Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-04 · Administracinė byla Nr. AS-525-53-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-04
Bylos Nr.
AS-525-53-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Utenos rajono savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-53/2011Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 78.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Utenos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Utenos rajono savivaldybės tarybą klausimą išspręsti iš esmės, dalyvaujant pareiškėjui A. M. Taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, t. y. patikslinti skundą, pateikiant konkrečius reikalavimus dėl specialiuoju teritorijos planavimu pažeistų subjektinių teisių gynimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašymo į Tauragnų seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Nurodė, kad Panevėžio apygardos administracinio teisme buvo gautas A. M. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimą. Sprendimu patvirtina Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema (toliau – ir Schema). Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti, konstatavus, kad Schema yra norminis aktas ir A. M. nėra įgaliotas paduoti skundą asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas A. M. atskirąjį skundą, savo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Konstatavo, kad skundžiamas aktas vertintinas kaip norminis administracinis aktas. Pažymėjo, kad individualioje administracinėje byloje norminio akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, prašymu arba teismo iniciatyva. Taip pat nurodė, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo ar neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, todėl šiuo atveju teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui per teismo nustatytą terminą patikslinti savo skundą, pateikiant konkrečius reikalavimus dėl specialiuoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo subjektinių teisių gynimo. Spręsdamas A. M. skundo priėmimo klausimą iš naujo, ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi įpareigojo A. M. iki 2010 m. spalio 30 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. patikslinti savo skundą, pateikiant konkrečius reikalavimus dėl specialiuoju teritorijos planavimu galimai pažeistų subjektinių teisių gynimo. Šalindamas skundo trūkumus, A. M. 2010 m. spalio 29 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo vieną reikalavimą – panaikinti Sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašymo į Tauragnų seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą. Pažymėjo, jog, palyginus A. M. pradinį skundą ir patikslintą skundą, matyti, kad patikslintu skundu prašoma panaikinti tą patį aktą, savo reikalavimą apibrėžiant tik prašomo panaikinti akto konkrečia dalimi. Tuo tarpu prašomas panaikinti aktas yra norminis administracinis aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi nurodė, kad skunde turėtų būti suformuluoti atitinkamai konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne apskritai prašoma panaikinti patį norminiu administraciniu aktu laikytiną specialiojo planavimo dokumentą (tokio reikalavimo iškėlimas iš esmės reiškia prašymą ištirti norminio akto teisėtumą). Tačiau pareiškėjas patikslintu skundu vėl prašo panaikinti pačio norminiu administraciniu aktu laikytino specialiojo planavimo dokumento dalį, nesuformuluodamas jokių konkrečių ir savarankiškų reikalavimų dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Konstatavo, jog laikytina, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi nurodyti trūkumai nėra pašalinti.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jo patikslintą skundą. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nurodo, kad Sprendimu kelias (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), abipus kurio yra pareiškėjui priklausantys namų valdos statiniai, įrašytas į Tauragnų seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą. Skundžiama Sprendimo dalimi Utenos rajono savivaldybės taryba faktiškai pareiškėjo nuosavybėje įtvirtino savo nuosavybės objektą – vietinės reikšmės viešąjį kelią (duomenys neskelbtini). Todėl jam priklausančioje nuosavybėje atsiradus 10 metrų pločio viešajam vietinės reikšmės savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam keliui ir 20 metrų kelio apsaugos zonai, iš esmės pasikeičia jo žemėnauda.

2. Pažymi, jog būtent ginčijama Sprendimo dalimi buvo faktiškai nusavinta jam priklausanti nuosavybė, iš esmės pakeista žemėvalda, absoliučiai ignoruojant įstatymų nustatytus reikalavimus dėl nuosavybės paėmimo, teisingo atlyginimo už ją ir kitus klausimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas faktiškai užkirto jam galimybę ginti jo akivaizdžiai pažeistas teises teisme, nors tai garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes nebuvo pašalinti teismo nutartyje nurodyti trūkumai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nutartimi pareiškėjui nurodė patikslinti skundą, pateikiant konkrečius reikalavimus dėl specialiuoju teritorijos planavimu pažeistų subjektinių teisių gynimo.

Šioje byloje Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi jau buvo atsisakęs priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, konstatuodamas, jog A. M. laikytinas neįgaliotu paduoti skundą asmeniu dėl norminio administracinio akto ištyrimo. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi, panaikindamas minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžindamas skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, aiškiai konstatavo, jog Schema yra norminis administracinis teisės aktas. Kartu pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui patikslinti jo skundą, pateikiant konkrečius reikalavimus dėl specialiuoju teritorijos planavimu galimai pažeistų subjektinių teisių gynimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi būtent ir įpareigojo pareiškėją patikslinti skundą.

Byloje nėra ginčo ir įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi neginčijamai nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu patvirtinta Schema yra norminis administracinis aktas.

ABTĮ 110 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai pateikiamas abstraktus prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nepatenka į tokiame straipsnyje apibrėžtą subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, ratą. Tuo tarpu ABTĮ 111 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą paduodamas ryšium su individualia byla. Vadovaujantis minėtu straipsniu, teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turi ir asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Kitaip tariant, ABTĮ 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais.

Kaip jau nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmą kartą nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, šiuo atveju skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne apskritai prašoma panaikinti patį norminiu administraciniu aktu laikytiną specialiojo planavimo dokumentą (jo dalį). Pareiškėjas šiuo atveju, tikslindamas skundą, tokių konkrečių reikalavimų nesuformulavo, o tik prašė panaikinti Sprendimo dalį. Pareiškėjas skundą, kuriuo iš esmės prašoma ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, pateikė ne tada, kai teisme jau nagrinėjama byla dėl jo teisių pažeidimo, o priešingai – išimtinai siekdamas norminio administracinio akto dalies panaikinimo, t. y. kreipdamasis į teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo, nors teisė kreiptis su tokiu prašymu į teismą pareiškėjui nėra suteikta. Pabrėžtina, jog pareiškėjo argumentai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ABTĮ jam suteikiamos teisės kreiptis į teismą negali paneigti tos aplinkybės, kad tokia teisė turi būti įgyvendinama, laikantis nustatytų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog nebuvo pašalinti teismo nutartimi nustatyti trūkumai. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, neturėdamas tokios teisės, iš esmės tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas ir atsisakė priimti skundą, todėl skundą priimti turėjo būti atsisakyta ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 110 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokie trūkumai negali iš esmės paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, todėl, remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo A. M. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas