Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-513-185/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-21
Bylos Nr.
1S-513-185/2010
Teisminio proceso Nr.
1-50-0145-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kaltinamasis
V. A.
Byla Nr.1S-513-185/2009
Proceso Nr. 1-50-0145-2009-8
Procesinio dokumento kategorija 2.1.16.1.2.1.1;2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 21 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini) , teisto keturis kartus, turinčio neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria V. A. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams ir pateiktą bylos medžiagą dėl suėmimo termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. A. kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. kovo 23 d., 21.00 val. iki 2009 m. kovo 24 d., 01.00 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su V. L., T. V., M. N. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta - E. G., fiziniu ir psichiniu smurtu atimdamas V. V. valią priešintis, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja V. V. prieš jos valią, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 dalyje ir 150 str. 3 dalyje.

V. A. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2009 m. kovo 24 d. 11.40 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi V. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas kurio terminas buvo tęsiamas iki 2009 m. lapkričio 25 d.

2009 m. lapkričio 10 d. baudžiamoji byla perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui. 2009 m. lapkričio 25 d. ir 2010 m. vasario 19 d. nutartimis bei skundžiama 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam V. A. pratęstas motyvuojant kad V. A., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis V. A. prašo apylinkės teismo skirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kitą, švelnesnę kardomąją priemonę. V. A. kategoriškai neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, nurodydamas, kad yra V. V. apšnekėtas. Skunde kaltinamasis pateikia byloje esančių įrodymų vertinimą ir prašo apeliacinės instancijos teismo objektyviai ištirti liudytojų S. D., K. B., E. M., „Vilko“ parodymus, Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos išvadą. Nurodo, kad teisėjas, ignoruodamas jo parodymus apie nukentėjusiosios melą ir nebaigęs nagrinėti baudžiamosios bylos, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltumą.

Skunde kaltinamasis nurodo, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra įtvirtintas ne tik BPK 44 str. 6 d., bet ir Konstitucijos 31 str.1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto 14 str. 2 p. Proceso teisingumo (sąžiningumo) principas netiesiogiai įtvirtintas visais nurodytais teisiniais lygiais. BPK 1 ir 2 str. bei 44 str. 5 d. yra įtvirtintas proceso greitumo principas, BPK 7 str. numatytas rungimosi principas. Asmuo, turintis teisę gintis neturi įrodinėti savo nekaltumą, o visos abejonės, jei jų negalima pašalinti, vertintinos kaltinamojo naudai.

Byloje pažeistas lygiateisiškumo principas, nes jis laikomas suimtas, nebuvo paleistas net į sūnaus krikštynas, nors kiti bendrininkai yra laisvi. Augina tris vaikus, skundžiasi dėl sveikatos problemų.

Prašo panaikinti nuo 1991 metų besitęsiančius teistumus, kurie sunkina jo teisinę padėtį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria kaltinamajam V. A. pratęstas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams yra teisėta ir pagrįsta.

V. A. prašymas apylinkės teismo skirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kitą, švelnesnę kardomąją priemonę, negali būti tenkinamas. Pasikeitus bylos aplinkybėms, kardomoji priemonė gali būti keičiama į švelnesnę, kai tuos pačius BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus galima pasiekti kaltinamajam taikant mažesnius apribojimus. Tačiau kardomosios priemonės keitimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, jis sprendžiamas BPK 139 straipsnyje numatyta tvarka, t.y., kardomąją priemonę keičia tas subjektas, kuris buvo paskyręs, šiuo atveju – Panevėžio miesto apylinkės teismas.

Naikinti skundžiamą nutartį taip pat nėra pagrindo. V. A. kategoriškai neigia padaręs nusikaltimą, nurodydamas, kad yra nukentėjusiosios V. V. apšnekėtas. Jo manymu, skundžiama nutartimi teisėjas, nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltumą. Taip pat prašo objektyviai išnagrinėti liudytojų S. D., K. B., E. M., „Vilko“ parodymus, Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos išvadą. Tačiau, reikia pažymėti, kad teismas, svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar asmuo yra kaltas. Skirtingai, nei V. A. mano, duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką pakankamumas savaime neįrodo kaltinamojo kaltės. Skiriant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, norint priimti pagrįstą nuosprendį, kuriuo ir bus motyvuotai išspręstas kaltės klausimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą - duomenis, esančius nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos protokoluose, akistatų, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiūros bei kitų procesinių veiksmų protokoluose, specialistų išvadose - pritaria pirmos instancijos teismo išvadai dėl duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumo.

Pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad V. A. kaltinamas dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymu, už kurias baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, anksčiau kelis kartus teistas, tame tarpe ir už nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl kaltinamas analogiškų sunkių nusikaltimų padarymu, nėra objektyvių duomenų apie pastovaus darbo ir pragyvenimo šaltinio turėjimą. Per laikotarpį nuo kardomosios priemonės paskyrimo, pagrindai, leidę skirti ir pratęsti šią kardomąją priemonę, neišnyko. Dėl paminėtų aplinkybių, teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje, V. A. darys naujus, BPK 122 str. 4 d. išvardintus, nusikaltimus, slėpsis nuo teismo, o švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. tikslai nebus pasiekti.

Skunde kaltinamasis deklaratyviai išvardija nekaltumo, rungimosi bei proceso greitumo principus, nenurodydamas, kokiais veiksmais pirmos instancijos teismas juos pažeidė. Reikia pažymėti, kad sprendžiant kardomųjų priemonių klausimą nekaltumo ir rungimosi principais nesivadovaujama – jie reikšmingi teisiamojo posėdžio metu. Greitumo principas baudžiamojoje byloje taip pat nepažeistas. Byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 5 tomai, teisiami 5 asmenys, atliktos trys ekspertizės, apklausta daug liudytojų. Net tris kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, neatvykus kaltinamiesiems. Nagrinėjant bylą, net du kartus darytos pertraukos dėl kaltinamųjų M. N. ir V. L. neatvykimo. Bebaigiant įrodymų tyrimą, V. A. prašymu paskelbta pertrauka tikslu surasti ir apklausti liudytoją vardu Roma. Dėl minėtų priežasčių, bylos išnagrinėti teisiamajame posėdyje iki V. A. baigėsi suėmimo terminas, teismas neturėjo galimybių. Tokiu būdu, pratęsdamas V. A. suėmimo terminą, teismas BPK 122, 127 str. reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta, o švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. tikslai nebus pasiekti.

V. A. skunde nurodo, kad kenčia dėl sveikatos problemų, tačiau dėl šios aplinkybės negali būti naikinama griežčiausia kardomoji priemonė, nes suimtiesiems įstatymu užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, 1996 m. sausio 18 d. Nr. I-1175, 45 straipsnis).

Kaltinamasis nurodo, kad byloje pažeistas lygiateisiškumo principas, nes jis laikomas suimtas, kai kiti bendrininkai yra laisvi, nes jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Reikia pažymėti, kad įstatymas griežtai reglamentuoja kardomųjų priemonių skyrimą. BPK 122 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai yra abi šiame straipsnyje nurodytos sąlygos (BPK 122 str. 7-8 d.) ir bent vienas pagrindas (BPK 122 str.1 d. 1-3 p.). Taigi, kardomosios priemonės skiriamos kiekvienam asmeniui individualiai, įvertinus įstatymu numatytus kriterijus. Todėl skirtingų kardomųjų priemonių taikymas bendrininkams negali būti laikomas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Beje, reikia pažymėti, kad teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi pakeitė švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą ir kitiems kaltinamiesiems – M. N. ir V. L., jiems paskelbta paieška (7 t., b.l. 166-167).

V. A. skunde prašo panaikinti nuo 1991 metų besitęsiančius teistumus, kurie sunkina jo teisinę padėtį. Teistumo atsiradimo, trukmės, jo išnykimo bei kiti su teistumu susiję klausimai sprendžiami Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje numatyta tvarka, kuria kaltinamasis pasinaudojo, pateikdamas Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą panaikinti teistumą (6 t., b.l. 168). 2010 m. kovo 25 d. nutartimi teismas V. A. prašymą motyvuotai atmetė. Pagal V. A. skundą patikrinęs minėtos nutarties teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas, 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi paliko ją galioti. 2010 m. balandžio 19 d. nutartis yra įsiteisėjusi, ji neskundžiama (7 t., b.l. 90).

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

NUTARĖ:

Suimtojo V. A. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus