Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J. ir jo atstovui adv. padėjėjui R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal A. J. skundą LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau-RAAD) dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-06-04 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 78 str. 1 d. 250 Lt bauda, siūlant Beržų g. 41-ojo namo gyventojų savininkų bendrijai (toliau-bendrija) atlyginti 4050 Lt žalą, padarytą augmenijai. Jis nubaustas už tai, kad pažeidė LR aplinkos ministro įsakymo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams vykdymo tvarkos aprašo“ III skyr. 9 p. Nutarime nurodyta, jog 2010-05-20 atlikus spec. neplaninį patikrinimą Beržų g. 41-ojo namo kieme, nustatyta, kad išrauta gudobelių gyvatvorė augusi Beržų g. 41-ojo namo kieme. Rovimo darbus organizavo namo pirmininkas A. J. Panevėžio miesto savivaldybės išduoto leidimo želdiniams tvarkyti nėra.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo prašo tenkinti skundą. Atstovas akcentavo, kad pateiktas kaltinimas pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skiriasi, o to negali būti.

Institucijos atstovė I. J. teismo prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Paaiškino, kad buvo gautas telefoninis pranešimas, kad Beržų g. 41-ojo namo kieme kertami medžiai. 2010-05-20 atvykusi į pažeidimo vietą pamatė, kad gudobelių gyvatvorė yra išrauta su šaknimis. E. S. patvirtino, kad buvo raunamos gudobelės. Išrautų želdinių būklės negalėjo įvertinti, nes jie buvo išrauti ir išvežti. Pagal želdinių likučius buvo galima spręsti, kad gudobelės buvo nenudžiuvusios, lapai žali, yra karpoma ir negalėjo kenkti nei žmonėms, nei automobiliams. Be to, A. J. minėto leidimo nepateikė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas A. J., kaip namo pirmininkui, kuris turėjo gauti minėtą leidimą, tačiau jis dėl to nesikreipė. Be to, nepagrįstai A. J. teigia, kad neprisidėjo prie gyvatvorės rovimo. A. M., E. S. teigė, jog organizuojant ir atliekant gyvatvorės rovimo darbus dalyvavo ir A. J. A. J. teiginys, kad jam nėra prievolės rūpintis namo bendrijos reikalais, t.y. šiuo atveju dėl namo kiemo teritorijoje augusios gyvatvorės panaikinimo, yra neteisingas. Tik jis vienas, kaip bendrijos įgaliotas atstovas galėjo ir privalėjo kreiptis į Panevėžio m. savivaldybę dėl leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti gavimo. Bendrijų nariams tokia teisė nesuteikta, todėl už atliktus minėtus neteisėtus veiksmus bendrijos teritorijoje yra atsakingas A. J., kaip įgaliotas asmuo. Gyvatvorės rovimo darbai buvo atliekami bendrijos narių bendru sutarimu, todėl žalą turi atlyginti bendrija.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

A. J. nepagrįstai ir neteisėtai yra nubaustas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 78 str. 1 d. padarymą.

Bylos medžiaga nustatyta, jog LR Aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros vyresn. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2010-05-20 atliko patikrinimą (patikrinimo aktas MI2-191) ir nustatė, jog Panevėžio m., Beržų g. 41-ojo namo kieme, išrauta 30 m gudobelių gyvatvorės. Patikrinimo metu Panevėžio m. sav. išduoto leidimo želdiniams tvarkyti niekas nepateikė. A. J. atžvilgiu 2010-05-21 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo jis buvo kaltinamas, jog pažeidė LR aplinkos ministro įsakymo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ III sk. 9 p. Protokole nurodyta, jog gyvatvorė buvo išrauta gyventojų pageidavimu. Namo pirmininkas A. Juška apie atliekamus darbus žinojo. Nei patikrinimo metu, nei protokolo rašymo dieną leidimas želdiniams tvarkyti nebuvo pateiktas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse ne kartą yra išaiškinęs administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmę: tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Būtent administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. LR ATPK 260 str. 1 d. įpareigoja instituciją (pareigūną) protokole nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę, t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visumą. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. LR ATPK 284 str. 2 d. suteikia galimybę administracinę bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau ši teisės norma nesudaro galimybės organui (pareigūnui), nagrinėjančiam bylą, savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, ar pripažinti jį kaltu padarius pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-08 nutartis Nr. N16 – 1808/2006). Tokiu būdu, Panevėžio RAAD Panevėžio m. agentūros vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektorius, priimdamas 2010-06-04 nutarimą A. J. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 78 str. 1 d., negalėjo savo iniciatyva keisti kaltinimo, suformuluoto administracinio teisės pažeidimo protokole. 2010-05-21 administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, jog A. J., bendrijos pirmininkas, žinojo apie tai, kad yra raunama gudobelių gyvatvorė. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Panevėžio RAAD Panevėžio m. agentūros vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektorius nepagrįstai ir neteisėtai 2010-06-04 nutarime pakeitė ir iš esmės suformulavo naują kaltinimą nurodydamas, kad A. J. organizavo minėtos gudobelių gyvatvorės rovimą, dėl to A. J. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 78 str. 1 d.

LR ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

LR ATPK 284 str. nurodo, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Panevėžio RAAD Panevėžio m. agentūros vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektorius, nagrinėdamas A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino, ar pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą bei nenustatė kitų reikšmingų aplinkybių.

Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų A. J. kaltę dėl padaryto LR ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo (administracinio teisės pažeidimo protokolo), A. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, jog žinojo, kad yra raunama minėta gudobelių gyvatvorė. Tačiau pagal LR ATPK 78 str. 1 d. žinojimas apie atliekamą neteisėtą rovimą neužtraukia administracinės atsakomybės. Todėl administracinis teisės pažeidimų protokolas A. J. surašytas nesant įstatyminio pagrindo.

