- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- e2YT-5181-471/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00375-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Pareiškėjas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., R. M., D. M.
- Kategorijos
suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, D. M.
išvadą teikiančios institucijos Raseinių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. M., R. M. ir D. M. bei išvadą teikiančiai institucijai Raseinių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė kreipėsi į teismą su 2025-02-26 pareiškimu, prašydama pripažinti D. M. neveiksnia ekspertų nustatytose pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė nurodė, kad tikslina reikalavimą pagal ekspertų išvadas. Todėl savitvarkos įgūdžių srityje, kurioje D. M. yra veiksni, reikalavimo atsisako; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje prašo ją pripažinti ribotai veiksnia; likusioje dalyje pareiškimą palaiko.
Prokurorė paaiškino, kad pagal D. M. dukrų prašymą dėl jų motinos pripažinimo neveiksnia prokuratūroje buvo atliktas tyrimas. Gauti duomenys iš Raseinių PSC, kad D. M. nustatyta paranoidinė šizofrenija, jai nustatytas 15 proc. dalyvumas neterminuotai; ji gydyta Kauno Klinikų Marių sektoriuje; gauti duomenys iš Asmens su negalia tarnybos bei socialinės darbuotojos išvada, pagal ką buvo suformuluotas reikalavimas ir pateiktas pareiškimas teismui. Atliktos ekspertizės išvados patvirtino, jog D. M. yra neveiksni ne visose pareiškime nurodytose srityse, todėl atitinkamai reikalavimą tikslina. Mano, kad pareiškime nurodytas sričių sąrašas atitinka D. M. interesus, todėl prašo patikslintą reikalavimą tenkinti. Spręsti klausimą dėl neveiksnumo politinių teisių srityje ( kaip siūlo advokatas ) neaktualu nei pagal sveikatos sutrikimo pobūdį, nei pagal gyvenimo būdą, nes D. M. pilietiškai neaktyvi. Su pačia D. M. nebendravo, tik su jos dukromis. Kadangi yra visi medicininiai ir juridiniai kriterijai asmeniui pripažinti neveiksniu ir ribotai veiksniu atitinkamose srityse, prašo patikslintą pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. M. paaiškino, kad jos ir sesers R. mama D. M. yra išsituokusi, apie (duomenys neskelbtini) metų viena gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavoje sodyboje. Kitų ( išskyrus ją ir R. ) vaikų mama neturi. Psichikos ligos simptomai mama pradėjo reikštis per skyrybų procesą ( ėmė sakyti, kad naktį jos kažkas klausosi; kad bendravo su bendradarbe, kuri nebuvo atėjusi ir pan. ). Kai ji ( I. M. ) išvažiavo gyventi ir mokytis į (duomenys neskelbtini), mama sakydavo, kad ją kažkas nori apgauti, iškasti lobį, vis liguistai bijodavo, jog jai ( dukrai ) atsitiks kažkas negero ir pan. 2024 m. iš seniūnaičio ir pusbrolio sulaukė skambučių, kad mamos būklė blogėja – ji nesiorientuodama vaikšto po kaimą; sako, kad prie jos šuniuko primontuota klausymosi įranga ir t. t. Su policijos pagalba mamą paguldė į ligoninę, kur vartojant vaistus jos būklė pagerėjo, bet liga nedingo. Šiuo metu kalbantis telefonu ji pasako, kad šnekasi su nykštukais, kad atsitiks kažkas blogo. Mamai yra blogai su sveikata ( dėl akių, kt. ), bet ji vaistų nevartoja. Anksčiau ji gėrė vaistus, bet kai jų atsisakė, prasidėjo psichozės. Jos realybės suvokimas yra pakitęs, ji sugeba minimaliai apsitvarkyti buityje, tačiau turi tiek daug baimių ir paranojų, kad viena gyventi nebegali. Ji vienintelė kaime atsisakė kanalizacijos įvedimo; už elektrą moka tiek, kiek pati sugalvoja, o ne pagal sąskaitas; atsisakė mokėti už internetą, nes jį kažkas atseit nuotoliu vagia ir pan. mama nėra agresyvi, tik labai nervinga ir pilna įvairiausių baimių. Net pasirūpinti savimi ji pilnai negali – namuose kažkodėl išardė klozetą; pamiršo, kad kūrena pečių, dėl ko užsidegė kaminas ir pan., t. y. gali kelti pavojų sau ir aplinkiniams netyčia, nesuprasdama savo veiksmų. Todėl su seserimi nori ją patalpinti į globos namus, kur ji bus tinkamai prižiūrima ir gydoma. Kai mama ligoninėje gėrė vaistus, jos būklė buvo pagerėjusi. Tačiau grįžusi namo ji vaistų atsisakė ir toliau pati vaistų negers. Psichiatro paskirtų vaistų mama negeria, sako „jai nereikia“, pas gydytojus pati nesilanko. Soc. pagalbos dokumentus mamai sutvarkė ji, tačiau mama nieko neįsileidžia į namus, todėl darbuotojai negali ja rūpintis. Maisto vietinėje parduotuvėje mama neperka, važiuoja į (duomenys neskelbtini). Ji paštininką išveja, jokių dokumentų nepasirašo, laiškų nepriima. Mama politika nesidomi, jai tai niekada nebuvo aktualu. Ji pinigų turi, bet nesugeba jais tinkamai naudotis ( pasigerinti gyvenimo sąlygas ir pan. ), be pagrindo labai taupo. Mamą aplanko kas 4-5 savaitės, kas savaitę susiskambina ir jai rašo. Su ekspertų išvada dėl mamos būklės sutinka, jų neginčys. Prašo prokurorės patikslintą pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo R. M. paaiškino, kad visas aplinkybes sesuo I. nurodė teisingai. Mama gyvena dviejose realybėse, bet psichikos ligos nepripažįsta, jos ir kitų ligų nesigydo, taip kenkdama savo sveikatai. Ji prisiperka neaišku kokių vaistų, juos sumaišiusi purškia sau į akis po pusę valandos, naktimis eina į autobusų stotelė prie greitkelio laukti atseit grįžtančių vaikų, dėl ko gali pateikti į eismo įvykį. Net buitiniuose dalykuose ji nesigaudo – pasigaminusi maisto jį 2-3 dienas palieka ant stalo, visada rašo „ar tau kas blogo neatsitiko“ ir t. t. Mama politika nesidomi, joje nedalyvauja. Jos su sese nuomonės sutampa, jog mamai būtų geriausia institucinė globa. Ji yra kažką dirbusi MB „(duomenys neskelbtini)“, bet žymiai trumpiau, nei nurodyta pažymoje, ji dar padėjo užpildyti mamos atleidimo iš darbo dokumentus. Su ekspertų išvadomis sutinka. Prašo prokurorės patikslintą pareiškimą tenkinti.
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. M. nustatytas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas; dėl psichinės sveikatos būklės jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiamai, jai nerekomenduojama įteikti teismo procesinius dokumentus, todėl ji teismo 2025-09-24 nutartimi į teismo posėdį nekviesta.
D. M. atstovas advokatas nurodė, kad su ja nebendravo, tik susipažino su bylos medžiaga. Su prokurorės patikslintu pareiškimu sutinka. Tačiau mano, kad pagal teismų praktiką siekiant apsaugoti asmens teises ( pvz., kad jei ji norėtų balsuoti ) reikėtų ją papildomai pripažinti neveiksnia politinių santykių srityje. Nesvarbu, kad ji šiuo metu politika nesidomi; gali būti, jog ateityje, pradėjus vartoti vaistus, jos būklė pagerės ir pozicija pasikeis.
Raseinių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad pritaria prokurorės patikslintam pareiškimui. Kitokios, nei dalyvaujantys asmenys nurodė teismo posėdyje, informacijos apie D. M. neturi. Kiekvienam asmeniui būtina nustatyti kuo mažiau neveiksnumo sričių; be to, politikos sritis D. M. neaktuali, ką patvirtino ir jos dukros. Todėl siūlo neriboti veiksnumo politinių santykių srityje. Siūlo prokurorės patikslintą pareiškimą tenkinti.
Patikslintas reikalavimas tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).
Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje ( Lietuvos CK 2.10 str. 1 d. ), o asmuo, kuris ... iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažintas ribotai veiksniu toje srityje ( Lietuvos CK 2.11 str. 1 d. ).
Raseinių rajono socialinių paslaugų centro 2025 m. sausio 21 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nurodyta, kad D. M. negeba pasirūpinti ir priimti kasdieninius sprendimus nurodytose visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. M. nustatytas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti prokurorės patikslintame reikalavime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, kurioje ji tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Gi savitvarkos įgūdžių srityje, kurioje buvo prašoma ją pripažinti neveiksnia, ji gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Šias išvadas patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai apie D. M. sveikatos būklę – medicininiai ir spec. poreikių dokumentai ( detaliau neaptariama, nes įvertinti ekspertizės akte ), teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimai. Visi teismo posėdyje dalyvavę asmenys ( svarbiausia – D. M. dukros I. ir R. M. bei jos atstovas ) šių išvadų neginčija ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ). Todėl abejonių dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse pagrįstumo nekyla. D. M. atstovas siūlo papildomai pripažinti ją neveiksnia politinių santykių srityje, prokurorė teigia, jog ši sritis yra perteklinė ir D. M. neaktuali nei pagal sveikatos sutrikimo pobūdį, nei pagal gyvenimo būdą; I. Ir R. M. bei išvadą teikiančios institucijos Raseinių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovė sutinka su prokurorės nuomone.
Pagal LAT praktiką, vertinant asmens pripažinimą neveiksniu asmeninių neturtinių teisių srityse ( tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, t. y. asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt. ); santuokos sudarymas, rinkimų teisė ( aktyvioji ir pasyvioji, kt. ), asmuo neveiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtinais atvejais. Pažymėtina, kad taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje ( pvz., rinkimų teisė, teisė į mokslą, kt. ), jos ir neturėtų būti ribojamos.
Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus ( Lietuvos CK 3.238 str. 1 d. ) ne tik šiuo momentu, bet ir ateityje, ko tiksliai numatyti ( kokios sritys ir kada asmeniui bus aktualios ) vargu ar įmanoma. Todėl, teismo vertinimu, tose srityse, kurios šiuo metu galimai nėra aktualios, asmens veiksnumas gali būti ribojamas pagal tikėtinai pagrįstus tiek būsimojo globėjo, tiek paties neveiksnaus asmens atstovo ar kitų suinteresuotų asmenų prašymus, bylos duomenimis nenustačius pagrindo taikyti mažiau veiksnumą ribojančias priemones ar jų visiškai netaikyti. Todėl teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog asmuo pripažintinas neveiksniu ir ribotai veiksniu pagal prokurorės patikslinto pareiškimo reikalavimą ekspertų nurodytose konkrečiose srityse ( Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., Lietuvos CK 2.10, 2.11 str. ). Papildomai pripažinti D. M. neveiksnia politinių santykių srityje nėra pagrindo, nes ši sritis D. M. nėra aktuali ( sunkiai tikėtina, kad pvz., ji gali pradėti domėtis ši sritimi, kaip teigia jos atstovas, nes dukrų paaiškinimu, jai tai niekad nebuvo aktualu ), atsižvelgiant į jos sveikatos būklę. Be to, šioje srityje savo teisių per atstovą ji įgyvendinti jokiomis priemonėmis negalėtų, todėl šioje srityje jos veiksnumas neribojamas.
Pripažinus D. M. ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, klausimas dėl globėjo/rūpintojo jai šiose srityse paskyrimo spręstinas Lietuvos CPK 505 str. ir 506 str. tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Pripažinti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia šioje turtinių santykių srityje :
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais.
Pripažinti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse :
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
paveldėjimo teisiniai santykiai;
socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų ( tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt. ) srityje ( prašymų skirti ir ( ar ) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt. );
asmens dokumentų tvarkymo sritis;
socialinių paslaugų sritis;
teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais sritis.
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.