- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-1238-605/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08960-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Venckienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- M. N.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. N. atstovo advokato J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties pakeitimo, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-607-375/2012 pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui M. N. bei atsakovo M. N. priešieškinį ieškovei R. N., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas M. N. teismui pateikė priešieškinį, 2012-03-19 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi (b.l. 53-54) atsakovo M. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė laikiną bendravimo su vaikais tvarką:
atsakovas turi teisę leisti atostogas kartu su savo dukromis Evita ir M. N.. Moksleivių vasaros atostogų metu Evita ir M. N. pusę savo atostogų laiko praleidžia su ieškove R. N., o kitą pusę – su atsakovu M. N.. Su kuo praleisti pirmą pusę vasaros atostogų pasirenka dukros.vaikus atostogoms į Lietuvą pasiima ir grąžina savo sąskaita atsakovas M. N.. Teisę nuvežti ir pasiimti vaikus taip pat turi ir ieškovė R. N.. Prieš atostogas atsakovas M. N. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki atostogų pradžios informuoti ieškovę R. N. ir suderinti vaikų pasiėmimo tvarką. atsakovas M. N. turi teisę švęsti su dukromis religines šventes tiek Danijoje, tiek Lietuvoje. Jeigu Šv. Kalėdas vaikai švenčia su atsakovu M. N., tai kitą iš metinių religinių švenčių vaikai švenčia su R. N.. Su kuriuo iš tėvų švęsti pirmas šventes, pasirenka dukros. Jeigu atsakovas M. N. nori švęsti šventes su dukromis Lietuvoje, jis jas pasiima ir pargabena į Daniją savo sąskaita. atsakovas M. N. galės bendrauti su dukromis Evita ir M. N., jas lankyti ir kartu leisti laiką, kada panorėjęs, tačiau iš anksto įspėjęs ieškovę R. N. ir sutaręs dėl laiko. Ieškovė R. N. įsipareigoja netrukdyti tėvui lankyti dukras, bendrauti su jomis, pasiimti jas ir praleisti su dukromis laiką ar kitaip dalyvauti jų auklėjime nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Nutartyje nurodyta, kad tarp bylos šalių vyksta ginčas, šios bylos teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs. Šalių vaikai yra dar nepilnamečiai, atsakovo prašymas leisti bendrauti su dukromis, jas lankyti ir kartu leisti laiką atitinka vaikų interesus, o kadangi atsakovas prašyme nurodo, kad apie tai įspėtų ieškovę iš anksto ir suderintų laiką, pats pasirūpintų finansiniu kelionės klausimu, tai nepažeidžia šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų. Vaikų interesų vardan būtina išsaugoti vaikų bendravimą su savo tėvu, stiprinant vaikų emocinį ryšį su tėvu, nepilnamečiai vaikai negali būti atskirti nuo tėvo, jie turi pažinti jį, jausti ir jo meilę ir šilumą, rūpinimąsi jais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė R. N., atstovaujama advokato J. K., atskiruoju skundu (b.l. 55-56) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį pakeisti - palikti galioti nutarties dalį, kad atsakovas M. N. galės bendrauti su dukromis Evita ir M. N., jas lankyti ir kartu leisti laiką iš anksto įspėjęs ieškovę R. N. ir sutaręs dėl laiko; kitą nutarties dalį panaikinti. Nurodo, kad ji niekada netrukdė atsakovui bendrauti su dukterimis ir netrukdys. Tačiau atsakovas per pastaruosius kelis mėnesius dukroms net nepaskambina ir nebendrauja. Teismai jau kelis kartus nagrinėjo atsakovo tokio pat pobūdžio prašymus ir juos atmetė. Naujų aplinkybių neatsirado, todėl ir šis prašymas turėjo būti atmestas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas iš esmės pakartojo jo prašymą nustatyti bendravimo su dukromis tvarką, išdėstytą priešiniame ieškinyje. Tokia apimtimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai būtų išspręstas priešinis ieškinys. Iš Lietuvos apeliantė išvyko tik laikinai ir tik dėl atsakovo bei jo artimųjų psichinio smurto, kadangi gyveno jiems priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Pasibaigus bylai, ketina grįžti į Lietuvą, mergaitės lig šiol mokosi nuotoliniu būdu Lietuvoje. Apeliantė nesutinka su nutarties dalimi, kuri įpareigoja ją leisti atsakovui pasiimti dukteris pusei atostogų į Lietuvą. Nutartyje nenurodyta, apie kieno atostogas kalbama: ar apie mergaičių kaip moksleivių, ar apie jų tėvų atostogas. Tai sukels tarp šalių ginčą ir padarys nutartį neįvykdoma. Teismas nenurodė, kurias religines šventes turi omenyje. Religinių švenčių yra daug, todėl kils ginčas, kada ir kuriam laikui reikia mergaites vežti į Lietuvą. Teismas nenumatė, kas apmokės apeliantės kelionės išlaidas, jei ji vyktų į Lietuvą kartu su mergaitėmis, taip pat neapsvarstė, ar mergaitės sutiktų vykti su tėvu į Lietuvą. Mergaitės neatsisako bendrauti su tėvu, tačiau kategoriškai nenori vykti į tėvo naująją šeimą Lietuvoje, kur gyvena joms svetima dabartinė faktiška atsakovo žmona Ž. V., jų sūnus Žygimantas A. N. ir Ž. V. dukterys iš jos ankstesnės santuokos. Teismas tų asmenų neapklausė ir nenustatė, ar jie sutinka priimti gyventi ir apeliantės dukteris, o tai yra labai svarbi aplinkybė, dėl kurios nutartis gali tapti neįvykdoma. Apeliantė turi pagrindo bijoti, kad atsakovas po atostogų dukterų jai nesugrąžins.
