Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorui V. R., kaltinamiesiems V. J., E. A., gynėjams advokatams Egidijui Jonui Grigaravičiui, Jonui Gaidukevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis sodų bendrijoje „Voveraitė“, namo Nr. 75, Šilutėje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d.; 2014 m. liepos 16 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.; 2015 m. sausio 7 d. Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. 30 (trisdešimties) parų areštu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 213 str. 1 d.

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, 11 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Šilutės miesto savivaldybėje, teistas 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.; 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.; 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 140 str. 1 d.; 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.; 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.; 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.; 2013 m. gegužės 31 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. 30 (trisdešimties) parų arešto,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 213 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su V. J. 2015 m. sausio 13 d., prekybos centre „Šilas“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apie 19 val. 43 min., siekė padėti V. J. įgyti bei laikyti netikrą 200 eurų nominalo banknotą Nr. X1078280880, t. y. žinodamas, kad V. J. 2015 m. sausio 13 d., 18.45 val., prekybos centre „Šilas“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pateiktas 200 eurų nominalo banknotas Nr. X1078280880 atsiskaityti už prekes yra netikras, eilę kartų prašė pardavėją, taip siekdamas įkalbėti pardavėją V. J., grąžinti suklastotą 200 eurų nominalo banknotą Nr. X1078280880 V. J., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi banknotas nebuvo grąžintas.

V. J. kaltinamas tuo, kad padedant E. A. 2015 m. sausio 13 d., prekybos centre „Šilas“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apie 19 val. 43 min., siekė įgyti bei laikyti žinomai netikrą 200 eurų nominalo banknotą Nr. X1078280880, t. y. sužinojęs, kad 2015 m. sausio 13 d., prekybos centre „Šilas“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apie 18 val. 45 min., atsiskaitydamas už prekes pateikė netikrą 200 eurų nominalo banknotą Nr. X1078280880, kartu su E. A., eilę kartų prašė pardavėją, taip siekdami įtikinti pardavėją V. J., grąžinti jam netikrą 200 eurų nominalo banknotą Nr. X1078280880, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi banknotas nebuvo grąžintas.

Kaltinamasis E. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pinigų nematė, apie juos nežinojo, sužinojo tik tada, kai J. parėjo. Jie važiavo kartu su J. ir dar dviem žmonėmis į Kauną, t. y. su A. ir Fiode. Atvyko su A. automobiliu. Prie prekybos centro „Šilas“ sėdėjo mašinoje ir sugalvojo, kad būtų neblogai nusipirkti kvaišalų. Sugalvojo J.. Tada jie su „Fiode“ sumetė 200 litų. Padavė J., jis išėjo nupirkti kvaišalų. Laukė apie 1 val. Paskambino J., numerio neatsimena. Priėjo J., papasakojo, kad nepasisekė, sakė sutiko kažkokius čigonus, bandė nusipirkti narkotikų, ir jis padavė pinigus. Čigonai jam padavė 200 eurų, kad jis nueitų degtinės. Sakė, kad nuėjo į parduotuvę ir keitė, pasirodė, kad padirbti. Jis norėjo savo pinigus atsiimti, nepatikėjo jo žodžiais. Tada ėjo kartu su J.. Tie du pasiliko mašinoje. Jis pokalbyje nedalyvavo. Nuėjo į prekybos centrą, paklausė pardavėjos, ar iš tikrųjų keitė pinigus. Sako keitė. Suprato, kad J. sako tiesą, paprašė, kad gražintų pinigus, nes J. įkišo pinigus, J. atiduos atgal ir atgaus savuosius pinigus. J. įtarė, kad suklastoti. Jis nesakė suklastotus ir pardavėjai paaiškino, kad atgautų savo pinigus. Neatidavė. Paprašė dar kelis kartus, neatidavė ir jie išėjo. Jeigu būtų su tais pinigais susijęs, nebūtų į parduotuvę ėjęs. Bet jis norėjo savo pinigus atsiimti. Pripažįsta, kad prašė, kad grąžintų pinigus, bet nežadėjo daryti jokio nusikaltimo. Neieškojo čigonų. J. nuėjo kažką aiškintis, bet nežino ar rado ar ne. Jis nusivylė, žinojo, kad čigonai bus pabėgę. Jis nepatikėjo, kad galėjo taip įvykti, galvojo, kad J. meluoja. Nesiekė apgaule įgyti. Jis siekė, kad J. atgautų netikrus pinigus ir tada jis atgautų savo pinigus. Eidamas į parduotuvę J. pasakė dėl ko sulaikė pinigus, bet jis netikėjo.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad sausio 13 d. apie pietus išvažiavo iš Šilutės. Norėjo nusipirkti narkotinių medžiagų, žinojo, kur gali žmonės padėti. Jie davė pinigus, bendrai padavė 200 litų. Nuėjo prie devynių aukštų namo, ten stovėjo mašina. Sėdėjo dviese. Paklausė, ar gali padėti. Padavė pinigus, sako, gal gali nubėgti cigarečių nupirkti, pakeisi pinigus. Padavė 200 eurų kupiūrą. Atrodė neblogai, net neįtarė, kad gali būti netikri. Nuėjo į parduotuvę, į kasą. Paprašė cigarečių, kainavo 3 eurus. Patikrino, sako netikri. Kelis kartus patikrino. Išeidamas nekalbėjo, nuėjo pas tą asmenį, rado sėdintį, sako, kol neparneši grąžos nieko negausi. Paskambino E., pasakė kokia situacija buvo, nieko jam neaiškino. Pasakė, kad jei atneš pinigus, atiduos narkotikus. Parduotuvėje abu kalbėjo. Paaiškino, kad tai ne jo pinigai. Pasakė, kad jam grąžintų tuos pinigus, pardavėja pasakė, kad ne. Išėjo iš parduotuvės. Pasakė E., dėl ko. Mergina sakė, kad netikri, sakė palaukti, kol policija atvažiuos. Nuėjo pas tuos, kur davė. Ėjo žiūrėti, kaip jiems grąžinti pinigus. Jis jiems prieš tai buvo paaiškinęs, jie sakė nemeluok. Ėjo susitikinėti, kad atgautų pinigus. Ten dvi kasos yra, pardavėja sakė, kad negrąžins ir reikia kviesti policiją. Pardavėja pasakė, kad netikri ir negrąžins. Buvo įsitikinęs, kad pinigai netikri. Paliko 200 litų.

Liudytoja V. J. paaiškino, kad sausio mėnesį dirbo kasininke „Šilo“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Vakare, sutemus, pavadavo kasininkę 2 kasoje prie terminalo. Atėjo vaikinukas, prašė raudono Marlboro. Padavė 200 eurų. Ji padavė cigaretes, jai padavė 200 eurų. Pinigų tikrinimo aparatas pypsėjo, tikrino daug kartų. Pasakė kitai kasininkei S. I., kad patikrintų, sakė vis tiek pypsi. Ji to pinigo neatidavė. Jis jai atidavė tas cigaretes ir išėjo. Prašė, kad atiduotų atgal pinigą. Pakvietė vyresniąją pardavėją R., sakė netikras. Po kiek laiko grįžo vėl dviese. Paprašė, kad atgal grąžintų. Sakė, kad pardavė telefoną ir jam padavė tuos 200 eurų. Nedavė pinigų. Perdavė pinigus R., o R. vadovei pridavė.

Liudytoja R. B. paaiškino, kad paskambino kasininkė. Buvo sausio mėnuo. Paskambino V. J., pasakė, kad pirkėjas norėjo apsipirkti, o 200 eurų, kuriuos padavė, nepraėjo pro patikrinimo aparatą. Sakė, kad iškvies policiją. Tuos pinigus parsinešė į kabinetą. Ji pasakė trumpai, kad norėjo nusipirkti cigarečių pakelį ir padavė 200 eurų ir įtaria, kad jie netikri. Pareiškimo nerašė, neprisimena tokio fakto. Po to buvo atvykusi policija.

Liudytoja S. I. paaiškino, kad dirba „Šilo“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Sėdėjo kasoje, yra pardavėja. Išgirdo, kad nepraeina pinigai pas V. J.. Pinigų tikrintuvas pypsi, reiškia nepraeina pinigai. Atsisuko pažiūrėti, V. pasakė, kad nepraeina 200 eurų pinigas. Sakė, kad duotų, pažiūrės. Pas save leido 1 - 2 kartus, irgi degė raudona spalva. Grąžino V. pinigus. Su vyriškiu ji bendravo. Jis sakė, kad atiduotų tuos 200 eurų. Ji jam nieko nesakė. Kolegė sakė, kad netinka. Negrąžino pinigų. Iškvietė vyresniąją pardavėją R. M.. Tada jos tarpusavyje aiškinosi. Vienas toks atvejis pasitaikė.

Liudytojas T. K. paaiškino, kad asmeniškai nepažįsta vaikinų. Teko susipažinti darbo metu 2015 m. sausio 13 d. Buvo sulaikęs prieš sausio 13 d. dėl alkoholio vagystės. 2015 m. sausio 13 d., apie 19 val., dirbo prekybos centre „Šilas“, (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. Suimtas kaltinamasis bandė nusipirkti cigarečių pakelį, atsiskaitė banknotu, kuris nepraėjo aparato testo. Kasininkei kilo įtarimas, išsikvietė vyresniąją kasininkę. Buvo priėjusi ir vadovė, o pilietis pasišalino iš parduotuvės. Praėjus valandai, vyrai grįžo ir pradėjo aiškintis, norėjo susigrąžinti banknotą. Draugas nesakė, kad buvęs šioje parduotuvėje.

Liudytoja R. M. paaiškino, kad nepažįsta vyrų, dienos neatsimena, dirba vyresniąją pardavėja „Šile“, (duomenys neskelbtini). Pasikvietė kasininkė V. J., pasakė, kad įtaria, kad žmogus atnešė netikrą kupiūrą. Po kurio laiko, vėl ją pasikvietė Vaida ir atėjo jaunuoliai, norėjo atsiimti kupiūrą. Jaunuoliams pasakė, kad negali grąžinti. Vienas stovėjo šone, nieko nekalbėjo, o kitas prašė. Neaiškino. Ji tik jiems pasakė, kad grąžinti negali, iškvietė policiją. Jie pasakė, kad turi pasitarti ir išsitraukė telefoną. Buvo buvęs kelias dienas prieš toje pačioje parduotuvėje, bet buvo apsvaigęs, neprisimena.

Specialisto išvada Nr. 20-IS1-205 (I tomas, 16 – 18 b. l.) nustatyta, kad 200 eurų banknotas Nr. X10782820880 yra netikras.

CD „Acme“ apžiūros protokolu (I tomas, 19 – 20 b. l.) nustatyta, kad apžiūrėtas stebėjimo kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas bei fotolentelė.

Kaltinamasis aktas yra svarbus ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nuo kurio priklauso bylos nagrinėjimas teisme, todėl šiame dokumente negali būti nei turinio, nei formos esminių trūkumų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. numatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Teismas pažymi, kad E. A. kaltinime, tarp visų kitų aplinkybių, nurodytas žodis „siekė“, kuris apibrėžia nusikalstamos veikos stadiją – pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Taigi, įstatymas nenumato tokios nusikalstamos veikos stadijos sąvokos kaip „siekimas“, todėl teismas E. A. kaltinime nurodytą žodį „siekė“ keičia į žodį „pasikėsino“.

V. J. kaltinime, tarp visų kitų aplinkybių, taip pat nurodytas žodis „siekė“, kuris apibrėžia nusikalstamos veikos stadiją – pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d.). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas V. J. kaltinime nurodytą žodį „siekė“ keičia į žodį „pasikėsino“. Be to, kaltinime neteisingai pavartotas žodis „žinodamas“, nes akivaizdu, kad privalėjo būti nurodyta „sužinojęs“. Kadangi žodžių pakeitimas šiuo atveju nekeičia kaltinimo esmės žodis „žinodamas“ keičiamas į žodį “sužinojęs“.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už netikrų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių pagaminimą, tikrų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių klastojimą, netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių įgijimą, laikymą ar realizavimą arba įrangos, programinės įrangos ar specialiųjų medžiagų netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą.

Minėtos veikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje numatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-388/2010). Įgijimas - tai bent vieno netikro piniginio ženklo gavimas bet kuriuo būdu: ir atlygintinai (pvz.: nusiperkant), ir neatlygintinai (pvz.: gaunant dovanų). Laikymas - tai bent vieno netikro piniginio ženklo turėjimas su savimi. Realizavimas - tai bent vieno netikro piniginio ženklo perdavimas bent vienam kitam asmeniui (pirkimu - pardavimu, dovanojimu, mainais ir pan.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimo padariniai yra už jo sudėties ribų. Taip pat už šio nusikaltimo ribų yra motyvai ir tikslai, kuriais nusikaltėlis vadovaujasi (kasacinė nutartis Nr. 2K-388/2010).

Vienas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykų yra netikri Lietuvos valstybės apyvartoje esantys pinigai. Atlikus specialisto išvadą Nr. 20-IS1-205 (I tomas, 16 – 18 b. l.) nustatyta, kad 200 eurų banknotas Nr. X1078280880, kuris nurodytas tiek E. A., tiek V. J. kaltinimuose, yra netikras. Šis banknotas atspausdintas ofsetu, serijos numeriai – iškiliąja spauda, vandens ženklai ir apsauginė juostelė imituoti dažais, suklastotų dviejų šimtų nominalo vertės eurų banknotų Nr. X1078280880 anksčiau tirti pateikta nebuvo.

Kaltinamasis E. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 213 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 1 d. numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitariusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, kaltinimas E. A. pareikštas su nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., kuri griežtai apibrėžia nagrinėjamo kaltinimo ribas, šiuo atveju E. A. vaidmuo jam inkriminuojamoje veikoje vertinamas tik kaip padėjėjo.

Nors E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, tačiau teisiamojo posėdžio metu pats nurodė, kad jis siekė, kad J. atgautų netikrus pinigus, o jis atgautų savo pinigus. Taip pat, nors E. A. neigia žinojęs, kad pinigai netikri, momentu prieš einant į parduotuvę padėti V. J. atgauti jo 200 eurų, V. J. teigimu, o E. A. tai patvirtino, E. A. V. J. buvo informuotas, kad jam 200 eurų kupiūros negrąžina, todėl, kad jie netikri. Būtent E. A. veiksmai, kai jis ateina į parduotuvę „Šilas“ ir įkalbinėja V. J. grąžinti pinigus V. J., tai rodo jo sąmoningą suvokimą, kad 200 eurų banknotas, kurį siekia atgauti V. J., yra netikras.

Aplinkybę, kad iš pradžių į parduotuvę atėjo vienas kaltinamasis V. J., paskui patikrinus 200 eurų banknotą ir paaiškėjus, kad tai netikri pinigai, V. J. išėjus ir grįžus su E. A., jiems abiems įkalbinėjant grąžinti pinigus, patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: V. J., S. I., T. K., R. M. bei byloje esanti vaizdo įrašų medžiaga (I tomas, 19 – 20 b. l.).

Teismo vertinimu, būtent aplinkybės, kad kaltinamajam V. J. sužinojus, kad 200 eurų banknotas netikras (pardavėjai patikrinus pinigų tikrinimo aparatu), išėjus iš parduotuvės ir sugrįžus kartu su E. A., kuris pradėjo taip pat įkalbinėti pardavėją V. J. grąžinti V. J. netikrą 200 eurų banknotą, rodo, kad E. A. pats ėmėsi iniciatyvos, kad V. J. atgautų pinigus, taip sustiprindamas nusikalstamos veikos pavojingumą bei darydamas spaudimą pardavėjai V. J.. E. A. kaip padėjėjo elgesys buvo nukreiptas į konkrečios nusikalstamos veikos – V. J. tikslą, t. y. netikrų pinigų įgijimą ir laikymą. Tokiais veiksmais E. A., būdamas padėjėju prisidėjo prie bendros veiklos – pasikėsinimo įgyti bei laikyti netikrus pinigus. Todėl E. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d.

Teismo vertinimu, E. A. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis eidamas į parduotuvę netikėjo V. J. dėl pinigų netikrumo, kad neitų į parduotuvę, jei žinotų, kad pinigai suklastoti, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat E. A. ir V. J. versija, kad davė J. pinigų su tikslu nupirkti iš čigonų narkotinių medžiagų, o čigonai davė V. J. 200 eurų, kad jis nupirktų degtinės, nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, nėra jokių duomenų, kad būtų buvę čigonai, iš kurių norėta pirkti narkotinių medžiagų, nenurodyta nei vieta, nei asmenų vardai, pavardės, jų išvaizda, o tik kaltinamųjų E. A. ir V. J. abstraktus nurodymas, kad norėjo pirkti narkotikus iš „čigonų“. Be to, tai įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamųjų, liudytojų V. J., R. B., S. I., T. K., R. M. parodymus, akivaizdu, kad 200 eurų netikras banknotas Nr. X1078280880, nebuvo grąžintas kaltinamajam V. J., todėl E. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. kaip pasikėsinimas padėti daryti nusikalstamą veiką, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo E. A., kaltinamojo V. J., liudytojų V. J., R. B., S. I., T. K., R. M. teisme duotus parodymus, specialisto išvadą Nr. 20IS1-205 (I tomas, 16 – 18 b. l.), CD apžiūros protokolą (I tomas, 19 – 20 b. l.) pripažįsta, kad E. A. veikdamas kartu su V. J. 2015 m. sausio 13 d., prekybos centre „Šilas“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apie 19 val. 43 min., pasikėsino padėti V. J. įgyti bei laikyti netikrą 200 eurų nominalo banknotą Nr. X1078280880, t. y. žinodamas, kad V. J. 2015 m. sausio 13 d., 18.45 val., prekybos centre „Šilas“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pateiktas 200 eurų nominalo banknotas Nr. X1078280880 atsiskaityti už prekes yra netikras, eilę kartų prašė pardavėją, taip siekdamas įkalbėti pardavėją V. J., grąžinti suklastotą 200 eurų nominalo banknotą Nr. X1078280880 V. J., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi banknotas nebuvo grąžintas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 213 str. 1 d.

Kaltinamasis V. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d, 213 str. 1 d., jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.

V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, 9 – 11 b. l.), tiek teisminio nagrinėjimo metu aplinkybes aiškino vienodai, kad netikrą 200 eurų banknotą gavo iš asmens, iš kurio norėjo pirkti narkotikų ir ėjo į parduotuvę iškeisti. Taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu V. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausto kaltinamojo V. J. prisipažinimas, bei jo duoti parodymai, taip pat apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad V. J. sąmoningai suprato pinigų netikrumo faktą įkalbinėdamas pardavėją jam grąžinti netikrą 200 eurų banknotą. O būtent, apklausta liudytoja V. J. nurodė, kad dirbo kasininke „Šilo“ parduotuvėje, atėjo vaikinukas, kuris pirko cigarečių ir padavė 200 eurų banknotą, ji patikrino su pinigų tikrinimo aparatu, kuris pypsėjo. Teismas pažymi, kad būtent nuo V. J. 200 eurų banknoto patikrinimo pinigų aparatu, kas rodė, kad pinigai netikri, V. J. sąmoningai suprato pinigų netikrumo faktą. Šiuos veiksmus patvirtina liudytojos S. I. parodymai, kuri nurodė, kad išgirdo kaip pas V. J. pypsėjo pinigų tikrinimo aparatas, tada S. I. tikrino pinigus su savo aparatu, pas ją taip pat degė raudona spalva, kas patvirtino pinigų netikrumą faktą. Toliau sekė vyresniosios pardavėjos R. M. veiksmai, patvirtinantys, kad pinigai yra netikri. Šiuos liudytojų V. J., S. I. bei R. M. parodymus taip pat patvirtino liudytojas T. K., kuris įvykio metu dirbo parduotuvės „Šilas“ apsaugos darbuotoju, bei liudytoja R. B., kuriai kaip parduotuvės vadovei paskambino V. J. ir papasakojo visą situaciją dėl netikrų pinigų.

Taip pat iš CD „Acme“ apžiūros protokolo (I tomas, 19 – 20 b. l.) nustatyta, kad V. J., pamatęs, kad pardavėja tikrina 200 eurų banknotą tikrinimo aparatu ir jis yra netikras, kelis kartus išeina iš parduotuvės ir vėl į ją sugrįžta. Tokiems veiksmams pasikartojus keletą kartų, kai J. pasakoma, kad 200 eurų banknotas yra netikras, jis vis tiek nuolat įkalbinėja pardavėją grąžinti pinigus, rodo, kad J. suprato, kad tai tikrai yra netikras pinigas. Vėliau sugrįžus į parduotuvę J. kartu su A., kai jie abu įkalbinėjo pardavėją V. J. grąžinti 200 eurų banknotą, rodo, kad abu kaltinamieji suvokė, kad prašomas grąžinti banknotas yra netikras. Tai rodo, kad J. sąmoningai, suvokdamas, kad pinigai yra netikri siekė įgyti bei laikyti žinomai netikrą 200 eurų nominalo banknotą.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamųjų, liudytojų V. J., R. B., S. I., T. K., R. M. parodymus, akivaizdu, kad 200 eurų netikras banknotas Nr. X1078280880, nebuvo grąžintas kaltinamajam V. J., todėl V. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. kaip pasikėsinimas daryti nusikalstamą veiką, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, pripažįsta, kad V. J. padedant E. A. 2015 m. sausio 13 d., prekybos centre „Šilas“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apie 19 val. 43 min., pasikėsino įgyti bei laikyti žinomai netikrą 200 eurų nominalo banknotą Nr. X1078280880, t. y. sužinojęs, kad 2015 m. sausio 13 d. prekybos centre „Šilas“, esančiame adresu Baltų pr. 18, Kaune, apie 18 val. 45 min., atsiskaitydamas už prekes pateikė netikrą 200 eurų nominalo banknotą Nr. X1078280880, kartu su E. A. eilę kartų prašė pardavėją, taip siekdami įtikinti pardavėją V. J., grąžinti jam netikrą 200 eurų nominalo banknotą Nr. X1078280880, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi banknotas nebuvo grąžintas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 213 str. 1 d.

