Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau – institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties V. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. vasario 24 d. buvo gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje V. J., surašytas protokolas, už tai, kad jis 2016 m. gegužės 5 d., apie 18 val. 16 min., galimai vairavo transporto priemonę Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukdamas iš pagrindinės Kruopių gatvės į šalutinę Barupės gatvę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kai iš priekio atvažiavo automobilis Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu sudarydamas priešais atvažiuojančiam automobiliui kliūtį bei priversdamas jį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį į dešinę pusę bei dešiniais automobilio ratais užvažiuoti ant dešiniojo kelio bortelio, vengiant susidūrimo. Tokiu vairavimu buvo sukelta pavojinga situacija automobilio VW Passat vairuotojui. Toliau Mercedes Benz vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo kelio viduriu. Šiais savo veiksmais automobilio Mercedes Benz vairuojas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, keliančią realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybėms ir sveikatai. Po įvykio policijos pareigūnų reikalavimu vengė patikrinimo, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, draudimo, techninės apžiūros talono. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4; 9; 16; 17; 101; 108; 119 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą Nr. AN15.-1153-738/2017 grąžino institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui, administracinio nusižengimo bylos trūkumams pašalinti. Apeliaciniame skunde institucija prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teisme. Apeliaciniame skunde institucija nurodė, jog nesutinka su Kauno apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad nagrinėjimui pateikta neišsami bylos medžiaga. Institucijos nuomone, pirmos instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymima, kad Konstitucinis teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės prieštaravimai turi būti pašalinami tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus, siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Institucija savo skunde nurodė, kad Kauno apylinkės teismas, nesant byloje pateikto vaizdo įraše matomos su V. J. moters paaiškinimo, galėjo savo iniciatyva nustatyti jos tapatybę iškviesti į teismo posėdį. Taip pat kaip matyti iš Kauno apskr. VPK Kėdainių PK pareigūnų 2016 m. gegužės 5 d. tarybinių pranešimų, juose yra paminėta aplinkybė, kad parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, link kurios važiavo V. J., esančios (duomenys neskelbtini), prieigos nėra filmuojamos, tačiau teismas argumentavo, kad šis faktas tarnybiniuose pranešimuose nėra paminėtas. Teismo minimas administracinio nusižengimo bylos trūkumas - V. J. nepasirašyta 2016 m. gegužės 5 d. eismo įvykio vietos schema nėra kliūtis nagrinėti bylą teismo posėdyje, kadangi eismo įvykio aplinkybes galima tikslinti vairuotoją apklausiant bylos nagrinėjimo metu.Institucijos teigimu, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis byloje Nr. N3-802/2007). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Tokių pažeidimų, institucijos nuomone, byloje nėra.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.ANK 627 straipsnis nustato, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teisme išaiškintini ir išspęstini klausimai, t. y. <...>, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir kita administracinio nusižengimo medžiaga, <...>. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus <...> (ANK 563 str.). Tačiau bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžino tuo pagrindu, kad apylinkės teismui pateikta medžiaga neišsami – byloje esanti eismo įvykio vietos schema, sudaryta 2016 m. gegužės 5 d., nepasirašyta vairuotojo, jis su ja nesupažindintas, duomenų, kad būtų atsisakęs ją pasirašyti taip pat nėra, be to, iš vaizdo įrašų, esančių byloje, matyti prie V. J. yra moteris, kuri nėra identifikuota ir apklausta, taip pat nėra duomenų, ar prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) filmuojama. Šių aplinkybių pagrindu, apylinkės teismas sprendė, jog yra pagrindas grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kadangi trūkumai laikomi esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, faktinę ir teisinę situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nesudaro pagrindo bylą grąžinti institucijai tirti iš naujo.Aukštesnysis teismas iš dalies sutinka su institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, nagrinėdamas V. J., administracinio nusižengimo bylą, galėjo išsiaiškinti, apklausiant pažeidėją, dėl vaizdo įraše matomos moters tapatybės, aptarti aplinkybes susijusias su schemoje nurodyta automobilių tiek judėjimo trajektorija, tiek įvykio metu susiklosčiusia situacija. Tas pats pasakytina ir apie informaciją dėl aplinkybių, susijusių su tuo ar prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) filmuojama. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šie trūkumai yra ne protokolo trūkumai, o duomenys, kurių trūksta siekiant priimti pagrįstą sprendimą šioje byloje. ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teisme ir nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Todėl šiuo atveju teismas pats galėjo išsireikalauti papildomus įrodymus arba pavesti tai padaryti Institucijai.Įvertinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai.V. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole atskleista V. J. inkriminuotų teisės pažeidimų esmė, nurodyta, kokius teisės akto reikalavimus jis yra pažeidęs ir administracinę atsakomybę už jų padarymą numatantys ANK straipsniai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus (ANK 609 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą, įpareigodamas institucijai ją iš naujo tirti, grąžino be pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis naikinama ir priimama nauja nutartis – bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir V. J. administracinio nusižengimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.