- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2-18870-868/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05009-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Placenta“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“) dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Placenta“ atstovui įmonės vadovui A. Z.,
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Placenta“ atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Placenta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl uždraudimo naudotis pastatu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Placenta“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama uždrausti atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudotis UAB ,,Placenta“ priklausančiu pastatu – siurbline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), įpareigojant AB „Energijos skirstymo operatorius“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti jai priklausančius dujų tinklus nuo pastato – siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sienos.
Nurodė, kad ieškovė 2022 m. balandžio 27 d. įsigijo pastatą – siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Prie pastato yra pritvirtinti dujų tinklai (vamzdžiai) priklausantys atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“. Ieškovė pažymėjo, jog dėl ant pastato sienų pritvirtinto dujotiekio susidaro temperatūrų skirtumas, kuris gadina pastato sieną, ypač žiemos metu. Kadangi dujotiekis yra pritvirtintas prie pastato sienų, savininkas negali tvarkyti jam priklausančio pastato, negali atlikti nei pastato kapitalinio remonto, nei rekonstrukcijos darbų. Pastatas šiuo metu negali būti naudojamas jokiai veiklai, o tik tarnauja kaip dujotiekio vamzdžių atrama. Taigi yra susidariusi tokia faktinė situacija, kai visas pastato plotas tarnauja atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančių įrenginių naudojimui, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė nesutinka savo lėšomis nusikelti nuo ieškovo pastato dujų tinklų, ir toliau neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju daiktu. Ieškovės teigimu, teikiamas nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina pirmąją sąlygą, teikiamos nuotraukos, kuriose užfiksuoti ant pastato sienos dėl temperatūrų skirtumų atsirandantys sienos apgadinimai, įrodo antrąją sąlygą. Pastarąją sąlygą įrodo ir akivaizdus faktas, kurio nereikia įrodinėti, kad ieškovė dėl ant pastato sienos pritaisyto dujotiekio vamzdžio negalėtų atlikti pastato rekonstrukcijos, taip pat negalėtų atlikti pastato kapitalinio remonto, kuris apimtų tos sienos remontą, statybos darbų. Statytojo teisės įgyvendinimo ribojimas yra ir nuosavybės teisės apribojimas, o kadangi toks apribojimas neatitinka nuosavybės teisės ribojimo sąlygų, de facto egzistuojantis apribojimas reiškia nuosavybės teisių pažeidimą. Tam, kad būtų tenkinama teisėtumo sąlyga, ieškovės pastatui turėtų būti nustatytas statinių servitutas. Tačiau servitutas ieškovės pastatui nėra nustatytas ir atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nesutiko su ieškovės pasiūlymu spręsti servituto nustatymo bei atlyginimo už pastato naudojimą bei kitų su tuo susijusių klausimų. Šalių susirašinėjimas yra svarbus vertinant ir nuosavybės ribojimo viešojo intereso sąlygą, nes atsakydama atsakovė pripažino, kad turi galimybę perkelti tinklus nuo pastato ant žemės, tačiau nurodė, kad už atsakovei priklausančių tinklų perkėlimą turėtų susimokėti pastato savininkas. Ieškovės teigimu, vertinant proporcingumą svarbi aplinkybė yra ta, kad ant pastato sienų prikabinti atsakovės dujų tinklai nėra skirti pastato eksploatacijai ir/ar ieškovės poreikiams, šie tinklai yra skirti kitų dujų vartotojų poreikiams, t. y. atsakovei ir jos klientams. Paminėti teisės aktai nustato žemės sklypo savininkų teisių ribojimus, specialias žemės nuosavybės įgyvendinimo sąlygas, bet jie nenustato jokių apribojimų tuose žemės sklypuose esančių statinių savininkams ir atitinkamai nesuteikia atsakovei teisių naudoti kitiems asmenims priklausančius statinius, kurie yra minėtomis sąlygomis apsunkintuose žemės sklypuose. Kaip jau minėta, pastatui nėra nustatytas statinio servitutas, kuris suteiktų teisę atremti viešpataujantįjį daiktą į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus ir naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, todėl inžinerinio statinio – dujotiekio vamzdžio pritvirtinimas prie pastato sienų laikytinas neturinčiu jokio teisinio pagrindo ir dėl to yra būtina spręsti arba tokio neteisėto naudojimo nutraukimą, arba jo įteisinimą. Ieškovė nurodė, kad nuo to momento, kai įgijo pastatą, iki šiol atsakovė visiškai nėra prisidėjusi prie pastato remonto ar kitokio jo išlaikymo, nemoka už naudojimąsi pastato konstrukcijomis. Dėl atsakovei priklausančio įrenginio ieškovė susiduria su įvairiais nuosavybės valdymo ir naudojimo nepatogumais, įskaitant grėsmę, kurią kelia dujų tinklai. Ieškovė, kaip pastato savininkė, turi teisę ne tik naudoti esamą statinį pagal paskirtį, tačiau, laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir tvarkos, turi teisę atlikti jai nuosavybės teise priklausančio statinio kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, kas šiuo atveju yra neįmanoma dėl pastato pritvirtinto atsakovės dujotiekio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Placenta“ ieškinį patenkinto visiškai, o 2023 m. birželio 27 d. papildomu sprendimu už akių priteisė ieškovei UAB „Placenta“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Nurodė, kad apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą už akių jo atžvilgiu sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 5 d., kuomet buvo gauti antstolio dokumentai. Pažymėjo, jog EPP esančioje civilinės bylos kortelėje nors formaliai teismo dokumentai siųsti, tačiau realiai ir faktiškai jie atsakovės nebuvo tinkamai gauti nei pamatyti, todėl nei apie civilinę bylą, nei apie jos atžvilgiu priimamus procesinius sprendimus atsakovei realiai nebuvo žinoma. Teigia, kad civilinė byla savo esme buvo išnagrinėta atsakovei joje niekaip faktiškai nei realiai nedalyvaujant, o tai rodo, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Atsakovės įsitikinimu, priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas, nepagrįstas ir peržiūrėtinas. Be to, ieškovė neįrodė, jog dujotiekis ant siurblinės sienos neva buvo įrengtas neteisėtai, negavus tuo metu buvusio siurblinės teisėto valdytojo sutikimo, ir (ar) kad toliau naudojamas neteisėtai, kaip ir neįrodė, kad 1973 m. įrengiant dujotiekį su savininko / valdytojo sutikimu, buvo pažeistos jo, kaip šiuo metu esančios siurblinės savininko, teisės, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo pareikšto negatorinio ieškinio reikalavimų, juo labiau priimant sprendimą už akių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė prašo jį atmesti.
Nurodė, kad atsakovė yra Lietuvos Respublikos kontroliuojama akcinė bendrovė, kuriai teismo pranešimas įteiktas per EPP. Atsakovė pripažįsta, kad ji yra aktyvi EPP sistemos vartotoja, turinti daug bylų, gaunanti ir teikianti procesinius dokumentus EPP sistemoje, taigi atsakovė nėra asmuo, kuris nežino, kas yra ir kaip veikia EPP sistema, todėl ji negali teigti, kad netikrina per šią sistemą atsiunčiamų pranešimų ir pan. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į šiuos faktus atsakovės prašyme nurodyta bendrosios kompetencijos ir EŽŽT praktika nėra aktuali, nes iš esmės skiriasi tiek subjektai, tiek situacija: dokumentai įteikti per EPP, o ne viešu paskelbimu ar kitu prezumpcijos būdu, atsakovė yra Lietuvos Respublikos kontroliuojama akcinė bendrovė, kuri privalo būti susipažinusi su savo pagrindinio akcininko institucijų nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei reiškiami reikalavimai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, kadangi ieškovė neįrodė negatorinio ieškinio tenkinimui būtinų visų sąlygų, pateikė informaciją, sudarančią prielaidas priešingoms išvadoms. Pirmoji sąlyga, kad ieškovė šiuo metu yra siurblinės savininkė, neginčijama. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė siurblinę įsigijo iš Vilniaus miesto savivaldybės. Tuo tarpu ieškovė ieškinyje nurodytais argumentais nepagrindė pareikšto negatorinio ieškinio tenkinimui antrosios būtinosios sąlygos – kad dėl dujotiekio, įrengto ant siurblinės sienos, yra pažeistos jos teisės. Atsakovė pažymėjo, jog ieškinys galėtų būti tenkinamas, ieškovė turi įrodyti, kad dujotiekis ant siurblinės yra įrengtas neteisėtai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinyje nurodytais argumentais ne tik nepagrindė, kad dujotiekis ant siurblinės sienos buvo įrengtas neteisėtai, bet net neįrodinėja, jog dujotiekis ant siurblinės yra įrengtas neteisėtai, dėl ko būtų galima reikšti reikalavimą pašalinti šį pažeidimą, t. y. reiškiant būtent negatorinį ieškinį ir siekiant eliminuoti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu pagal CK 4.98 straipsnį. Atsakovės teigimu, ieškovė pateikė valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su informacija apie siurblinės registraciją bei 1999-01-15 kadastro duomenų nustatymo diena. Iš valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovės nuosavybės teisė į siurblinę įregistruota tik nuo 2022 m. gegužės 19 d., o tai akivaizdžiai indikuoja, kad tokia siurblinė, kokia ji yra šiandien, buvo teisėtai įrengta ir/ar rekonstruota ir teisės aktuose nustatyta tvarka įregistruota dar iki to momento, kuomet ją įsigijo ieškovė. Atitinkamai ieškovė, disponuodama nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančia informacija apie ant siurblinės esančius dujų tinklus bei siurblinės valdymo bei naudojimo suvaržymus, įsigijo siurblinę, tokiu būdu patvirtindama, kad toks jos nuosavybės, valdymo bei disponavimo teisių turinys yra priimtinas ir pakankamas. Pabrėžė, kad inžineriniai dujų tinklai, visų pirma, ant siurblinės sienos buvo įrengti ankstesnio savininko ir/ar valdytojo interesais bei sutikimu, ir antra, įsigydama siurblinę ieškovė įsigijo turtą būtent tokios apimties, kokia ji buvo siurblinės įsigijimo metu, todėl naujai reiškiamos pretenzijos šiuo atveju yra absoliučiai nepagrįstos, nes ieškovės nuosavybės teisių apimtis nuo siurblinės įsigijimo nesumažėjo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė siurblinę nuosavybės teisėmis įsigijo tik nuo 2022 m. balandžio 27 d., t. y. jau su esamu prie siurblinės sienos pritvirtintu dujotiekiu, kuris buvo įrengtas 1964 m. ir rekonstruotas dar 1973 m. Kadangi ieškovė įsigijo siurblinę su jau ant jo teisėtai įrengtu dujotiekiu, nėra jokio pagrindo išvadai dėl tariamai atliktų neteisėtų atsakovės veiksmų, pažeidžiančių ieškovės teises. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodoma aplinkybė, jog siurblinei nėra nustatytas servitutas ir dėl to atsakovė neva turėjo spręsti su ieškove servituto nustatymo bei atlygintinumo už pastato naudojimą klausimus, turi būti vertinama kritiškai. Pabrėžė, kad antžeminis dujotiekis ant siurblinės sienos buvo įrengtas dar 1974 m., todėl akivaizdu, kad jo įrengimo metu visi klausimai buvo ir galėjo būti sprendžiami tik su tuo metu buvusiu siurblinės savininku/teisėtu valdytoju. Pabrėžė, kad pačios ieškovės su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad dujotiekis ant siurblinės buvo įrengtas teisėtai. Byloje esantys dokumentai įrodo, jog 1964 m. įrengtas požeminis dujotiekis pagal 1973 m. parengtą Genplaną buvo rekonstruotas teisėtai, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Kaip buvo nurodyta ir atsakovės 2023 m. sausio 25 d. rašte, dujotiekio rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi ne atsakovės iniciatyva, bet Siurblinės teisėtam valdytojui numačius išplėsti siurblinę. Atsakovė pažymėjo, jog 2023 m. sausio 25 d. rašte buvo paaiškinta, kad siurblinės padidinimo metu esamas požeminis dujotiekis būtų atsidūręs po siurbline, o tai neatitinka teisės aktais nustatytų techninių reikalavimų. Todėl išplečiant siurblinę, esamas požeminis mažo slėgio skirstomasis dujotiekis buvo demontuotas įrengiant antžeminį mažo slėgio skirstomąjį dujotiekį ant išplečiamo siurblinės pastato sienos. Šis numatytas techninis sprendinys yra nurodytas Genplane, kuriame aiškiai pavaizduota planuojama įrengti antžeminio dujotiekio atkarpa ant siurblinės fasado, o pastabose nurodyta, kad dujotiekio perklojimas turi būti vykdomas vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Taip pat faktinė situacija aiškiai nurodyta su 2023 m. sausio 25 d. raštu pridėtame 3 priede – Suvirintų dujotiekio siūlių schemoje, kur buvęs požeminis dujotiekis parodytas punktyrine linija, o naujai įrengtas antžeminis dujotiekis – ištisine linija. Rekonstruotas dujotiekis buvo priimtas į eksploataciją pasirašant atsakingiems asmenims, o tai taip pat patvirtina, kad dujotiekis buvo įrengtas teisėtai, jo įrengimą ant siurblinės sienos suderinus su rekonstruojamos siurblinės teisėtu valdytoju. Pabrėžė, kad antžeminis dujotiekis negalėjo būti įrengtas ant siurblinės sienos be tuo metu buvusio siurblinės teisėto valdytojo sutikimo, pritarimo ir projektinių sprendinių suderinimo. Priešingu atveju, nesuderinus dujotiekio rekonstrukcijos darbų, dujų tinklų operatorius nebūtų išdavęs sutikimo dėl siurblinės rekonstrukcijos (jos padidinimo, kai esamas požeminis dujotiekis būtų atsidūręs po siurbline), ir nebūtų atliekami jokie esamo požeminio dujotiekio rekonstrukcijos darbai. Dar daugiau, 1974 m. rekonstruojama siurblinė buvo nekilnojamas daiktas, kurio rekonstrukcijai turėjo būti parengtas projektas. Būtent statinio (siurblinės) rekonstravimo projekte ir turėjo būti numatyti techniniai sprendiniai dėl dujotiekio perkėlimo, t. y. šiame projekte turėjo būti parengta dujotiekio dalis, kuri laikoma sudedamąja statinio rekonstrukcijos projekto dalimi. Šioje siurblinės rekonstrukcijos projekto dalyje turėjo būti numatyti dujotiekio ant siurblinės sienos tvirtinimo taškai (laikikliai), kurie yra laikomi ne operatoriaus dujotiekio dalimi, bet statinio dalimi. Atsakovė nurodė, kad ieškovė šių dokumentų į bylą nepateikė, todėl ir dėl šių aplinkybių nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinio. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad dujotiekio įrengimas ant siurblinės nebuvo savavališka statyba, nes jis buvo įrengtas pagal tuo metu buvusio teisėto siurblinės valdytojo prašymą ir su juo suderinus siurblinės rekonstrukcijos ir atitinkamai antžeminio dujotiekio įrengimo ant siurblinės sienos projektinius sprendinius. Kitu atveju, jei nebūtų įvykdytos šios sąlygos, 1974 m. dujotiekis nebūtų rekonstruojamas, nes, kaip minėta, pačiam dujų tinklų operatoriui nebuvo jokio poreikio perkelti esamą požeminį dujotiekį, jau net nekalbant apie tokios siurblinės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė pažymėjo, jog nekorektiškai ieškovė nurodo ir tai, kad neva siurblinė šiuo metu negali būti naudojama jokiai veiklai, o tik tarnauja kaip dujotiekio vamzdžių atrama. Dujotiekis yra įrengtas išorinėje siurblinės pusėje, todėl jis nesudaro jokių apsunkinimų ieškovei naudoti siurblinę pagal jo tiesioginę paskirtį. Taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovė, teisėtai įrengusi dujotiekį ant siurblinės, ieškovei šią informaciją žinant siurblinės įsigijimo momentu, savo veiksmais atliko kokius nors ieškovės subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus. Atsakovės dujotiekio įrengimas ant siurblinės sienos visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokio pažeidimo, įrengdama dujotiekį ant siurblinės sienos, nėra padariusi, todėl neegzistuoja negatorinio ieškinio tenkinimo pagrindų. Be to, nors atsakovės vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinami, atsakovės įsitikinimu, akivaizdų ieškiniu reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą atskleidžia ir tai, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę iškelti siurblinę per 6 mėn. terminą suformuluotas, apskritai net neįvertinus, ar toks reikalavimas objektyviai galėtų būti tenkinamas pagal projektavimą, dujų tinklų iškėlimo bei kitus susijusius darbus reglamentuojančius įstatymus bei poįstatyminius teisės aktus; ignoruojant, kad siurblinė yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje); nevertinus, kad prašomais iškelti dujų tinklais dujos yra tiekiamos ne vienam vartotojui; neegzistuojant visoms būtinoms negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygoms. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog dujotiekis ant siurblinės sienos neva buvo įrengtas neteisėtai, negavus tuo metu buvusio siurblinės teisėto valdytojo sutikimo, ir (ar) kad toliau naudojamas neteisėtai, kaip ir neįrodė, kad 1974 m. įrengiant dujotiekį su savininko / valdytojo sutikimu, buvo pažeistos jo, kaip šiuo metu esančios siurblinės savininkės teisės, todėl nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo tenkinti ieškovės pareikšto negatorinio ieškinio reikalavimų, juo labiau, kad reikalavimas dėl dujų tinklų iškėlimo per 6 mėn. nesuderintas ir nepagrįstas visuma kitų aktualių ir taikytinų projektavimą, tinklų iškėlimą bei kitus darbus reglamentuojančių įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nuostatomis. Visa tai, kas išdėstyta, vienareikšmiškai patvirtina, kad aptariamu atveju ieškovės negatorinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas paaiškino, kad pastatą – siurblinę įsigijo 2022 metais viešo konkurso / aukciono būdu. Sužinojo apie aukcioną, nes ieškovės vadovas pats gyvena šito pastato kieme, taip pat ten yra įregistruota ieškovės įmonė. Šitas pastatas (siurblinė) buvo apleistas, neprižiūrimas, gadino vaizdą. Buvo nubirėjęs tinkas, šlapios plytos, tai atsirado dėl dujų vamzdžio. Dėl temperatūrų skirtumo formuojasi varvekliai, sienos šlampa, byra, niekas pastato neprižiūrėjo, nes jis buvo savivaldybės. Atraminiai dujotiekio taškai yra pastato sienoje, ir tai irgi kenkia pastatui. Žiemą formuojasi varvekliai dėl to, kad dujų vamzdžiuose yra kitokia temperatūra negu lauke. Ieškovė įsigijo siurblinę su tikslu laikyti ten regentus, įrangą bei medicinos rinkinius, nes yra medicinos įmonė. Planas yra apšiltinti pastatą, kad jis būtų stabilios temperatūros. Viduje patalpą sutvarkė, o iš išorės negali sutvarkyti, nes trukdo dujų vamzdis. Dujų vamzdžio atraminiai taškai yra įkišti į siurblinės sieną ir tarnauja kaip šalčio tiltai. Už siurblinę buvo sumokėta apie 10 000 Eur. Dujų vamzdžių nukėlimas nuo siurblinės ieškovei irgi gali kainuoti apie 10 000 Eur, todėl ieškovė sprendžia, kad nukėlimo darbus turi atlikti atsakovė, nes siurblinės pastatui nėra nustatyti dėl dujų vamzdžio servitutai.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį pastatą ieškovė įsigijo pagal 2022-05-02 Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2874. Prie pastato siurblinės yra pritvirtinti dujų vamzdžiai. Dujų vamzdžiai priklauso atsakovei.
Ieškovė reiškia negatorinį reikalavimą, kuriuo prašo uždrausti atsakovei naudotis ieškovės priklausančiu pastatu – siurbline, įpareigojant atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti jai priklausančius dujų tinklus nuo pastato – siurblinės sienos.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad dujotiekis ant siurblinės įrengtas pagal buvusio pastato valdytojo prašymą. Pažymėjo, kad tokį pastatą su tokiais suvaržymais, t. y. su jau esančiu pritvirtintu ant siurblinės sienos dujotiekiu, ieškovė įsigijo, o suvaržymai seka paskui daiktą, todėl ieškovė nepagrįstai reiškia negatorinį ieškinį.
Negatorinis ieškinys pareiškiamas tada, kai savininkas nepraranda daikto, tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtą ar jį valdyti.
Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.9 straipsnio 2 dalis numato, kad daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui.
Iš byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatytina, kad ieškovė siurblinę įsigijo pagal 2022-05-02 Pirkimo–pardavimo sutartį su jau esančiu ant siurblinės sienos dujotiekiu. Ieškovės atstovas vadovas teismo posėdžio metu teigė, kad turėjo galimybę iki įsigijimo apžiūrėti pastatą – siurblinę, ir matė, jog ant siurblinės sienos yra įrengtas dujotiekis. Tačiau jis teigia, kad kai pamatė, jog dėl šio dujotiekio nėra nustatyto servituto, tai nusprendė kreiptis į teismą. Ieškovės vadovas mano, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos, kai neatlygintinai ant jos pastato yra įrengtas ir naudojamas dujotiekis, o dėl esamo dujotiekio bei į siurblinės sienoje esančių vamzdžių laikiklių ieškovė negali nei remontuoti siurblinės, nei atlikti kapitalinio remonto. Taip pat dėl šlampančių sienų dėl nuo vamzdžio susidarančio kondensato yra daroma žala pastato sienai.
Byloje nustatyta, kad ieškovė įsigijo siurblinę su jau įrengtu ant siurblinės sienos dujotiekiu. Šios aplinkybės nuo ieškovės nebuvo slepiamos, todėl teismas negali konstatuoti, kad ieškovės nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, nes suvaržymai seka paskui daiktą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dujotiekis ant siurblinės buvo įrengtas 1974 m. (el. b. 1 t., b. l. 198). Duomenų, kad jis įrengtas neteisėtai, nėra. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė teigė, kad ieškovė gali kitu būdu ginti jos manymu pažeistas jos teisės, tai yra gali prašyti dujotiekį atitraukti nuo siurblinės sienos. Taip pat ginčo tarp šalių nėra, kad dujotiekį galima išmontuoti ir iš naujo įrengti. Tačiau dėl dujotiekio demontavimo ir įrengimo iš naujo tarp šalių yra nesutarimai, kas ir kieno lėšomis tai turi būti atlikta. Atsakovė, remiantis teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis) teigia, kad tai turi atlikti ieškovė savo lėšomis. Kadangi byloje nenustatyta, kad dujotiekis ant siurblinės sienos yra įrengtas neteisėtai, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė tokios būklės siurblinę, t. y. su esančiu ant sienos dujotiekiu 2022 m. įsigijo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės teisės yra pažeistos. Tai yra, nėra būtinos sąlygos negatorinio ieškinio tenkinimui, todėl jis netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.