Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-01 · Byla Nr. N-261-2930-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-01
Bylos Nr.
N-261-2930-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
Pažeidėjas
A. Č.
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-2930/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1;79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 26 d. surašė A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 26 d., apie 08:58 val. Šiaulių rajone kelio Šiauliai - Palanga 5 km. vairavo automobilį Lexus RX 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 115 km/h greičiu ir viršijo leistiną 90 km/h greitį 25 km/h. Savo veiksmais A. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 175.1 punkto reikalavimus.

Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimu A. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį paskirta 100 Lt bauda.

II.

A. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad nepripažįsta padaręs pažeidimo, kadangi automobilio nutarime nurodytu greičiu nevairavo. A. Č. pripažįsta, kad galėjo šiek tiek viršyti leistiną greitį ir galėjo važiuoti apie 100 km/h greičiu. Sustabdžius policijos pareigūnui, jis pažeidimo neneigė, nes galvojo, jog užfiksuotas 100 km/h jo automobilio greitis. Jis nepasižiūrėjęs į protokolo turinį, pasirašė, kad sutinka su pažeidimu ir tik vėliau, pažiūrėjęs atidžiau, pamatė, jog yra nurodytas 115 km/h užfiksuotas automobilio greitis. Su tokiu greičiu jis nesutinka, nes savo automobilyje buvo nustatęs pastovaus greičio palaikymo sistemą 100 km/h greičiui. Su juo kartu važiavo žmona, kuri irgi matė, jog jis greičio neviršijo. Mano, jog buvo sustabdytas ir apkaltintas paprašius Telšių policijos komisariate dirbančio L. R., kuris jį anksčiau yra baudęs už greičio viršijimą ir su juo yra turėjęs konfliktą.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas nurodė, kad su pateiktu skundu ir pareikštais A. Č. argumentais nesutinka, prašė skundą atmesti, nes A. Č. vairuoto automobilio greitis buvo fiksuojamas metrologiškai patikrintu ir įregistruotu Lietuvoje greičio matavimo prietaisu.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartimi A. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu tinkamai buvo įvertinti byloje surinkti įrodymai bei paskirta teisės pažeidimo sunkumo laipsnį ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę atitinkanti administracinė nuobauda.

Teismas padarė išvadą, kad A. Č. parodymai, kad jis protokole nurodytu dydžiu – 25 km/h - nustatyto greičio neviršijo, iš esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams - administracinio teisės pažeidimo protokolui, (b.l.8), policijos pareigūno T. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 8), teismo posėdžio metu surinktiems įrodymams - liudytojų T. B. (b.l.46) ir K. J. (b.l.46-47) parodymams, kuriuose jie nurodė, jog dirbant kelio Šiauliai – Palanga 5 km. ir kontroliuojant transporto priemonių greitį, T. B. greičio matavimo prietaisu „Berkut“, laikydamas jį rankoje, užfiksavo priešais atvažiuojančio A. Č. vairuoto automobilio greitį ir prietaisas parodė, jog automobilis važiuoja 115 km/h greičiu. Nustačius, jog greitis yra viršytas, A. Č. vairuotas automobilis buvo sustabdytas bei surašytas ATP protokolas. Greičio fiksavimo metu, kitų automobilių kelyje nebuvo, greičio matavimo prietaisas buvo įjungtas taip, kad fiksuotų artimiausiai esančio automobilio greitį. Sustabdžius, A. Č. siūlė už tai, kad būtų paleistas ir nenubaustas 50 litų, tačiau jį įspėjus dėl atsakomybės, jis to daugiau nedarė. Jie taip pat paaiškino, jog jokio prašymo iš L. R. dėl A. Č. sustabdymo nebuvo gavę. Teismas pateiktus policijos darbuotojų parodymus vertino kaip objektyvius, nes jie abu nurodė, kad su A. Č. nėra pažįstami, todėl teismas kokią nors asmeniškumų ar išankstinio nusistatymo prieš A. Č. galimybę atmetė, pažeidimo fiksavimo metu policijos darbuotojai vykdė tarnybines pareigas, jų veiksmai atitiko jiems suteiktus įgaliojimus, jie savo veiksmais siekė užfiksuoti ir nutraukti akivaizdžiai vykdomą teisės pažeidimą.

Teismas pažymėjo, kad automobilio greitis buvo fiksuojamas greičio matavimo prietaisu „Berkut R“ Nr.0611423 (b.l. 8). Iš patikros sertifikato Nr. 0041490 kopijos (b.l.17) matyti, kad šis greičio matavimo prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir jo patikra galiojo iki 2009 m. sausio 18 d. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus teismas konstatavo, jog teismui nekyla abejonių dėl automobilio greičio fiksavimui naudoto prietaiso patikimumo ir objektyvumo. Jau minėtoje patikros liudijimo kopijoje yra nurodyta, kad galima prietaiso paklaida stacionariame režime yra +- 1km/h, taigi netgi įskaičiavus galimą greičio matavimo prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, teisės pažeidimo kvalifikacija nepasikeičia.

Iš prie bylos esančios Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijos (toliau tekste - Instrukcija) kopijos (b.l.18-34) matyti, kad greičio matavimo prietaisas „Berkut“ matuojant greitį gali veikti dviem režimais - tai stacionariame režime, kai greitis fiksuojamas stacionariai, t. y. iš nejudančios transporto priemonės ir patruliavimo režime, kai greitis yra fiksuojamas iš judančio patrulinio automobilio, taip pat greičio matavimo prietaisas gali fiksuoti tiek atvažiuojančio tiek nuvažiuojančio automobilio greitį. Apklausiant liudytojais policijos darbuotojus, jie nurodė, kad matavimo metu buvo įjungtas režimas veikti stacionariame režime ir fiksuoti artimiausio automobilio greitį, kitų automobilių greičio matavimo prietaiso veikimo zonoje, tuo metu nebuvo, taigi nekyla abejonių, jog buvo užfiksuotas būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio greitis.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad surašytame ATP protokole (b.l.8) skiltyje „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“ yra nurodytas tikrinimo rezultatas – 115 km/h +- 1 km/h ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ranka įrašyta, jog jis su matavimo rezultatu sutinka bei jo parašas. Šis įrašas, teismo nuomone, rodo, jog jis pažeidimo iš pradžių neneigė ir tik vėliau, siekdamas švelnesnės administracinės nuobaudos, nurodė, jog greitį viršijo 10 km/h. Visi įvykyje dalyvavę asmenys – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek policijos pareigūnai, nurodė, jog ATP protokolas buvo visiškai užpildytas įvykio vietoje ir A. Č. buvo įteikta jo kopija, todėl akivaizdu, jog A. Č. buvo žinoma koks automobilio greitis yra užfiksuotas ir šio greičio jis neneigė. Teismas atmetė A. Č. argumentą, kad jis nepastebėjo koks automobilio greitis yra užfiksuotas protokole, nes protokolo rašymo metu buvo šviesus paros metas, jis pasirašė būtent toje protokolo vietoje, kur buvo nurodytas užfiksuotas greitis.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu liudytoja teismo posėdžio metu buvo apklausta D. Č. (b.l.38), kuri nurodė, jog įvykio metu važiavo kartu su A. Č., kuris yra buvęs jos sutuoktinis. Vyko į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kur turėjo būti nagrinėjama byla pagal A. Č. skundą. Važiavo neskubėdami, todėl ji labai nustebo, kai juos sustabdė policininkas. Grįžęs A. Č. paaiškino, kad viršijo leistiną greitį 5 km/h ir tik vėliau ji pastebėjo, jog greitis viršytas ženkliai daugiau. Prieš sustabdymą, ji matė, kad A. Č. važiavo 95 km/h greičiu. Teismas pateiktus liudijimus atmetė ir jais nesirėmė, kaip prieštaraujančius aukščiau nurodytiems objektyviems įrodymams, surinktiems šioje byloje. Pirmiausiai liudytojos parodymai prieštarauja pačio A. Č. aiškinimams, nes jis nurodė važiavęs apie 100 km/h greičiu, o tuo tarpu liudytoja aiškina, jog automobilio greitis buvo 95 km/h, taip pat, teismo nuomone, šiais parodymais remtis pagrindo nėra, nes neaišku kada liudytoja atkreipė dėmesį į automobilio spidometrą – ar iki greičio užfiksavimo, ar jau po to.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, jog jo sustabdymui įtakos galėjo turėti tai, kad policijos tarnybiniame automobilyje buvo sumontuota speciali aparatūra skenuojanti transporto priemonių valstybinio numerio ženklus, tačiau teismas šį teiginį atmetė, nes padaryto pažeidimo – viršyto greičio – užfiksavimui buvo naudojamas greičio matavimo prietaisas, nurodytas ATP protokole, o jokios nuorodos į tai, kad būtų naudotos kitos techninės priemonės surašytame ATP protokole nėra. Be to liudytojais apklausti policijos darbuotojai nurodė, kad minėta skenavimo įranga veikia tik tuo metu, kai užvestas tarnybinio automobilio variklis, o greičio fiksavimo metu tarnybinis automobilis stovėjo ir nėra duomenų, jog jo variklis būtų užvestas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad nuobauda paskirta pagrįstai, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, naikinti ar keisti skunde ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisme nurodytais motyvais paskirtą administracinę nuobaudą pagrindo nėra.

IV.

Apeliaciniu skundu A. Č. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad automobilyje esantį autopilotą buvo nustatęs apie 100 km/val., taigi leistiną greitį viršijo apie 10 km/val. Todėl jis iš pradžių ir sutiko, kad viršijo greitį. Tik vėliau pastebėjo, kad protokole užfiksuota, jog leistiną greitį viršijo 25 km/val. Su tokiu pažeidimu A. Č. nesutinka. Su A. Č. kartu važiavusi D. Č. patvirtino, kad jis tikrai 25 km/val. leistino greičio neviršijo.

Teismas rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, kad jie nustatė būtent A. Č. automobilio viršytą greitį, nors teismui kitų objektyvių įrodymų nepateikė.

Teismui abejonių nesukėlė policijos pareigūnų parodymai, kad greičio fiksavimo metu kitų automobilių kelyje nebuvo, greičio matavimo prietaisas buvo įjungtas taip , kad fiksuotų artimiausiai esančio automobilio greitį. Tačiau, kai buvo sustabdytas A. Č. automobilis, eismas buvo tiek intensyvus, kad A. Č. aš ne iš karto suprato, kieno automobilis yra stabdomas.

Atsiliepimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažeidikių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriausi Kelių policijos poskyris su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad A. Č. ne gyvenvietėje važiavo 114 km/h greičiu (išskaičiavus 1 km/h paklaidą), viršydamas leistina greitį 24 km/h.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka dėl jam inkriminuoto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo. Teigia, kad jis leistiną greitį viršijo tik 10 km/h.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

A. Č. padarytą pažeidimą patvirtina 2008 m. rugpjūčio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažeidimą stebėjusio policijos pareigūno T. B. tarnybinis pranešimais, liudytojais apklaustų T. B. ir K. J. parodymais teismo posėdžio metu. Šiais įrodymais fiksuoti duomenys patvirtina, jog, panaudojant technines priemones (greičio matuoklį Berkut R), buvo nustatyta, kad A. Č. vairuojamas automobilis, važiuodamas 115 km/h greičiu, viršijo leistiną 90 km/h greitį. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esantis patikros liudijimas patvirtina, kad greičio matavimo prietaisas buvo metrologiškai patikrintas ir tikslus, patikros sertifikatas galiojo iki 2009 m. sausio 18 d. (b.l. 17). Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog jos administracinį teisės pažeidimą fiksavę pareigūnai galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojai T. B. ir K. J. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeniškai nepažįsta, teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Liudytoja D. Č. yra buvusi A. Č. sutuoktinė, todėl gali būti suinteresuoti duoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų T. B. ir K. J. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, o A. Č. paaiškinimus ir D. Č. parodymus vertino kritiškai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. Č. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, kadangi leistiną 90 km/h greitį viršijo 25 km/h (1 km/h paklaida).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog A. Č. kaltė padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta. A. Č. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ištyrus visus reikšmingus nagrinėjamai administracinei bylai įrodymus. Todėl vien tik protokolo pasirašymo faktas įtakos A. Č. atsakomybės klausimui neturi.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys