia naudos skyrybų procese, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiosios pozicijos dar ikiteisminio tyrimo metu 2016-06-10 ji jau buvo linkusi susitaikyti su kaltinamuoju, teisme taip pat norėjo susitaikyti su kaltinamuoju, t. y. neturėjo tikslo tyčia jam pakenkti. Tuo tarpu santuoka tarp šalių nutraukta bendru sutarimu, t. y. sutarus dėl visų santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo sąlygų, todėl net ir kaltinamojo nurodytų nukentėjusiosios motyvų apkalbėti kaltinamąjį nepatvirtina bylos medžiaga. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji spjovė jam į maistą, dėl to jis negalėjo valgyti sriubos ir išėjo nusipirkti sau daržovių, tačiau iš apžiūros protokolo matyti, kad virtuvėje ant stalo stovi lėkštė su kiaušiniene ir kečiupo indelis. Keista, kad asmuo pasiruošė sau maistą ir liko jį vėsti, kad galėtų nusipirkti daržovių. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta,, jog A. M. 2016-06-09 apie 14 val. bute, esančiame V. V. g. 9-129, Vilniuje konflikto metu tyčia dešinės rankos alkūne sudavė B. M. vieną smūgį į kairės pusės krūtinę, dėl ko ši atsirėmė į sieną, o tada koja spyrė vieną kartą nukentėjusiajai į kairės kojos kirkšnį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip nežymiai sužalojo B. M.. Kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sutuoktiniai, nors faktiškai bendro ūkio nevedė, negyveno kaip sutuoktiniai, tačiau būdami dar neišsituokę gyveno viename bute, todėl teismas vertina, kad smurtas patirtas artimoje aplinkoje ir B. M. vis dar buvo šeimos narys, dėl šios priežasties A. M. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

A. M. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-06-09 17:00 val. iki 2016-06-10 13:20 val., jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34, 45, 43).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis A. M. yra neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, psichiatrijos ligoninėje negydytas, priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl skiriant bausmę turi būti vadovaujamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atrėminimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Įvertintina tai, kad šalys šiuo metu faktiškai kartu nebegyvena, santuoka nutraukta, turtas padalintas, todėl ateityje pagrindo kilti konfliktams tarp šalių nebelieka. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

atsiprašyti nukentėjusiosios B. M. (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalis);

per bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-06-09 17:00 min., iki 2016-06-10 13 val. 20 min, t. y. 1 dieną, kas prilygsta dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 64 straipsnis, 66 straipsnis).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kompaktinį diską su garso įrašu iš BPC nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė