Telšių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Šeimynos “Ąžuoliukai“ atstovams I. V., A. V., institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Pagojienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. prašymą dėl neterminuoto motinos valdžios nepilnamečiam vaikui apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo šeimyna ,,Ąžuoliukai“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad yra Bendruomeninio pagalbos vaikams centro direktorė, jau du metai, kai A. M. dirba centre valytoja. Ji kruopšti ir pareiginga darbuotoja. Pareiškėją A. M. ji pažįsta jau nuo 2012 metų, kai ši dalyvavo Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos projekte ,,Kompleksinis socialinės atskirties mažinimas“. Aušra dalyvaudavo individualiuose ir grupinėse konsultacijose, edukaciniuose užsiėmimuose, įvairiuose mokymuose. Aušra nuolat tobulino tėvystės įgūdžius, mokėsi bendravimo su vaikais ir auklėjimo metodų, konsultavosi dėl destruktyvių tarpusavio santykių. Ji visiškai nevartoja alkoholį, nerūko, jos gyvenime įvyko tvarus socialinis pokytis. A. M. sūnus P. M. globojamas suinteresuoto asmens šeimynos ,,Žemaitukai“ visuomet globėjų prižiūrimas, tvarkingas, globėjai rūpinasi berniuko ugdymu, jam netrūksta dėmesio, bet nepilnamečio vaiko gyvenimas su motina bet kuriuo atveju labiausiai atitiktų vaiko interesus, nes A. M. gali užtikrinti jo ugdymą, mokslą, tinkamas buities sąlygas. Pareiškėja, įvertinusi ankstesnį savo gyvenimą, padarė išvadas ir visiškai pakeitė gyvenimo būdą. Ji įdarbino A. M. Bendruomeniniame pagalbos vaikams centre, pareiškėja su vaiku nuolat bendrauja, domisi jo gyvenimo ir mokymosi sąlygomis, sveikata, vaiko ugdymosi pasiekimais. Jos namuose sudarytos tinkamos sąlygos sūnui visapusiškai vystytis.

Liudytoja N. N.-B. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Bendruomeniniame pagalbos vaikams centre vyriausiąja specialiste. Pareiškėja A. M. dirba centre valytoja. Ji yra stropi, tvarkinga, draugiška, priima pagalbą, noriai bendrauja. Jos įsitikinimu, neterminuotas motinos valdžios apribojimas A. M. sūnaus atžvilgiu turėtų būti panaikintas, atsižvelgiant į A. M. elgesio pokyčius, pastangas siekiant susigrąžinti vaiką. Mano, kad pareiškėja turės lėšų išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudarys tinkamas, sveikas ir saugias vaikams gyvenimo sąlygas, auklės juos, rūpinsis jų lavinimu ir sveikata.

Iš byloje esančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir nepilnamečio P. M. gyvenamosios vietos nustatymo matyti, kad atsižvelgiant į surinktą informaciją apie padėti A. M. šeimoje, manoma, kad šiuo metu padėtis yra iš esmės pasikeitusi, todėl pritariama, kad A. M. būtų panaikintas neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio sūnaus P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Institucijos atstovė Viktorija Pagojienė išvadą palaikė, paaiškino, kad įvertinusi ankstesnį savo gyvenimą, A. M. padarė išvadas ir pakeitė gyvenimo būdą. Ji įsidarbino Bendruomeniniame pagalbos vaikams centre, su nepilnamečiu sūnumi P. M. bendrauja, jį lanko, domisi jo gyvenimo ir mokymosi sąlygomis. Pareiškėjos ryšys su vaiku nėra nutrūkęs, jos gyvenamajame būste vaikui augti ir visapusiškai vystytis sudarytos tinkamos sąlygos. Pareiškėjos sūnus išsakė aiškų norą susitikinėti su mama. Pažymėjo, kad CK 3.182 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Šiuo atveju pasikeitė situacija ir išnyko motinos valdžios apribojimo priežastys, todėl motinos valdžios ribojimo panaikinimas labiausiai atitiktų nepilnamečio interesams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. M. yra nepilnamečio P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mama. 2012 m. spalio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu A. M. neterminuotai apribota motinos valdžią nepilnamečio P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nuo 2017 m. sausio 3 d. A. M. dirba Bendruomeniniame pagalbos vaikams centre valytoja. Jos darbo užmokestis 369 Eur per mėnesį. A. M. charakterizuojama teigiamai kaip kruopšti, pareiginga, jautri kitų darbuotojų atžvilgiu, nestokojanti humoro jausmo darbuotoja. Iš BĮ Bendruomeninis pagalbos vaikams centro rekomendacijos dėl fizinio asmens tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis matyti, jog A. M. 2013 metais ėmėsi kardinalių veiksmų keisti gyvenimo būdą ir atsiskyrusi nuo sugyventinio pradėjo gyventi viena. Moteris atsisakė alkoholio, priėmė socialinių darbuotojų pagalbą ir 2014 metais susigrąžino į šeimą du nepilnamečius sūnus N. K. J., gimusį 2007 m., ir Z. J., gimusį 2008 m. 2017 metais A. M. šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašo. A. M. santykiai su jos suaugusiais vaikais yra artimi, nuolat su jais bendrauja, susitinka. Visi šeimos nariai laukia susitikimų su jauniausiuoju broliu P. M., tikisi, kad vaikas bus grąžintas į šeimą. Iš 2020-01-28 pažymos Dėl susitikimų su P. M. organizavimo matyti, jog P. su mama ir broliais Z. J. bei N. K. J. gerai užmezgė emocinį ryšį, rado bendrą kalbą. Vaikas visada būna pasiilgęs mamos ir brolių, apkabina, džiaugiasi juos matydamas, noriai įsijungia į žaidimus, pokalbį ar bendrą veiklą. Iš Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos 2019-11-25 pažymos matyti, jog A. M. nuo 2007 m. lapkričio 19 d. iki 2017 m. kovo 13 d. buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. A. M. 2012-2015 metais dalyvavo Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos projekte ,,Kompleksinis socialinės atskirties mažinimas“ projekte ir pasižymėjo aktyviu projekto veiklų lankymu, motyvuotai priėmė psichosocialinę pagalbą ir sėkmingai įgijo socialinių kompetencijų. Ji aktyviai įsitraukė į parapijos bendruomenės gyvenimą, realizavo savo gebėjimus ir pomėgius, ji noriai įsijungia į sociokultūrines veiklas, organizuojamas Mažeikių dekanato Carito. A. M. gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute Mažeikiuose, namai tvarkingi, gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos vaikams augti, vystytis, mokytis. Iš Akmenės rajono Dabikinės Vladimiro Zubovo mokyklos pateiktos P. M. charakteristikos matyti, kad berniukas gerai adaptavosi mokykloje, turi draugų, dalyvauja popamokinėje veikloje. Jo globėjai domisi berniuko ugdymu, berniuko mama mokykloje nesilankė, apie biologinius tėvus berniukas nekalba.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių - žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt., užtikrinimą Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos.

Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

CK 3.181 straipsnio nuostatos numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, privalo vadovautis vaiko interesais, jo teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys ir teismui papildomai pateikti rašytiniai duomenys, suinteresuoto asmens šeimynos ,,Žemaitukai“ atstovės I. V., liudytojų ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovės paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai (nepilnamečio vaiko motinai) A. M. buvo neterminuotai apribotos teisės jos nepilnamečio sūnaus P. M. atžvilgiu. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į pareiškėjos motyvaciją keisti savo gyvenimą, į tai, jog pokyčiai jos gyvenime per ilgesnį laiko tarpą tapo stabiliais, A. M. elgesys ir gyvenimo būdas yra negrįžtamai pasikeitę ir ji tinkamai gali rūpintis savo nepilnamečių vaikų auklėjimu, būti jiems doro elgesio pavyzdžiu. Taip pat atsižvelgtina į CK 3.164 straipsnio 1 dalies reikalavimus (kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, turi būti išklausytas ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams) ir byloje surinktus įrodymus. Nepilnametį P. M. ir motiną sieja glaudus emocinis ryšys, bendravimas nėra nutrūkęs, motina su juo nuolat susitinka. Atsižvelgiant į pasikeitusį pareiškėjos A. M. elgesį bei gyvenimo būdą ir sąlygas, pareiškėjos prašymą palaiko vaikų teisių apsaugos institucija, teikusi šioje byloje savo išvadą, todėl pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Panaikinti pareiškėjai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimu neterminuotai apribotą motinos valdžią į jos nepilnametį vaiką P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteistą nepilnamečiam vaikui P. M. išlaikymą.

Nustatyti nepilnamečio P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.