Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U., gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008-11-13 Kelmės rajono apylinkės teismo vadovaujantis BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., byla nutraukta;

2) 2011-09-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 6 mėn.;

3) 2012-08-06 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., subendrintus su 2011-09-13 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant per 6 mėn. pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

4) 2012-09-04 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėn., subendrinus su 2011-09-13 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2012-10-16 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi 2012-08-06 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-09-04 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m., vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant per 6 mėn. pradėti gydytis nuo alkoholizmo, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2013-04-12 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 mėn. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; 2013-06-10 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2 m. laisvės atėmimo bausmę pasiųstas atlikti į pataisos namus, bausmę atlikęs (2015-06-23 paleistas iš PN), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. U. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. 17 val. 30 min iki 2016 m. gruodžio 30 d. 7 val. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo kiemo pagrobė automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį K. G., 3000 eurų vertės su jame buvusia pinigine 10 eurų vertės, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele ir grynaisiais pinigais 40 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 3050 eurų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis M. U. 2017 m. sausio 21 d. apie 19 val. 30 min (duomenys neskelbtini), R. J. gyvenamosiose patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas žodžiais R. J., kad ,,ji gyvenimo neturės, užmuš ją", atėjus į kambarį R. J. mažametei dukrai S. J., užsimojęs daiktu, panašiu į metalinį strypą, pasakė ,,pamatysi kas bus", po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 21 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), L. K. gyvenamosiose patalpose, L. K., grasindamas žodžiais, kad ,,jai bus viskas, kai ji išeis į lauką, ją užmuš“, tuo sukėlė nukentėjusiosioms pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis M. U. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, tuo, kad jis 2017 m. sausio 21 d. apie 19 val. 30 min (duomenys neskelbtini), R. J. gyvenamosiose patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia užsimojęs metaliniu strypu, ketino suduoti mažametei S. J., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes R. J. patraukus mažametę dukrą S. J., metaliniu strypu pataikė į metalinę skardinę, stovėjusią ant palangės, tuo mažametei S. J. pasikėsino sukelti fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. U. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 29 d. su draugu girtuokliavo (duomenys neskelbtini). Eidamas namo (duomenys neskelbtini), K. G. kieme pamatė stovintį automobilį „Citroen Berlingo". Pro pravirus kiemo tvoros vartelius įėjo į kiemą, atidarė automobilio vairuotojo dureles, automobilio užvedimo spynelėje radęs raktelius, mėgino automobilį užvesti, tačiau nepavyko, todėl automobilį iš kiemo į gatvę išsistūmė. Gatvėje automobilį užsivedė ir važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Netoli namų posūkyje automobilio nesuvaldė ir įvažiavo į griovį. Supratęs, kad automobilio iš griovio neišstums, jį paliko ir nuėjo namo. 2016 m. gruodžio 30 d. ryte nuėjęs prie automobilio, jį apžiūrėjo, jis buvo neapgadintas. Matė, kad automobilyje buvo rankinė, tačiau jos nežiūrėjo ir nieko iš jos neėmė. Apžiūrėjęs automobilį pėsčiomis nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur su pažįstamais gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Automobilio vagystės neplanavo, tai padarė spontaniškai, automobiliu norėjęs grįžti namo. Taip elgėsi todėl, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas blaivus nebūtų padaręs vagystės. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, K. G. atsiprašo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. U. kaltė pagrobus svetimą turtą – automobilį – įrodyta.

Nukentėjusysis K. G. parodė, kad 2016m. gruodžio 29 d. vakare apie 17 val. 30 min automobiliu "Citroen Berlingo" grįžo namo. Automobilį nakčiai paliko stovėti tvora aptvertame nuosavame kieme, vartai į kiemą buvo uždaryti. Automobilio nerakino, spynelėje paliko užvedimo raktelį, ant sėdynės – rankinę, kurioje buvo piniginė su 40 Eur, nuolaidų kortelėmis, asmens tapatybės kortele. Gruodžio 30 d. ryte išėjęs į kiemą automobilio neberado, supratęs, kad automobilis pavogtas, bendruoju pagalbos centro telefonu pranešė apie vagystę. Po poros valandų policijos pareigūnai pranešė, kad jo automobilis rastas (duomenys neskelbtini). Nuvykęs į pareigūnų nurodytą vietą savo automobilį rado griovyje. Automobilis nebuvo apgadintas, viduje rado savo rankinę, kurioje buvo piniginė su nuolaidų kortelėmis, asmens tapatybės kortele. Piniginėje nebuvo 40 Eur, tačiau niekam dėl to jokių pretenzijų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei dabar nereiškia. Kaltinamajam atleido, pretenzijų nei dėl dingusių pinigų, nei dėl automobilio nuvarymo neturi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 30-31), foto nuotraukų (1 t., b. l. 33-35) matyti, kad automobilis "Citroen Berlingo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 30 d. rastas kelio Bubiai-Ramučiai-Užventis griovyje, šalia įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), namo kiemą. Automobilio užvedimo spynelėje yra užvedimo raktelis, ant keleivio priekinės sėdynės – juodos spalvos medžiaginė rankinė, kurioje yra K. G. asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės.

2016 m. gruodžio 30 d. pakvitavimu (1 t., b. l. 36) K. G. grąžintas automobilis "Citroen Berlingo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaginė rankinė su asmens tapatybės kortele, nuolaidų kortelėmis.

Parodymų patikrinimo metu (1 t., b. l. 175-179) kaltinamasis M. U. parodė kiemą, esatį Kelmės rajone, Šaukėnų miestelyje, Jūros g. 21, iš kurio pagrobė K. G. priklausantį automobilį "Citroen Berlingo", parodė vietą, kur kieme stovėjo automobilis, vartus, pro kuriuos išsistūmė automobilį į gatvę.

Vagystė – tai neteisėtas, tyčinis, kito asmens turto paėmimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Aptartų aplinkybių ir faktų visuma patvirtina, kad buvo įvykdyta svetimo turto – K. G. automobilio - vagystė, nes M. U. savavališkais veiksmais, nesuderintais su turto savininku, be savininko leidimo, buvo įgijęs galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti K. G. priklausančiu automobiliu "Citroen Berlingo" pagal savo valią, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Nors M. U. tvirtino, kad jis neturėjęs tikslo pagrobti automobilio, jis tik norėjęs juo parvažiuoti į namus, tačiau nusikalstamos veikos - vagystės – kvalifikavimui įtakos neturi, kokiu tikslu pagrobiamas svetimas turtas. Šio nusikaltimo esminė aplinkybė ta, kad išvažiuodamas automobiliu iš kiemo be savininko sutikimo kaltinamasis pilnumoje turėjo galimybę valdyti, naudotis neteisėtai paimtu turtu savo nuožiūra, tokiu būdu svetimą turtą jis jau buvo užvaldęs. Neteisėtai užvaldydamas automobilį, kartu užvaldė ir automobilyje buvusius asmeninius nukentėjusiojo daiktus – rankinę, piniginę, pinigus, asmens tapatybės kortelę, nuolaidų korteles, todėl pagrįstai kaltinamajam inkriminuota ir šių daiktų vagystė.

Terorizavimo ir pasikėsinimo sukelti fizinį skausmą mažametei epizodas

Kaltinamasis M. U. kaltu pagal pareikštą kaltinimą neprisipažino ir paaiškino, kad R. J. – jo mylima moteris, su ja juos sieja artimi santykiai, jis dažnai lankydavosi jos namuose, talkindavo įvairiuose buities, namų ruošos darbuose, paremdavo ją pinigais. Jis niekada nėra pakėlęs rankos prieš ją ir negalėtų to padaryti. Jis myli jos vaikus, nėra jų nuskriaudęs, nėra supykęs ant jų. 2017 m. sausio 20 d. vakare jis telefonu susiskambino su savo buvusia drauge V. R., su kuria yra susilaukę vaiko, su ja susitarė susitikti L. K. namuose – (duomenys neskelbtini). Sausio 21 d. atėjęs į svečius pas L. K., kartu su L. K. vyru V. K. gėrė alų. Jis buvo apgirtęs nuo išgerto alkoholio. Gavęs SMS žinutę iš R. J., kuri gyveno tame pačiame name kaip ir L. K., ir prašė atnešti cigarečių, nuėjo pas ją. Virtuvėje su R. J. rūkė. Pamatęs laiškus iš įkalinimo įstaigos, jis susinervino, supyko, tarp jo ir R. J. kilo žodinis konfliktas. Jis pripažįsta, kad garsiai rėkė ant R. J., sakė, kad jai suės gyvenimą Pripažįsta, kad sakęs „pamatysi, kas tau bus“. Kokius tiksliai sakė žodžius R. J., jis neprisimena, nes buvo neblaivus, tačiau, kad užmuš ar sudegins, tikrai to nesakęs ir tokių ketinimų neturėjęs. Eidamas pas R. J., manė, kad ji gali būti ne viena, todėl pasiėmė 30 cm ilgio pagalį, rastą kieme. Žodinio konflikto metu, iš įniršio ir pykčio atsineštu pagaliu trenkė į tuščią skardinę, stovėjusią ant palangės. Tuo metu virtuvėje buvo Rasa ir jos dukra Sabrina. Jis nebuvo nusitaikęs nei į Rasą, nei į Sabriną ir neketino suduoti nei vienai iš jų. Jokių gąsdinančių ar grasinančių žodžių Sabrinos atžvilgiu jis nevartojo. Atėjus L. K. ir jos vyrui, jis išėjo iš R. J. buto, vėl nuėjo į K. namus. Sėdėdamas virtuvėje jis gėrė alų, ėmė priekaištauti L. K., kad ji kišasi į svetimus reikalus, griauna svetimus gyvenimus, iškoneveikė L. K. necenzūriniais žodžiais. Tiksliai, kokius žodžius vartojo L. K. atžvilgiu, jis neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir įpykęs, tačiau nužudyti ir sudeginti negrasinęs. Dėl savo veiksmų, kuriuos jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gailisi, pergyvena, nukentėjusiųjų atsiprašo. Jo manymu, tik alkoholio paveiktas jo elgesys būna neprognozuojamas, būdamas blaivus, jis į konfliktus niekada neįsivelia.

Nukentėjusioji ir mažametės S. J. atstovė pagal įstatymą R. J. parodė, kad kurį laiką draugavo su M. U., jis padėdavo jai ūkio darbus nudirbti, kūrė planus kartu gyventi, tačiau M. U. dažnai gerdavo, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl ji nepanoro su juo pradėti bendrą gyvenimą. Sausio 21 d. ryte į jos namus buvo užsukęs M. U.. Kadangi jis buvo neblaivus, ji jį išvarė iš savo namų. Pavakare ji parašė SMS žinutę M. U., paprašė, kad jis atneštų jai cigarečių. M. U. į jos namus atėjo stipriai apgirtęs, piktas, nervingas, su pagaliu rankose. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad tai buvo metalinis strypas, tačiau iš tikrųjų ji negali to patvirtinti, nes daikto, kurį turėjo rankose M. U., ji gerai neapžiūrėjo ir neįsidėmėjo kokio ilgio, ar storio, metalinis ar medinis, jis buvo. Mano, kad ji buvo susidariusi tokį įspūdį, kad tai metalinis strypas, tačiau pripažįsta, kad ji dėl išgąsčio galėjo ir suklysti. Pamatęs laiškus, M. U. ėmė bartis, garsiai šaukti, kolioti ją. Sakė, kad pamatysi, kas dabar bus, raitysies ir kentėsi. Į virtuvę atėjusi jos dukra Sabrina ėmė jį varyti lauk iš jų namų. M. U. užsimojo ranka, kurioje laikė į metalinį strypą panašų daiktą, ji išsigano ir prisitraukė dukrą prie savęs. M. U. suduoti jos dukrai Sabrinai nebandė, jis nebuvo prieš Sabriną užsimojęs. Ji pati buvo sutrikusi ir išsigandusi, nes serga depresija, vartoja vaistus, yra patyrusi smurtą nuo kito sugyventinio. Ji negalinti pasakyti, neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau nusiraminusi ir viską gerai apgalvojusi, gali patvirtinti, kad M. U. nebandė suduoti Sabrinai, nei į Sabriną, nei į ją nebuvo nusitaikęs, padegti ją ir jos namus negrasino. M. U. sakė, kad jai kažką padarys, dėl ko ji kentės, ji dėl to jautė baimę, buvo išsigandusi.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2017 m. sausio 21 d. jos namuose svečiavosi V. R. su savo dukra, buvo atėjęs ir M. U., kuris su jos vyru gėrė alų. Kas vyko R. J. bute, ji negalinti pasakyti, konflikto tarp R. J. ir M. U. nematė. Atbėgęs R. J. sūnus pasakė, kad mamą muša, todėl ji su vyru nuėjo pas R. J., tačiau M. U. jos bute jau nebebuvo. R. J. ir jos dukra Sabrina buvo išsigandusios, Rasa drebėjo. Ji paskambino BPC telefonu, nurodė tai, ką buvo girdėjusi iš R. J.. R. J. parsivedė į savo namus. Kai sugrįžo į savo butą, virtuvėje sėdėjo M. U., kuris gėrė alų ir garsiai rėkavo. Kai ji įėjo į virtuvę, M. U. užsipuolė ją. Sakė, kad pagaus ją ir užmuš. Ji gerai pažįstanti M. U., nesitiki, kad būdamas blaivus, galėtų jai kenkti, tačiau ko tikėtis iš jo, kai jis būna apsvaigęs nuo alkoholio, ji nežinanti. Jai tenka vaikščioti vakarais vienai, esanti nėščia, todėl dėl jo grasinimų ji išsigando. Ji tiksliai neprisimena žodžių, kuriais jai grasino M. U., tačiau gerai pamena, kad padegimu tikrai negrasinęs. Pretenzijų kaltinamajam M. U. ji jokių nereiškia.

Liudytoja V. R. parodė, kad M. U. – buvęs jos draugas, jei yra susilaukę vaiko. 2017 m. sausio 21 d. svečiavosi L. K. namuose, M. U. su V. K. gėrė alų. Kas vyko R. J. bute, ji nežino, jokio konflikto tarp R. J. ir M. U. nematė ir negirdėjo. Kai į L. K. namus atbėgęs R. J. vaikas pasakė, kad mamą muša, L. K. ir jos vyras išėjo pas R. J.. Jiems išėjus ji į L. K. butą įleido M. U.. Jis virtuvėje sėdėjo ir gėrė alų. Kai sugrįžo L. K., M. U. ėmė grasinti L. K.. Ji tiksliai neprisimenanti, kokius žodžius sakė M. U., bet iš jo žodžių ji aiškiai supratusi, kad jis grasinęs kažką jai padaryti. Norėdama sutramdyti M. U., ji vieną kartą trenkė antausį M. U..

Iš telefoninių pranešimų informacijos (1 t., b. l. 61) matyti, kad apie 2017 m. sausio 21 d. konfliktą, vykusį (duomenys neskelbtini), pranešė L. K., kuri nurodė, kad į namus atėjęs pažįstamas asmuo bandė metaliniu strypu trenkti 12 metų mergaitei, namuose yra dar trys mažamečiai vaikai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 80-81) matyti, kad pagal L. K. pranešimą atvykę pareigūnai apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) esančius 3 ir 8 butus, daiktų, reikšmingų bylai tirti, neaptikta, nieko nepaimta, metalinio strypo nerasta, pažymėta, kad ant 8 buto virtuvės palangės yra padėta aplankstyta skardinė.

2017 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio dalyvių girtumo nustatymo (1 t., b. l. 88) nurodyta, jog alkotesteriu "Lion Alcolmeter 500", serijos Nr. 19225, 2017 m. sausio 21 d. 21 val. 45 min. L. K. nustatytas 0.00 promilių blaivumas, 22 val. 36 min. R. J. nustatytas 0.00 promilių blaivumas, M. U. girtumą nusistatyti atsisakė, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akivaizdžiai matėsi, kad M. U. yra stipriai apgirtęs.

Akistatos tarp nukentėjusiosios R. J. ir kaltinamojo M. U. metu (1 t., b. l. 115-116) M. U. patvirtino nukentėjusios R. J. parodymus, kad 2017-01-21 apie 19 val. jis atėjo į R. J. namus, tačiau nepatvirtino, kad į jos namus atsinešė 30 cm ilgio geležinį strypą, parodė, kad rankose atsinešė medinį pagalį maždaug 30 cm ilgio. M. U. nepatvirtino nukentėjusiosios R. J. parodymų, kad jis metaliniu strypu užsimojo S. J..

Akistatos tarp nukentėjusiosios L. K. ir kaltinamojo M. U. metu (1 t., b. l. 124-125) M. U. parodė, jog neprisimena konflikto su L. K. aplinkybių, nes buvo neblaivus, jis patvirtino, kad konfliktas vyko, bet ką pasakė L. K., neprisimena.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šis nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs. Žmogaus terorizavimas pasireiškia sistemingais ne mažiau 3 kartus pasikartojančiais įvairiais grasinimais, siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui.

Iš aptartų įrodymų visumos – kaltinamojo paaiškinimų, nuketėjusiųjų R. J., L. K., liudytojos V. R. parodymų - matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų truko gana trumpą laiką, kaltinamojo grasinančio pobūdžio žodžiai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo išsakyti vieno konflikto metu. Konfliktas tarp kaltinamojo ir R. J. prasidėjo pastarosios bute. L. K. ir jos sutuoktiniui atėjus gelbėti R. J., iš R. J. sūnaus sužinojus apie galimai mušamą R. J., M. U. savo noru jau buvo išėjęs iš R. J. buto, sugrįžo į L. K. butą, kur prieš konfliktą su R. J. girtuokliavo. Būdamas įpykęs, grasinančio pobūdžio žodžius M. U. išsakė ir L. K. atžvilgiu, kuri, kaip jis tuo metu supratęs ir teismo posėdžio metu paaiškinęs, be pagrindo kišasi ir griauna kitų gyvenimus. Duomenų, kad jis kitu laiku, kitomis aplinkybėmis ar kitokiu būdu būtų bauginęs, grasinęs nukentėjusioms, byloje nenustatyta. Vieno konflikto metu išsakytus grasinančio pobūdžio žodžius laikyti sistemingais ir vertinti terorizavimu nėra pagrindo.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Iš nukentėjusiųjų R. J. ir L. K. parodymų darytina išvada, kad jų atžvilgiu kaltinamasis vartojo grasinančio pobūdžio žodžius. R. J., sakęs, kad ji neturėsianti gyvenimo, raitysis, pamatys, kas bus, L. K. - kad jai bus viskas, kai ji išeis, kad jas abi užmuš. Nors nukentėjusiosios teisme negalėjo prisiminti tiksliai žodžių, kuriuos išsakė kaltinamasis jų atžvilgiu, tačiau jos abi patvirtino, kad M. U. joms pasakytus žodžius jos supratusios kaip grėsmę, kad joms kažkas gali būti padaryta, dėl ko jos kentėtų, ar net gali būti nužudytos. Abi nukentėjusiosios patvirtino, kad M. U. buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, įpykęs, R. J. patvirtino žinanti, kad apsvaigęs nuo alkoholio M. U. būna neprognozuojamo elgesio, L. K. nurodė, kad ji bijanti girto M. U.. M. U. pripažino, kad atsineštu pagaliu jis trenkė į skardinę, stovėjusią ant palangės R. J. virtuvėje. R. J. dėl jo užsimojimo, kaip jai tuo metu atrodė, panašiu į metalinį strypą, daiktu dar labiau išsigando, prie savęs prisispaudė mažametę dukrą S. J., konflikto metu atėjusią į virtuvę. Toks kaltinamojo elgesys vertintinas jėgos demonstravimu, kuris sustiprina įspūdį, kad ketinimai susidoroti, grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti. Liudytoja V. R. patvirtino, kad kaltinamojo M. U. išsakyti žodžiai L. K. buvo grasiančio pobūdžio. Nors objektyvių įrodymų dėl M. U. apsvaigimo nuo alkoholio byloje nėra, atvykus pareigūnams jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, tačiau kaltinamasis pripažino, kad konflikto dieną jis vartojo alkoholį, jo neteisėtas elgesys buvo įtakotas alkoholio, būdamas blaivus, jis nebūtų taip pasielgęs. Kad M. U. buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtino nukentėjusioji L. K. ir liudytoja V. R., kurios matė, kad M. U. gėrė alų, R. J. iš M. U. elgesio ir kalbų supratusi, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi grasinančio pobūdžio žodžius nukentėjusiųjų R. J. ir L. K. atžvilgiu kaltinamasis išsakė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas abejoti nukentėjusių parodymais neturi pagrindo. Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad M. U. žodžius nukentėjusiosios supratusios kaip realius ketinimus, kurie gali būti įvykdyti, ir dėl garsinančio pobūdžio žodžių jos jautė baimę, todėl kaltinamojo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Kaip jau minėta, teismas remiasi tik tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, todėl teisme nukentėjusioms R. J. ir L. K. patvirtinus, kad M. U. negrasinęs padegti, tarp jo išsakytų grasinančio pobūdžio žodžių „sudeginsiu“, „padegsiu“ nebuvo, grėsmės būti sudegintomis jos nejautė, todėl iš kaltinimo išjungiami žodžiai „sudegins“, „padegs“, inkriminuoti kaip pasakyti kaltinamojo. Objektyvių duomenų, kokį daiktą kaltinamasis turėjo rankoje, kuriuo užsimojęs trenkė į tuščią skardinę, byloje nėra. Kaltinamojo rankose turėtas daiktas nesurastas, kaltinamasis tvirtino, kad tai buvęs pagalys, nukentėjusiajai R. J. įvykio metu atrodė, kad tai metalinis strypas, teisme ji nurodė, kad buvo išsigandusi, todėl negalinti tiksliai apibūdinti M. U. turėto daikto ir patvirtinti, kad tai buvęs metalinis strypas. Esant tokioms aplinkybės, kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad daiktas kuriuo M. U. trenkė į skardinę, panašus į metalinį strypą.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Kaltinimas dėl pasikėsinimo mažametei S. J. sukelti fizinį skausmą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis) yra tik spėjimas, nenustatyta nei objektyvių, nei subjektyvių šios nusikalstamos veikos požymių. Jokiomis aplinkybėmis nėra patvirtinta, kad kaltinamasis užsimojęs strypu kėsinosi sukelti fizinį skausmą S. J.. Iš kaltinamajam inkriminuotos veikos – tyčia užsimojęs metaliniu strypu – galima būtų spręsti, kad ne tik fizinį skausmą ketino sukelti, bet ir siekė dar sunkesnių pasekmių. Teisme nukentėjusioji R. J. patvirtino, kad ji išsigandusi M. U. užsimojus ranka, kurioje jis laikė strypą, tačiau nurodė, kad jis jokių grasinančio pobūdžio žodžių jos mažametės dukters atžvilgiu neišsakė, strypu trenkė į palangę, smūgis buvo nukreiptas ne į tą pusę, kurioje ji ir jos dukra buvusios. Nesant objektyvių įrodymų, kad M. U. kėsinosi sukelti fizinį skausmą mažametei S. J., jis dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nors jis ir negalėjo nurodyti, kokius žodžius vartojo numetėjusiųjų R. J. ir L. K. atžvilgiu, tačiau pripažino, kad apsvaigimo būsenoje elgėsi neteisėtai, su nukentėjusiųjų parodymais sutiko, nukentėjusiųjų atsiprašė. Toks jo elgesys laikytinas kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams – vagystei ir grasinimams nužudyti.

Kaltinamasis M. U. turi tris neišnykusius teistumus, naują nusikalstamą veiką – automobilio vagystę – padarė praėjus metams ir keliems mėnesiams po grįžimo iš laivės atėmimo vietos. 2013 m. birželio 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi M. U. probacija panaikinta ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš Šaukėnų seniūnijos informacijos (2 t., b. l. 81) matyti, kad kaltinamasis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu – necenzūrinių žodžių vartojimą, transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą (2 t., b. l. 59-68). M. U. niekur nedirba, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi. Įvertinus visumą aplinkybių, M. U. skirtina griežčiausia bausmė, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose, - laisvės atėmimas. Kadangi kaltinamasis M. U. teisiamas ketvirtą kartą, jo padaryta nusikalstama veika – automobilio vagystė – priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po grįžimo iš įkalinimo įstaigos niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, 2016-10-18 baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti, 2016-11-06 viešosios tvarkos pažeidimą (nedidelį chuliganizmą), 2016-12-09 pasirodymą viešoje vietoje neblaiviame stovyje, kas suteikia pagrindo manyti, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė. Nors ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, tačiau jis šio įpareigojimo neįvykdė. Visumą šių aplinkybių nesuteikia pagrindo manyti, kad kaltinamąjį galima pakeisti ir perauklėti be realios laisvės atėmimo bausmės. Nekeisdamas savo įpročių, gyvenimo būdo, piktnaudžiaudamas alkoholiu M. U. kelia grėsmę visuomenei, todėl bausmės tikslai jo neizoliavus negalėtų būti pasiekti, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji pretenzijų jam nereiškia, faktiškai jam atleido, kaltinamasis gailisi nusikaltęs, skirtinos negriežtos laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu

nusprendžia:

M. U.

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2017 m. sausio 22 d. iki 2017 m. balandžio 11 d.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. balandžio 11 d.

M. U. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.