Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimu M. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 424 straipsnio 4 dalį ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 575 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams. Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 bei 226 punktų reikalavimus, t. y. 2025 m. vasario 3 d. 10.46 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę „MAN 8.145“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuri neįregistruota (neperregistruota) nustatyta tvarka ir šią transporto priemonę jis vairavo kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.2. ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių ir jas nagrinėjančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant procesinį sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta surinkus, ištyrus ir išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant ir vertinant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas (sąsajumas), nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

6.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant <...> bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys <...> pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad <...> pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam <...> pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą <...> pažeidimo bylos medžiagą; <...> teisinis reguliavimas <...> įpareigoja <...> pažeidimo protokolą surašančius asmenis laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Taigi, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, visų pirmiausiai, turi būti parengta kokybiškai, medžiagoje surinkti duomenys neturi kelti jokių abejonių dėl asmens kaltės ir tik tada ji gali būti perduota pareigūnui (arba teismui), turinčiam teisę nagrinėti ją.

6.4. Susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo byla matyti, kad 2025 m. gegužės 19 d. (praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo aptariamo įvykio) automatizuotu būdu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis (kartu su kitais procesiniais dokumentais) buvo išsiųstas M. A.. Nesulaukusi pastarojo paaiškinimo apie aptariamo įvykio aplinkybes, jam neatvykus į bylos nagrinėjimą, Institucijos pareigūnė 2025 m. liepos 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo M. A. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 424 straipsnio 4 dalį. Priėmus paminėtą nutarimą administracinių nusižengimų tyrimas ir bylos nagrinėjimas Institucijoje iš esmės buvo baigtas. Vėliau, gavus 2025 m. rugpjūčio 20 d. surašytą M. A. skundą (kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog aptariamo įvykio metu automobilį vairavo kitas konkretus asmuo) ir įvertinus byloje esančius duomenis, Institucijos pareigūnai turėjo galimybę visiškai sutikti su skundu ir panaikinus 2025 m. liepos 21 d. nutarimą (ANK 625 straipsnis) išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes. Tačiau jie to nepadarė, o vietoje to sugeneravo administracinio nusižengimo (užfiksuoto teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis) duomenų protokolą, transporto priemonės nuotrauką, fizinio asmens išrašą iš Teisėsaugos institucijų naršyklės, Administracinių nusižengimų registro išrašą ir skundą kartu su bylos medžiaga persiuntė apylinkės teismui. Tąkart apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti skundą (nes skundas buvo paduotas praleidus jo padavimo terminą ir nebuvo prašoma šį terminą atnaujinti). Po to, gavus 2025 m. rugsėjo 19 d. surašytą M. A. skundą (kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad aptariamo įvykio metu automobilį vairavo kitas konkretus asmuo ir kad pirmiau paminėta transporto priemonė yra ne jo; kartu su skundu buvo pateikti kiti dokumentai (transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis; galimai transporto priemonę vairavusio asmens paaiškinimas), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes) ir įvertinę byloje esančius duomenis, Institucijos pareigūnai turėjo antrą galimybę visiškai sutikti su skundu ir panaikinus 2025 m. liepos 21 d. nutarimą (ANK 625 straipsnis) išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes. Tačiau jie antrąkart to nepadarė ir bylos medžiagą antrąkart persiuntė apylinkės teismui.

6.5. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad ANK 625 straipsnis nedraudžia panaikinti skundžiamą nutarimą tais atvejais, kai skundas dėl jo paduotas praleidus skundo padavimo terminą.

6.6. Akivaizdu, jog šioje byloje tirdami veikas ir nagrinėdami šią bylą Institucijos pareigūnai ignoravo ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas pareigas, nes jie nebuvo pakankamai aktyvūs, jie neatliko būtinų procesinių veiksmų ir nepatikrino M. A. net dviejuose skunduose nurodytų aplinkybių, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų administracinių nusižengimų sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Šioje vietoje apygardos teismas pažymi, kad asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo konkrečiu atveju visa atsakomybė už įrodymų nesurinkimą ir abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o būtent Institucijai (jos pareigūnams).

7.1. ANK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtinta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika <...> buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte; asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jo padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius; administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

7.2. Įrodymų tyrimo, vertinimo ir pripažinimo administracinio nusižengimo teisenoje bendrosios nuostatos yra įtvirtintos ANK. Tačiau ANK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimo procesas iš esmės yra loginis procesas, kuris reiškiasi ANK normų sistemos nustatytose ribose, o administracinio nusižengimo tyrimas, bylos nagrinėjimas ir baigiamojo procesinio dokumento motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių ištyrimas ir išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė bylą tiriančio ir nagrinėjančio pareigūno bei teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga. Įrodymus tirti ir tikrinti privalu laikantis liečiamumo (sąsajumo) ir leistinumo principų bei įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu ir išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas bei teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių, asmens kaltės ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Todėl įrodymai, kuriais grindžiama asmens kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės procesiniame sprendime logiškai ir įtikinamai turi būti suformuotos kaltininko kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

7.3. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė ir išvardijo procesinio sprendimo priėmimui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino duomenų liečiamumą (sąsajumą), leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius duomenis kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nutarime, todėl apygardos teismas visų jų nekartoja.

7.4. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos pareigūnai nebuvo pakankamai aktyvūs ir nesurinko pakankamų bei neginčytinų M. A. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo patvirtinančių įrodymų. Kartu su bylos medžiaga Institucija pateikė apylinkės teismui vienintelį įrodymą, galintį patvirtinti administracinių nusižengimų objektyviąją pusę – nuotrauką, kurioje užfiksuota pirmiau paminėta transporto priemonė. Tačiau šioje nuotraukoje nesimato asmens, aptariamo įvykio metu vairavusio transporto priemonę ir ši nuotrauka nepatvirtina, kad paminėtą transporto priemonę vairavo būtent M. A.. Kartu su skundu asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta pateikė apylinkės teismui transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir liudytojo T. P. paaiškinimą. Nagrinėdamas M. A. skundą ir šią bylą apylinkės teismas apklausė M. A., liudytojus N. I. ir T. P.. Visi apylinkės teisme ištirti įrodymai iš esmės paneigė, kad aptariamo įvykio metu transporto priemonę vairavo M. A.. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti M. A. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo.

7.5. Įvertinęs visus pirmiau aptartus byloje esančius ir apylinkės teisme patikrintus įrodymus apygardos teismas konstatuoja, kad šie įrodymai patvirtina M. A. poziciją, jog aptariamo įvykio metu jis nevairavo pirmiau paminėtos transporto priemonės ir tokią M. A. poziciją paneigiančių įrodymų byloje nėra. Todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir nesant pakankamų M. A. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus įrodymų, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą bei nutraukė administracinio nusižengimo teiseną M. A..

8. Dėl bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patirtų išlaidų įgalioto atstovo paslaugoms apmokėti

8.1. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nutarė išieškoti (priteisti) iš valstybės asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta M. A. 677,60 Eur už jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Institucija neginčija šių išlaidų dydžio, tačiau nesutinka su šių išlaidų išieškojimu iš valstybės, nes M. A. šios išlaidos atsirado ne dėl Institucijos kaltės, o dėl paties M. A. pasyvaus ir aplaidaus neveikimo (nes gavęs visus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje jis Institucijai nepateikė jokios informacijos per nustatytą terminą, o visos pateiktos versijos buvo iškeltos tik apylinkės teisme). Tačiau apygardos teismas nesutinka su tokia Institucijos pozicija.

8.2. ANK 666 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos; nutraukus asmeniui administracinio nusižengimo teiseną, šio asmens išlaidos advokato (ar advokato padėjėjo), kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės <...> lėšų.

8.3. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato (arba advokato padėjėjo), kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

8.4. Apylinkės teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad M. A. išlaidos už advokato, dalyvavusio šioje byloje kaip jo įgaliotas atstovas, paslaugas sudaro 677,60 Eur (2025 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ARJ25/067).

8.5. Šioje byloje administracinio nusižengimo teiseną M. A. pradėjo Institucija. Jai pradėjus administracinio nusižengimo teiseną M. A. turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu jis gins savo teises. Jis galėjo tai daryti per įgaliotą atstovą (advokatą ar jo padėjėją) (ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o įgaliotą atstovą jis galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jam yra tinkamas. Bendras patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, šioje byloje nustatyta, jog M. A. nepadarė jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, todėl nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju išlaidas už advokato paslaugas prisiimtų asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

8.6. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, įvertinęs teisinės pagalbos pobūdį, rezultatą bei jai skirtą įgalioto atstovo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu teisėtai ir pagrįstai nutarė išieškoti (priteisti) iš valstybės M. A. 677,60 Eur už jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. ir 2025 m. rugsėjo 29 d. priėmė dvi skirtingas nutartis, kurių motyvai yra prieštaringi. Šioje vietoje apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartis nustatyta tvarka nebuvo apskųsta, o apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra neskundžiama. Šios abi nutartys šiuo metu yra įsiteisėjusios. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio proceso metu nėra vertinimas – apeliacinio proceso metu vertinamas tik neįsiteisėjusių procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl šioje nutartyje apygardos teismas nepasisako dėl įsiteisėjusių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. ir 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo.

10. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai ir neginčijamai išvadai, jog M. A. aptariamo įvykio metu vairavo pirmiau paminėtą transporto priemonę ir tokiu būdu padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais. Visos, taip pat ir pirmiau šioje nutartyje neaptartos Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės ir prielaidos apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, nepaneigia. Todėl skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ar procesinių teisės normų ir nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Šioje byloje nesant pakankamų ir patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti M. A. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, apylinkės teismas teisėtai bei pagrįstai panaikino Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną M. A.. Taip pat apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė išieškoti (priteisti) iš valstybės M. A. jo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Šioje vietoje apygardos teismas pažymi, kad Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimo panaikinimas ir administracinio nusižengimo teisenos M. A. nutraukimas neeliminuoja Institucijos galimybės pradėti (tęsti) administracinio nusižengimo teiseną kitam asmeniui.

12. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta įgaliotas atstovas advokatas Arūnas Juodis pateikė apygardos teismui 2025 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią seka, jog dėl bylos nagrinėjimo apygardos teisme (pagal Institucijos apeliacinį skundą) M. A. buvo suteikta teisinė pagalba ir dėl šios teisinės pagalbos M. A. patyrė 484 Eur dydžio išlaidas. Įgaliotas atstovas prašo šias išlaidas išieškoti (priteisti) M. A. iš valstybės. Atsižvelgdamas į šios nutarties 8.2., 8.3., 8.5. punktuose nurodytas aplinkybes, į teisinės pagalbos pobūdį, rezultatą bei jai skirtą įgalioto atstovo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis pirmiau paminėtu teisiniu reguliavimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, apygardos teismas paminėtas išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir jas M. A. išieško iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Išieškoti M. A. iš valstybės 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) dydžio išlaidas advokato paslaugoms bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu apmokėti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.