Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1135-454/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08785-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.6; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

2021 m. rugsėjo 28 d.

sekretoriaujant Mildai Gailiūtei, Rozalinai Gerulaitienei, Jūratei Augustaitienei, Jurgitai Radauskaitei, Ievai Aglinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. patikslintą ieškinį atsakovams A. B., E. G., trečiajam asmeniui notarei Juditai Valevičienei dėl atnaujinimo praleisto termino, pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė O. V. patikslintu ieškiniu prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą ieškiniui dėl pirkėjo teisių perkėlimo pareikšti; pripažinti negaliojančia 2016 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto / patalpos–gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 79/987 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudarytą A. B. ir E. G., kurioje kaip pirkėjas nurodytas E. G., ir pripažinti pirkėja ieškovę O. V., perkeliant jai visas pirkėjo teises ir pareigas tokiomis pačiomis sąlygomis ir kaina bei nustatant, kad ieškovė O. V. privalo sumokėti E. G. 5 000,00 Eur kompensacijos po to, kai E. G.. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduos ieškovei O. V.: butą / patalpas–gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 79/987 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.

Ieškovė O. V. (toliau – ieškovė) patikslintame ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas–gyvenamosios patalpos (2-2 (8,53 kv. m.), 2-3 (13,07 kv. m.), 2-7 (12,09 kv. m), su bendro naudojimo patalpa pažymėta: 2-1 (1/2 nuo 3,50 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. B. (toliau – atsakovė) iki 2016 m. lapkričio 30 d. nuosavybės teise priklausė butas–gyvenamosios patalpos (2-4 ir 2-6, su bendro naudojimo patalpa pažymėta: 2-1 (1/2 nuo 3,50 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 1973 m. gyvena (duomenys neskelbtini). 2003 m. sausio 9 d. notarine sutartimi buvo išspręstas turto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Po sutarties pasirašymo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko: gyvenamosios patalpos (2-2 (8,53 kv. m.), 2-3 (13,07 kv. m.), 2-7 (12,09 kv. m), su bendro naudojimo patalpa pažymėta: 2-1 (1/2 nuo 3,50 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir visas ūkinis pastatas 5I1 m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko: gyvenamosios patalpos (2-4 ir 2-6, su bendro naudojimo patalpa pažymėta: 2-1 (1/2 nuo 3,50 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir visas ūkinis pastatas 5I1 m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė yra seserys, santykiai tarp seserų buvo geri. Ieškovė ne kartą yra kalbėjusi su atsakove, jei ši kada nors sugalvotų parduoti savo gyvenamąsias patalpas, tai iš karto informuotų ir pasiūlytų pirkti savo gyvenamąsias patalpas ieškovei. Tačiau atsakovė neįspėjus ieškovės 2016 m. lapkričio 30 d. savo gyvenamąsias patalpas–butą, ūkinį pastatą ir dalį žemės pardavė atsakovui E. G. (toliau – atsakovas) pagal minėtą sutartį. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė prieš parduodama jai nuosavybės teise priklausančias patalpas bendrame name pirmiausia pasiūlys pirkti ieškovei. Tačiau atsakovė niekada neužsiminė, kad parduos savo nuosavybę. Nors po atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo suformuoti atskiri butai ir suteikti atskiri unikalūs numeriai, tačiau patalpos yra šalia ieškovės patalpų, namas yra individualaus pobūdžio ir viena patalpa pažymėta: 2-1 (1/2 nuo 3,50 kv. m) yra bendro naudojimo. Todėl atsakovė privalėjo pasiūlyti pirmiausia pirkti savo turimas gyvenamąsias patalpas ieškovei, išlaikant procedūrą dėl pirmumo teisės. Tačiau atsakovė šios įstatymo nuostatos neįgyvendino. Atsakovė nei žodžiu, nei raštu nepranešė apie turto pardavimą. Atsakovės paklausus, kodėl ji taip pasielgė, atsakė nežinanti, kadangi visus pardavimo reikalaus tvarkė jos anūkas, o ji tik pasirašė reikalingus dokumentus pardavimui. Atsakovas įsigijęs ginčo gyvenamąsias patalpas, pasiūlė ir ieškovei parduoti savo nuosavybės dalį jam. N. K., (duomenys neskelbtini), realiai yra individualus vieno aukšto su mansarda, mažas, senos statybos ir įtrauktas Kauno savivaldybės į griaunamų statinių sąrašą. Įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė šį terminą yra praleidusi dėl svarbių priežasčių. Nors atsakovės butas parduotas trečiajam asmeniui 2016 m. lapkričio 30 d., tačiau ieškovė apie pardavimą sužinojo tik 2018 m. gruodžio mėnesį. Tuomet kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kreipėsi konsultacijos į Valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos Kauno skyrių, po to į mediatorę ir advokatę. Įvertinant ieškovės senyvą amžių, ji pagal savo išgales gynė savo pažeistas teises pagal savo sugebėjimus. Be to, ieškovė intensyviai bendravo su atsakove ir trečiuoju asmeniu dėl taikaus susitarimo. Todėl mano, kad praleistas terminas dėl svarbių priežasčių ir šis terminas turėtų būti atstatytas.

Ieškovės atstovas R. V. posėdyje paaiškino, kad kalbos dėl pardavimo buvo tik bendro pobūdžio, bet nieko konkretaus. Trys seserys nenorėjo perleisti svetimiems ir tikėjosi, kad svetimiems nebus pardavinėjama. Ieškovės finansinė padėtis pakankamai gera, tačiau niekada nebuvo kalbama apie konkrečią pinigų sumą. Dėl procesinių dokumentų teikimo per antstolį atstovas paaiškino, jog ieškovė buvo viena namuose, su atėjusiais žmonėmis bendravo per langelį, paties namuose tuo metu nebuvo. Atsakovės sprendimas parduoti savo dalį apvertė visą gyvenimą. Šiuo metu toje dalyje gyvena asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, buvo sukeltas gaisras.

Ieškovės atstovė advokatė Eglė Rybelienė posėdyje nurodė, kad ieškovė apie sudarytą sandorį sužinojo po dviejų metų nuo jo sudarymo, kai atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas ieškovei ir jos sūnui. Po pranešimo per antstolį, sandoris sudarytas iš karto po dviejų dienų. Atstovė nurodė, jog parduodamame objekte buvo ir bendras žemės sklypas, bet šiuo metu butas po gaisro. Finansinių galimybių ieškovė turėjo, jos sąskaitoje yra apie 11 000,00 Eur. Ieškovė pageidauja pirkti, tačiau šiai dienai neadekvati suma. Ieškovė yra silpnesnioji šalis, todėl nurodytos aplinkybės patvirtina, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis turėtų būti atnaujintas. Prašo ieškovei perkelti pirkėjo teises.

Atsakovė atsiliepdama į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog termino praleidimui įtakos turėjo svarbios priežastys. Ieškovė nurodo, kad ginčo butas atsakovui buvo parduotas 2016 m. lapkričio 30 d., tačiau apie pardavimą ji sužinojo tik 2018 m. gruodžio mėnesį. Manau, jog ši nurodyta aplinkybė neatitinka pačios ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, o konkrečiai – skelbimui apie jai priklausiusio buto pardavimą, kuris yra pasirašytas pačios ieškovės ir jame nurodyta data – 2016 m. birželio 1 d. Tai reiškia, jog jau 2016 m. birželio mėnesį žinojo apie ketinimus parduoti priklausantį butą, esantį tame pačiame name, kuriame butą turi ir ieškovė. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo įregistruota ir pirkimo–pardavimo faktas buvo išviešintas VĮ Registrų centras duomenų bazėje 2016 m. lapkričio 30 d. Kita svarbi aplinkybė, turinti reikšmės senaties termino skaičiavimui, yra ieškovę ir atsakovę siejantis giminystės ryšys, tai yra, jos yra seserys. Su ieškove bendrauta tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek ir po jo, ir fakto, kad butą atsakovė pardavė neslėpė, o priešingai – apie tai jai pranešta 2016 metų gale per vieną iš pokalbių telefonu. Tuo metu ieškovė tik pasipiktino, kad butą pardavinėjo atsakovės anūkas, tačiau ir toliau atsakovė ir ieškovė bendravo bei palaikė ryšį. Net jeigu teismas ir laikytų, jog ieškovė apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2018 m. gruodžio mėnesį, ji vis tiek praleido 3 mėnesių senaties terminą. Iš ieškovės nurodomų aplinkybių galima numanyti, jog tai, kad ji po 2018 m. gruodžio mėnesio kreipėsi konsultacijos į Valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos Kauno skyrių bei į VĮ Registrų centrą, po to į mediatorę ir advokatę, yra tos aplinkybės, kurios įtakojo senaties termino praleidimą ir ieškovė šias aplinkybes laiko pakankamai svarbiomis prašydama atnaujinti senaties terminą. Iš ieškovės prašymo VĮ Registrų centrui matyti, jog ieškovė į VĮ Registrų centrą kreipėsi 2018 m. gruodžio 14 d., o atsakymą į šį prašymą gavo 2018 m. gruodžio 28 d. Valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba ieškovei buvo paskirta 2019 m. sausio 16 d. Taigi iš esmės nei kreipimasis dėl teisinės pagalbos, nei kreipimasis į VĮ Registrų centrą neturėjo įtakos senaties termino praleidimui. Tai, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę ir atsakovą dėl ginčo išsprendimo taikiai, tikėjosi gauti jai palankų atsakymą nėra svarbi priežastis dėl kurios būtų galima atnaujinti praleistą senaties terminą. Ieškovei 2019 m. sausio 16 d. suteikus nemokamą teisinę pagalbą ji turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių perkėlimo dar nesuėjus trijų mėnesių terminui nuo jos tariamo sužinojimo apie pažeistas teises. Ieškovė neveikė operatyviai ir apdairiai. Ieškovė nurodo, kad intensyviai bendravo su atsakove ir atsakovu dėl taikaus susitarimo, todėl praleido senaties terminą, tačiau akivaizdu, kad asmeniui suteikus teisinę konsultaciją ir paaiškinus, kaip jis turėtų ginti pažeistas teises, tačiau jam ir toliau veikiant savo nuožiūra, tokie ieškovės veiksmai negali būti pripažįstami objektyviomis termino praleidimo priežastimis. Ieškovė neprideda jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos jos paaiškinimus, o atsakovė nuo pat pradžių laikosi pozicijos, kad pirkimo–pardavimo sandoris yra sudarytas teisėtai.

Atsakovė mano, jog ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl senaties termino praleidimo, nepateikė jokių jos nurodomas priežastis patvirtinančių įrodymų, todėl praleistas senaties terminas neturėtų būti atnaujintas.

Atsakovės atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė paaiškino, kad nėra jokių priežasčių terminui atnaujinti. Ieškovė pati pateikė skelbimą dėl turto pardavimo į „aruodas.lt“, pati pasirašydama, 2016 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis išviešinta viešame registre, 2019 m. sausio mėnesį ieškovei suteikta teisinė pagalba, pirmas ieškinys teismui pateiktas 2019 m. gegužės mėnesį. Todėl jei ieškovei ir buvo žinoma apie sandorį nuo 2018 metų, terminas praleistas, taikytina ieškinio senatis. Pateikti 2021 m. medicininiai išrašai nieko neįrodo apie ieškovės sveikatos būklę 2016 metais. Yra įregistruoti trys atskiri turtiniai vienetai, nėra dalinės nuosavybės. Matė skelbimą apie pardavimą 2016 metais, tačiau nepareiškė noro pirkti. Dėl antstolio neįsileidimo, tai tiesiog gynybinė pozicija. Atsisakius iš antstolio priimti dokumentus, antstolis teikimo metu pagarsino tų dokumentų turinį.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad iš į bylą pateiktos 2003 m. sausio 9 d. sutarties matyti, jog pati ieškovė su tuometiniais savininkais M. L. ir atsakove, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsniu ir susitarė nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę ir atsidalinti bendrai valdytą turtą. Todėl, ieškovė neturėtų teisės reikalauti, kad jos teisės būtų ginamos teisės normomis, kurios skirtos turto bendrasavininkams. Ieškovė, sudarydama minėtą sutartį atsisakė nuo įstatyme bendrasavininkams numatytų teisių. Atitinkama sutartimi bendrasavininkiai nusprendė, jog bendrai šalims priklausęs namas taptų daugiabučiu (trijų butų namu). Todėl ieškovei pačiai tenka ir visos atitinkamo susitarimo pasekmės. Atsakovas tą pačią dieną (2016 m. lapkričio 30 d.) dviem notaro patvirtintomis sutartimis įsigijo du butus, esančius (duomenys neskelbtini), bei su jais susijusį turtą (sandėliukai ir žemės sklypo dalys). Vieną butą atsakovas įsigijo ir iš atsakovės. Atsakovas įsigijęs butus ir su jais susijusį turtą iš karto susisiekė su ieškove ir derėjosi dėl jos buto įsigijimo. Ieškovė nurodė, jog dėl visų klausimų atsakovas kalbėtųsi su jos sūnumi R. V.. Atsakovas daug kartų bendravo su ieškovės sūnumi R. V., kuris nurodė, kad buto neparduos, bet mainys ieškovei priklausantį butą į naujai įrengtą dviejų kambarių butą, Žaliakalnio rajone. Atsakovas kelis kartus bendravo dėl konkrečių parduodamų butų, bet R. V. reikalavimai dėl naujo buto gerokai neatitiko ieškovei priklausančio turto vertės, todėl šalys taip ir nesusitarė. Tačiau visos šios derybos prasidėjo ir vyko 2016 m. lapkričio–gruodžio mėn., o ieškovei bei jos sūnui R. V. apie atsakovo abiejų butų įsigijimą buvo žinoma nuo pat pradžių, tai yra, nuo 2016 m. gruodžio mėnesio. Skirtingai nei nurodyta ieškinyje, prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartis atsakovės įgaliotinis E. L. informavo ieškovę apie atsakovės parduodamą butą, tačiau ieškovė nesutiko pasirašyti ant jokių jai teikiamų dokumentų. Atsakovas niekada negalėjo naudotis ir nesinaudojo iš atsakovės įsigytu butu, kadangi ieškovė bei jos sūnus R. V. neleido atsakovui patekti į jam priklausantį butą per bendro naudojimo patalpą. Atitinkamas aplinkybes patvirtina ir teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taip pat, R. V. yra surašytas ne vienas administracinio nusižengimo protokolas dėl savavaldžiavimo neleidžiant atsakovui patekti į jo įsigytą iš atsakovės butą. Su ieškove bei jos sūnumi nepavyko susitarti ir dėl namo priežiūros bei administravimo. Todėl 2018 m. balandžio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu atitinkamam namui buvo paskirtas administratorius, kuris vykdo namo priežiūrą ir administravimą. Nėra žinomas ir joks griaunamų statinių sąrašas, į kurį būtų įrašytas daugiabutis namas, kuriame atsakovas yra įsigijęs du butus, todėl šios faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Apie ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ieškovei buvo žinoma nuo pat jos sudarymo, tai yra, 2016 m. gruodžio mėnesio pradžios. Taip pat, ieškovei buvo žinoma apie vykdomą buto pardavimą, ką patvirtina pačios ieškovės teismui pateiktas skelbimas su jos ranka atliktu prierašu bei nurodoma data. Ieškovė ieškinio senaties terminą yra praleidusi net kelis kartus. Todėl toks termino praleidimas negali būti pateisinamas jokiomis priežastimis. Be to, ieškinys (reikalavimai) atsakovui kaip atsakovui pareikštas dar praėjus gerokai daugiau kaip 12 mėnesių nuo pradinio ieškinio pareiškimo. Atsižvelgiant į ieškovės elgesį per visą laikotarpį, atitinkamas terminas neturėtų būti atnaujintinas. Be to, ieškovės nurodytos priežastys neturėtų būti laikytinos svarbiomis. Ieškovė nurodo savo amžių, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė sirgtų kokiomis ligomis, sutrukdžiusiomis jai laiku kreiptis į teismą. Ieškovė visą laiką savo teises įgyvendino ir pasinaudodama kartu gyvenančio savo sūnaus R. V., gim. (duomenys neskelbtini), pagalba. Aplinkybė, kad vyko derybos, taip pat nelaikytina svarbia, kadangi derybos vyko nuo 2016 m. gruodžio mėnesio ir daugiausia jos vyko dėl ieškovei priklausančio buto nupirkimo, tačiau šalys taip ir nesusitarė. Derybos baigėsi dar 2017 m. pradžioje, todėl aplinkybė, kad vyko derybos (kurios baigėsi) 2017 m. pradžioje niekaip netrukdė ieškovei pareikšti ieškinio. Terminas ieškiniui pareikšti negali būti atnaujintas. Ieškovės teisės nebuvo pažeistos. Nežiūrint, kad ieškovė namą įvardija kaip vienbutį, iš pačios ieškovės pateiktos sutarties matyti, jog bendrasavininkai susitarė nutraukti bendrą dalinę nuosavybę ir atsidalinti turtą. Tokiu būdu namą paverčiant trijų butų daugiabučiu namu. Ieškovė savo pačios valia (sutartimi) panaikino bendrąją dalinę nuosavybę, todėl neturi teisės reikalauti teisių gynimo, kurios suteikiamos bendrasavininkams. 2003 m. sausio 9 d. sutartimi ieškovė su tuometiniais savininkais M. L. ir atsakove susitarė nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę ir atsidalinti bendrai valdytą turtą. Tokiu būdu ginčo namas tapo daugiabučiu namu. Todėl ieškovė neturėtų teisės reikalauti, kad jos teisės būtų ginamos teisės normomis, kurios skirtos bendrasavininkams. Aplinkybes, jog šalims priklausantys butai yra daugiabučiame name, patvirtina ir į bylą pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame aiškiai nurodyta, jog atitinkamas namas yra daugiabutis. Be to, atsakovė pardavė jai priklausantį butą, o ne dalį namo, todėl šiuo atveju ieškovės teisės nebuvo pažeistos. Ieškovė ir atsakovas yra atskirų butų savininkai. Atsakovui ir ieškovei kaip atskirų būtų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir namo bendro naudojimo patalpos, kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Kaip matyti iš byloje esančių planų ir patalpų eksplikacijos, ieškovei kaip ir atsakovui kartu su butu priklauso ir bendro naudojimo patalpa–koridorius, pažymėta plane II-1. Atitinkamas koridorius yra bendro naudojimo patalpa, kuri ieškovei kaip ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė turėjo interesą įsigyti atitinkamą turtą, taip pat, siekė ją įgyvendinti ir turėjo finansines galimybes tai padaryti. Priešingai, byloje pateikti įrodymai (skelbimas su ieškovės ranka darytu prierašu) patvirtina, kad ieškovė nenorėjo ir neketino įsigyti atitinkamo turto. Žinodama apie turto pardavinėjimą, ieškovė neišreiškė jokio pageidavimo įsigyti atitinkamą turtą. Taip pat, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, patvirtina, kad ieškovė yra ir buvo finansiškai nepajėgi įsigyti atitinkamą turtą.

Atsakovo atstovas advokatas Aurelijus Gruodis posėdyje paaiškino, kad pagal suformuotą praktiką parduodant pagrindinį daiktą, kitiems priklausinių savininkams pranešti apie pardavimą nereikia. Atsakovas įgijo atskirą butą su bendro naudojimo patalpa. Butas įgytas daugiabutyje. 2003 metais tuometinės savininkės atsidalino turtą. Kitų savininkų sutikimų ar siūlymų parduodant turtą nereikia. Nustatytas trijų mėnesių senaties terminas. Pačios ieškovės 2016 m. birželio 1 d. pasirašyta ant skelbimo, todėl jai tikrai buvo žinoma apie parduodamą turtą. Ieškovė už savo dalį turto pageidauja gauti dviejų kambarių butą Žaliakalnio rajone, tai nėra adekvatus reikalavimas. Atsakovui tuo adresu priklauso dar vienas butas, tačiau tam butui nėra pareikšta pretenzijų. Ieškovės sąskaitoje sukaupta per vienuolika mėnesių apie 11 000,00 Eur. Tai ženkli suma, todėl mažai tikėtina, kad jai būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. Prašo pripažinti negaliojančią sutartį, todėl turėtų būti taikoma restitucija, o ne pirkėjo teisių perkėlimas. Pripažinus sutartį negaliojančia, kokios teisės gali būti perkeliamos pagal sutartį. Atstovas pažymėjo, jog ieškovė ir jos sūnus gyvena kartu, todėl jiems žinomos visos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškovė prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą ieškiniui dėl pirkėjo teisių perkėlimo pareikšti; pripažinti negaliojančia 2016 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto / patalpos–gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 79/987 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudarytos atsakovės ir atsakovo. Ieškovė nuo 1973 m. gyvena šiuo adresu (duomenys neskelbtini). 2003 m. sausio 9 d. notarine sutartimi buvo išspręstas turto esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Turtą atsidalino O. V., A. B. ir M. L.. Jos yra seserys. Ieškovė nurodė, kad apie 2016 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį sužinojo tik 2018 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė kaip bendraturtė nėra gavusi rašytino pasiūlymo pirkti, dėl garbaus amžiaus ir sveikatos būklės praleido trijų mėnesių terminą ieškiniui pareikšti. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį.

CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį, dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu (nekilnojamojo daikto dalies atveju – per notarą) pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. To paties straipsnio 3 dalyje pažymima, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Iš ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų raštinių įrodymų matyti, jog ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą 2018 m. gruodžio 14 d., o atsakymą į šį prašymą gavo 2018 m. gruodžio 28 d. Valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba ieškovei buvo paskirta 2019 m. sausio 16 d. Atkreiptinas dėmesys, jog jos įgaliotas sūnus R. V. aktyviai gina ieškovės interesus. Pateikti medicininiai išrašai nepatvirtina, jog sveikatos sutrikimai galėjo sutrukdyti tinkami ir laiku kreiptis į teismą dėl teisių gynimo. Ieškinys teisme gautas 2020 m. spalio 1 d. Todėl ji turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių perkėlimo dar nesuėjus trijų mėnesių terminui nuo jos tariamo sužinojimo apie pažeistas teises. Praleidus ieškinio senaties terminą, negalimas sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 4.79 straipsnio pagrindu bei pirkėjo teisių perkėlimas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Patikslintas ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties.

Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytas nuostatas, tai yra, ,,jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos“. Ieškovė nurodžiusi, kad yra bendro naudojimo patalpos, ji yra bendraturtė, turi pirmumo teisę prieš kitus pirkėjus.

Iš 2003 m. sausio 9 d. sutarties matyti, jog pati ieškovė, tuometinė savininkė M. L. ir atsakovė vadovavosi CK 4.80 straipsniu ir susitarė nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę bei atsidalinti bendrai valdytą turtą. Apie šios sutarties sudarymą, jos turinį ieškovė ir atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad žino. Tuo pagrindu 2003 m. sausio 28 d. buvo įregistruoti trys atskiri kadastro objektai, gyvenamosios patalpos su bendro naudojimo patalpa. Šias aplinkybes patvirtina ir išsamus 2018 m. gruodžio 28 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo atsakymas ieškovei bei pateiktas šioje byloje. Todėl nelikus bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė neturi teisės reikalauti teisinių gynimo, kurios suteikiamos bendrasavininkams.

Ieškovė taip pat nurodė, kad yra bendro naudojimo patalpa bei žemės sklypas. Todėl naudojantis šiuo turtu, mano, kad turi pirmumo teisę pirkti prieš kitus pirkėjus.

Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, tai yra, trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų, matyti, jog patalpa 2-1 (1/2 nuo 3,50 kv. m.) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo patalpa, kadangi ji yra susijusi su dviem atskirais turtiniais vienetais – butais ir yra skirta sudaryti galimybę butų savininkams patekti į savo nuosavybės teise valdomas patalpas. Todėl bendra patalpa yra pagrindinių daiktų – butų priklausinys, kuris, remiantis CK 4.82 straipsnio 2 dalimi, buto savininkas neturi teisės parduoti atskirai nuo nuosavybės teisės į butą. Šiuo atveju buvo parduotas atskiras turtinis vienetas – butas, o ne dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Analogiškai šios nuostatos taikomos ir žemės sklypo daliai. Todėl įvertinus byloje nurodytas aplinkybes patikslintas ieškinys atmestinas ir dėl to, kad neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė patyrė 1 250,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Atsakovas patyrė 1 815,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nors ieškovė yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau patikslintą ieškinį atmetus atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteistinos jiems iš ieškovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 18,58 Eur, tačiau ieškovė nuo šių išlaidų yra atleista, todėl teismas jų valstybei iš ieškovės nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 815,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.