Be to, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje A. J. būtų organizavęs gyvatvorės rovimą, t. y. nesilaikęs anksčiau nurodytų reikalavimų. Iš byloje pateiktų minėto namo bendrijos pateiktų dokumentų (b.l. 15-16) matyti, jog buvo nuspręsta pradėti ruošti dokumentus dėl įvažiavimo į kiemą praplatinimo, o ne rauti gudobelių gyvatvorę. Atsakymu iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos patvirtinama pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad po susirinkimo, jis raštu kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl leidimo gavimo praplatinti įvažiavimą į namo kiemą. ( l. 18 ). Byloje nėra duomenų, jog A. J. būtų liepęs ar nurodęs rauti gudobeles. Liudytojas V. K., bendrijos valdybos narys, patvirtino, kad bendrijos susirinkime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl gyvatvorės rovimo. Jokie skelbimai nebuvo iškabinti, jog organizuojama talka rauti gudobeles. Jis gyvatvorės nerovė ir nematė kas tai darė. Be to, negirdėjo, kad A.J. gyventojus ar jį patį būtų raginęs eiti rauti gyvatvorę. L. R. T., namo laiptinės seniūnė, parodė, jog matė, kad minėta gyvatvorė raunama, tačiau nematė raunančio A. J. Liudytojas A. V. paaiškino, kad jis taip pat gyvatvorės nerovė bei nematė, jog tai darytų A. J., ar kad būtų raginęs ir nurodęs atlikti šiuos darbus. Liudytojas V. B., bendrijos valdybos narys, parodė, kad matė žmones raunančius gudobeles, tačiau jų nepažįsta, nes neseniai atsikėlė gyventi. Jis taip pat nurodė, kad A. J. nematė. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad rovimo darbų A. J. neorganizavo, nes jokių skelbimų, kviečiančių į talką, nebuvo. Jis į kiemą išėjo todėl, kad pamatė žmones dirbančius prie gyvatvorės. A. J. buvo, bet, kad jis rautų gyvatvorę nematė ir jokių nurodymų dėl jos rovimo jam nedavė, bei nieko nesakė. Savo 2010-05-31 pasiaiškinime nurodydamas, jog A. J. dalyvavo raunant gudobeles suklydo, nes jis labai nervavosi, buvo pasimetęs. Jis taip pat aiškino, kad savo pasiaiškinime neteisingai nurodė aplinkybę, jog bendrijos susirinkime buvo svarstomas gyvatvorės rovimas. Susirinkime buvo nutarta praplatinti aikštelę, o ne rauti gudobeles. Teismas kritiškai vertina E. S. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, bei jos nurodytas aplinkybes teiktame pareiškime institucijai. E. S. teigė, kad A. J., dalyvavo raunant gyvatvorę ir nurodinėjo kitiems, ką daryti. Tačiau ji negalėjo nurodyti, jog A. J. pats asmeniškai rovė jas. E. S. aiškino, kad A. J. nurodinėjo A. M. kokius darbus atlikti, tačiau A. M. paneigė šias aplinkybes, nurodęs, jog rovimo dieną su A. J. asmeniškai nebendravo ir jokių nurodymų negavo. Jos paaiškinimai nesutampa ir su R. T. duotais parodymais. E. S. teigė, kad jai R. T. sakė, jog minėtus darbus organizavo A. J., tačiau R. T. šią aplinkybę paneigė. Liudytoja E. S. teigė, jog buvo atvažiavęs automobilis, į kurį buvo sukrautos išrautos gudobeles, tačiau liudytojas A. V., valęs minėto mano kiemą, nurodė, jog jokio automobilio nebuvo, į kurį būtų pakrauta išrauta gyvatvorė. Iš liudytojų apklausos ir pačios E. S. duotų paaiškinimų matyti, kad jos santykiai tiek su namo pirmininku, tiek su kitais kaimynais nėra geri, liudytoja yra jais nepatenkinta. Todėl neatmetama tikimybė, jog liudytoja išsigalvoja aplinkybes.

Įvertinus visus surinktus, teismas konstatuoja, kad nutarimas naikintinas dviem pagrindais, pirma, kad nutarimu iš esmės yra pakeistas kaltinimas suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole. Antra, adm. teisės pažeidimų protokole nurodyta pažeidimo esmė iš viso neužtraukia administracinės atsakomybės asmeniui. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nėra nustatyta ir patvirtinta, kad A. J. organizavo gyvatvorės rovimą ar pats tiesiogiai būtų dalyvavęs ją raunant. Dėl to A. J. veiksmuose nėra kaltės dėl LR ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausus liudytojus paaiškėjo, jog galėjo būti išrauta ne gudobelių gyvatvorė, o akacijų. Be to, visi liudytojai patvirtino, kad tos dalys, kurios išrautos buvo nušalusios, styrojo tik stagarai, kurie trukdė eismui. Šių aplinkybių inspektorė nesiaiškino, neapklausė namo gyventojų, o tik fiksavo, jos dalis gyvatvorės išrauta, nors pati atstovė pripažino, kad gyvatvorė išrauta dalimis, o ne ištisai. Todėl nepaneigti liudytojų paaiškinimai, jog kai kuriuose vietose ji buvo iššalusi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nutarimas naikintinas ir administracinė byla A. J. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą patenkinti.

LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-06-04 nutarimą, kuriuo A. J., už LR ATPK 78 str. 1 d. pažeidimą paskirta 250 Lt bauda, siūlant Beržų g. 41-ojo namo gyventojų savininkų bendrijai atlyginti 4050 Lt žalą, padarytą augmenijai panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.