Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. R. J., 2025-06-12 apie 02:45 val. Raseinių m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0231, 2025-06-12 02:45 val. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas, o 03:05 val. nustatytas 1,59 promilių girtumas, vairavo A. J. priklausantį automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

6. Liudytojas K. R. parodė, kad 2025-06-11 nuo 20.00 val. iki 08.00 val. dirbo kartu su Šiaulių AVPK Raseinių r. PK vyriausiąja patrule J. K. ir 2025-06-12 apie 02.45 val. važiuojant tarnybiniu automobiliu V. G. gatve Raseinių mieste pastebėjo važiuojantį automobilį „Skoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo sustabdytas. Automobilį vairavo neblaivus pilietis R. J., kaip jam dabar žinomas. Alkotesterio pagalba 2025-02-45 02 val.45 min. pirmu tikrinimu R. J. buvo nustatytas 1,68 prom. girtumas, o 03 val. 05 min. antru tikrinimu buvo nustatytas 1,59 prom. girtumas. Patikrino per policijos duomenų bazę „POLIS II“ ir paaiškėjo, kad R. J. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo nebuvo pasiėmęs ir jo nepateikė. Automobilis techniškai tvarkingas. R. J. buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, jis su juo sutiko ir ant jo pasirašė. Kartu automobilyje važiavo R. K., kuris taip pat buvo neblaivus. Automobilis „Skoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r. Įvykis filmuotas kūno kamera. R. J. buvo sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Surašė tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ str. 1 d. (b. l. 45–47).

10. 2025-06-12 Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. J. 2025-06-12 nustatytas 02.45 val. – 1,68 prom. girtumas, 03.05 val. – 1,59 prom. girtumas. Iš burnos sklido alkoholio kvapas, negali eiti tiesia linija, gali pirštu paliesti nosies galą, su tikrinimo rezultatais sutinka (b. l. 27–28).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

13. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vairavęs automobilį būdamas neblaiviu nagrinėjamu atveju patvirtino pats kaltinamasis, šią aplinkybę taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys.

14. Kaltinamasis, teismo vertinimu, suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti –R. J. pripažino, jog prieš vairuodamas transporto priemonę vartojo alkoholį, suprato, jog už vairo sėda neblaivus, neginčijo, jog jam galėjo būti nustatytas kaltinime nurodytas neblaivumas. Todėl jam inkriminuojamus veiksmus, teismo vertinimu, atliko veikdama tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

15. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų įstatyme numatytų sąlygų visumai.

16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. J. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, baustas administracine tvarka 2022 m. už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, paskirtą baudą susimokėjęs, kas rodo, jog nėra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, R. J. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, R. J. neteistas, nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 87–90), kas leidžia spręsti, jog R. J. nevengia atsakomybės už savo teisei priešingą elgesį. Teismo posėdyje kaltinamasis R. J. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. R. J. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

19. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. J. laiduotoju prašo būti paskirtas jo brolis A. J.. Pretendentas į laiduotojus teismo posėdyje nurodė, jog su broliu kalbėjosi apie jo veiksmus, galėjusias kilti pasekmes. Kaltinamasis, kaip nurodė, atsižvelgia į brolio nuomonę. Nurodytas aplinkybes A. J. patvirtino ir posėdžio metu, patikino suprantantis laidavimo instituto esmę, nurodė galintis daryti teigiamą įtaką broliui su kuriuo bendrauja kiekvieną dieną.

20. Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su laiduotoju A. J., sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo: jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, alkoholio nevartojantis, buvęs vidaus reikalų pareigūnas. Teismo posėdžio metu kritiškai vertino R. J. elgesį, su kaltinamuoju bendraujantis, darantis teigiamą įtaką. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, esant A. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. J. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

22. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka už vairavimą išgėrus nebaustas, baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas artimesnis minimaliam – 2 metai. Termino pradžia skaičiuotina nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2025 m. birželio 12 d.

23. Nusikalstama veika padaryta panaudojant transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės savininkas yra kaltinamojo brolis A. J.. Automobilis „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra A. J. asmeninė nuosavybė ir negali būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl svarstytina galimybė konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ parengtos „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio vertė su PVM 2025 m. birželį buvo lygi 3270 Eur. Priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą yra įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertės konfiskavimas, iš kaltinamojo į valstybės biudžetą priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3270 Eur.

24. Automobilis „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžinti savininkui A. J. (b. l. 40, 41–42).

25. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam buvo skirta gynėja advokatė I. B.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-06-27 patikslinta pažyma Nr. APD-2025-07641, iš kurios matyti, kad R. J. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 162,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjos dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- R. J. vairuotojo pažymėjimą, saugomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti AB „Regitra“.

- automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pakvitavimu grąžinti savininkui A. J., palikti jo neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, R. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį A. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 12 d.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti iš R. J. į valstybės biudžetą) automobilio „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, t. y. 3270 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų).

R. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. J. neišieškoti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti AB „Regitra“.

Automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pakvitavimu grąžinti savininkui A. J., palikti jo neribotai nuosavybei.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.