Atsiliepimas
Atsakovas M. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 63-64) prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė su dukromis išvyko į Danijos Karalystę 2011-06-27 ir nuo to laiko nei karto nebuvo grįžusi į Lietuvą. Atsakovas į Daniją buvo nuvykęs du kartus savo lėšomis. Pirmosios savo kelionės į Daniją metu su dukromis atsakovas galėjo susitikti ir bendrauti tik ieškovės akivaizdoje, keletą valandų. Antrą kartą nuvykęs į Daniją atsakovas apskritai negavo jokios teisės pasimatyti su savo dukromis, pasidomėti jų gyvenimu, bendrauti su jomis ir dalyvauti jų auklėjime. Bendrauti telefonu ir elektroniniu paštu su vaikais taip pat yra trukdoma. Ieškovės trukdymas atsakovui bendrauti su dukromis yra neteisėtas, pažeidžia atsakovo ir dukrų interesus, todėl būtina nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Argumentas, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas atsakovo priešieškinio reikalavimas yra elementariai nelogiškas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės savo esme yra laikinos ir jomis nustatyta bendravimo su dukromis tvarka yra laikina, o ne galutinė. Ieškovė niekada gyvenime nėra dirbusi, neturi pastovių pajamų, neieško darbo ir dabar. Teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovas nori pasiimti dukras moksleivių vasaros atostogų metu, analogiškai aiškiai yra išdėstytos ir religinės šventės, todėl ieškovės argumentas dėl jų atmestinas. Dukras pasiimtų ir grąžintų savo sąskaita atsakovas. Teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki atostogų pradžios informuoti ieškovę R. N. ir suderinti vaikų pasiėmimo tvarką. Skundo argumentas, kad niekas neklausė dukterų nuomonės, prieštarauja ieškovės pozicijai, kurią išdėstė ji pati ir jos atstovas, kad nereikia, jog dukros dalyvautų teismo posėdyje, nereikia tirti jų gyvenimo ir buities sąlygų Danijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Įstatymas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų interesus, gali nustatyti laikiną vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju laikina bendravimo su vaikais tvarka nustatyta pagrįstai, tačiau neteisingai išspręstas atsakovo bendravimo su vaikais ne atostogų ir ne religinių švenčių dienomis klausimas. Būtent, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl atsakovo prašymo nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką tik atostogų laiku bei religinių švenčių dienomis, išdėstė šias teismo išvadas pagrindžiančius motyvus, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje nepagrįstai nusprendė ir dėl atsakovo prašyme išdėstytos bendravimo su dukromis be jokių apribojimų tvarkos, kadangi bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimas (vienas iš priešieškinio reikalavimų) gali būti išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kieno atostogų metu nustatoma laikina bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, tai yra: moksleivių vasaros atostogų metu Evita ir M. N. pusę savo atostogų laiko praleidžia su ieškove R. N., o kitą pusę – su atsakovu M. N.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl religinių švenčių konkretaus neįvardinimo skundžiamoje nutartyje tarp šalių kils ginčas dėl dukrų atvežimo iš Danijos į Lietuvą, kadangi religinių (katalikų) švenčių sąrašas ir jų atžymėjimo datos yra skelbiamos viešai. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nepagrįstai keliamas kelionės išlaidų apmokėjimo klausimas, jei ieškovė vyktų į Lietuvą kartu su dukromis, nes tokia sąlyga atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nurodyta. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad nepilnametės dukros neatsisako bendrauti su tėvu, tačiau kategoriškai nenori vykti į naują pastarojo šeimą Lietuvoje, nesant duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje nepilnamečiams vaikams yra nesaugu, ir kad apsilankymas ten jiems darys neigiamą poveikį jų sveikatai, dvasinei būsenai, normaliam psichologiniam ir protiniam vystymuisi, nelaikytina pagrindu skundžiamą nutartį iš esmės panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra žinoma vaikų nuomonė ir jų noras vykti su atsakovu į Lietuvą, teismas daro išvadą, jog tai priklauso nuo vaikų noro ir jų valios.
Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sprendžiant tik laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nepagrįstai nusprendė dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais (dukromis) be jokių apribojimų tvarkos, todėl skundžiama nutartis pakeistina (CPK 337 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovui M. N. leista bendrauti su dukromis Evita ir M. N., jas lankyti ir kartu leisti laiką, kada panorėjus, tačiau iš anksto įspėjus ieškovę R. N. ir sutarus dėl laiko, ir kuria nustatyta, jog ieškovė R. N. įsipareigoja netrukdyti tėvui lankyti dukras, bendrauti su jomis, pasiimti jas ir praleisti su dukromis laiką ar kitaip dalyvauti jų auklėjime nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.