Teismo nuomone, V. J. veiksmuose, kad jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad siekė atgauti iš pardavėjos V. J. netikrus pinigus, suvokdamas, kad jie yra netikri ir grąžinti juos čigonams, yra pasikėsinimo realizuoti netikrus pinigus požymiai.

Tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio reikalavimus, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. 2 d. kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas negali sunkinti kaltinamojo padėties, šie veiksmai nėra vertinami.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1, 2 dalys).

Kaltinamasis E. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas nebaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (pardavėja, patikrinusi 200 eurų banknotą, kuris pasirodė yra netikras, jo negrąžino) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 str.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia (E. A. žinodamas ir suprasdamas, kad 200 eurų banknotas yra netikras, vis tiek įkalbinėjo pardavėją juos grąžinti J.).

Kaltinamasis E. A. nedirbantis, teistas tris kartus, baustas administracine tvarka 19 kartų (I tomas, 110 – 133 b. l.), kas ypač neigiamai charakterizuoja E. A., rodo jo nuolatinį polinkį nusikalsti bei nenorą laikytis įstatymų nustatytų nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę E. A. taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką jis pasikėsino padaryti būdamas padėjėju, veikdamas kartu su V. J., aktyviais veiksmais įkalbinėdamas pardavėją grąžinti J. netikrų 200 eurų banknotą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 58 str. 1 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. A. registruotas uždarosios akcinės bendrovės Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre (I tomas, 138 – 139 b. l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-446 (I tomas, 140 b. l.) nustatyta, kad E. A. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga.

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Kaltinamajam E. A. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 149 b. l.), pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., teismas atsižvelgia, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas nebaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (pardavėja, patikrinusi 200 eurų banknotą, kuris pasirodė yra netikras, jo negrąžino) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 str.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia (V. J. žinodamas ir suprasdamas, kad 200 eurų banknotas yra netikras, vis tiek įkalbinėjo pardavėją jį grąžinti).

Kaltinamasis V. J. nedirbantis, teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka 35 kartus (II tomas, 68 – 81 b. l.), kas ypač neigiamai charakterizuoja V. J., rodo jo nuolatinį polinkį nusikalsti bei nenorą laikytis įstatymų nustatytų nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę V. J. taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką jis pasikėsino padaryti, aktyviais veiksmais įkalbinėdamas pardavėją grąžinti netikrą 200 eurų banknotą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 58 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir neigiamai vertina savo poelgį. Šioje byloje kaltinamasis V. J. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi, todėl, teismo nuomone, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo V. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. J. registruotas uždarosios akcinės bendrovės Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre (II tomas, 88 b. l.), diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-704 (II tomas, 94 b. l.) nustatyta, kad V. J. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga.

V. J. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (II tomas, 83 b. l.), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (II tomas, 85 b. l.).

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Kaltinamajam V. J. negali būti taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio „Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą“ pirmoji dalis, kurioje imperatyviai numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, nes šiuo atveju byla buvo nagrinėjama bendrąją tvarka.

Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas (III tomas, 12, 13, 14 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. V. J. kardomoji priemonės suėmimas buvo skirta nuo 2015 m. lapkričio 18 d. V. J. buvo sulaikytas 2015 m. lapkričio 14 d., bet atlikti administracinio arešto bausmės, todėl jam į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis nuo suėmimo skyrimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 18 d.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 200 eurų banknotas (I tomas, 14 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

CD su vaizdo įrašais (I tomas, 21 b. l.), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. - 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 213 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę su 2015 m. sausio 7 d. Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 30 parų arešto bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 (dešimt) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kaltinamajam E. A. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 213 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 1 d., įskaityti suėmimo laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

CD su vaizdo įrašais (I tomas, 21 b. l.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.