Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

išvadą teikiančio Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovei G. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, trečiasis asmuo A. G. (A. G. ), išvadą teikiantys Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, patikslino, jog ieškovė vaiką paimtų iš jo dabartinės ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini).

Atsakovės vertinimu, asmeniniai ieškovės charakterio bruožai ir veiksmai (ūmus būdas, konfliktiška asmenybė) laikytini prieštaraujantys visuomenėje priimtiems moralaus, teisėto elgesio standartams. Ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto prieš policijos pareigūną panaudojimo – 2003 m. liepos mėnesį ieškovė spyrė policijos pareigūnui į galvą, mėginusiam sulaikyti Klaipėdoje nelegaliai cigaretėmis prekiaujantį trečiąjį asmenį. Ieškovė ne kartą buvo įkliuvusi su kontrabandinėmis cigaretėmis, ne kartą bausta įvairiomis baudomis 2014 m. birželio mėn. ieškovė necenzūriniais žodžiais užpuolė policijos pareigūnus ir grasino šaunamuoju ginklu, dėl ko buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę, Atsakovės manymu, ieškovei gyvenant su trečiuoju asmeniu ir jo sutuoktine S. P. , kuriai apribotos motinystės teisės, ir nustačius bendravimo tvarką bei leidus ieškovei būti su nepilnamečiu vaiku jos gyvenamojoje vietoje, nepilnametis vaikas patektų į fiziniam ir psichologiniam smurtui socialiai rizikingą aplinką. Nurodė, kad šiuo adresu gyvena ir kitas niekur nedirbantis, prieštaringos reputacijos ieškovės sūnus S. L. , galimai, šiuo adresu lankosi prieštaringos reputacijos asmenys. Ieškovė galimai ir toliau prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, niekur nedirba, neaišku, kaip be stabilių, galimai ir teisėtų, pajamų ji sugebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais. Ieškovės netinkamo elgesio nepilnamečio vaiko atžvilgiu patvirtina ir antstolės V. D. 2017-01-18 aktas dėl teismo sprendimo vykdymo, kai antstolės kontoroje užfiksuoto išieškotojos G. M. pranešimo, kad A. G. ketvirtą dieną negrąžina vaiko mamai, pagrindu, antstolei nuvykus į mažamečio vaiko buvimo vietą – ieškovės ir trečiojo asmens gyvenamąją vietą, konstatuota, jog trečiasis asmuo elgėsi įžūliai, neišleido mažamečio vaiko kartu su motina (ieškove), su susirinkusiais kaimynais kėlė triukšmą, šaukė, filmavo situaciją, lakstė aplinkui, visą šį konfliktą stebint verkiančiam mažamečiui vaikui, ir tik atvykus antstolės iškviestiems policijos pareigūnus, mažametį vaiką paėmė mama. Nurodė, jog su tokia situacija atsakovė ir nepilnametis vaikas susiduria nuolat, vaikui esant ieškovės namuose, jis nuolat ir piktybiškai negrąžinamas laiku, patiria emocinį stresą dėl ieškovės ir jo aplinkos asmenų neadekvataus elgesio. Ieškovė nesiekia atkurti ir palaikyti emociškai artimo ir saugaus vaiko ir senelės ryšio, užmegzti darniu bendravimu grįsto ryšio su vaiku, o sudaromos nuolatinės konfliktinės situacijos, kuomet nepilnametis vaikas atsiduria trečiojo asmens ir ieškovės provokuojamų konfliktinių situacijų epicentre. Pažymėjo, kad įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) sprendimui, nė vieną bendravimui skirtą šeštadienį nepilnametis vaikas nebuvo grąžintas atsakovei teismo sprendimu nustatytu laiku, o parvežtas sekančią dieną – sekmadienį, vaikas drebantis, nelipantis iš automobilio, gąsdintas vilkais bei ieškovės ir trečiojo asmens inicijuojamų konfliktinių situacijų, jų pakelto balso tono. Grįžęs į namus, nepilnametis vaikas vengdavo mamos bei jį supančių žmonių, tik po kelių valandų eigoje aprimdavo ir atgaudavo stabilią emocinę būseną. Po 2017-01-18 antstolės akte detalizuotos minėtos situacijos nepilnametis vaikas elgėsi neadekvačiai, buvo vangus, sunkiai reagavo aplinkoje, todėl nuvežtas į Plungės ligoninės priimamąjį skyrių. Dėl mažamečio vaiko akivaizdžiai rodomo nerimo, atsiradusio verkimo, su nepilnamečiu vaiku buvo vykta konsultacijai pas vaikų ir paauglių psichiatrą L. S. , kurio 2017-01-19 konsultacijos aprašymas, išvados ir rekomendacijos patvirtina faktą, kad ieškovės ir trečiojo asmens namuose nepilnametis vaikas patiria psichologinį smurtą. Atsakovės vertinimu, ieškovės elgesys, nuolat neigiamai atsiliepiant apie vaiko motiną ir kitus giminaičius, pažeidžia vaiko interesus. Tai užfiksuota (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-25 rašte, jog mažamečio vaiko tėvas ir jo motina (ieškovė), nuolat nuteikinėja mažametį prieš mamą, daro vaikui neigiamą įtaką, vaikas, praleidęs laiką kartu su savo tėvu, grįžta įsitempęs, nesukalbamas. Reikšmingos aplinkybės konstatuotos ir (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-02-02 rašte nurodoma, jog atsakovas A. G. susituokęs S. P. , kuri buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos, vertinant aplinkybę, jog S. P. nevengė smurtauti prieš dukrą, skyriaus specialistų nuomone, vaikas, atvykęs pas tėvą svečiuotis, patenka į nepalankią jam situaciją. Atsakovės manymu, ieškovės ieškinyje dėstomi reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo kaip nepagrįsti, esmingai pažeidžiantys nepilnamečio vaiko interesus turėti emociškai saugią ir stabilią aplinką augti ir vystytis, atmestini.

Trečiasis asmuo A. G. (A. G. ) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti.

(duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog skyriui šalys yra gerai žinomos, santykiai tarp šalių konfliktiški, pastoviai kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku. Vaiko tėvų santykiams neigiamą įtaką daro A. G. mama, ieškovė T. G. . Skyriaus nuomone, konfliktai kyla dėl netinkamo vaiko tėvo A. G. elgesio perduodant vaiką mamai pasibaigus teismo nustatytam bendravimo su vaiku laikui, vaikas pastoviai nėra gražinamas laiku.

Teismo posėdyje skyriaus atstovė atkreipė dėmesį, jog teisme yra dar viena civilinė byla pagal atsakovės ieškinį trečiajam asmeniui dėl tėvo valdžios ribojimo. Pabrėžė, jog senelių teisės negali būti didesnės už tėvų teises, mano, jog močiutė gali naudotis bendravimo teise kartu su tėvu, nes pagal turimus duomenis ieškovė ir trečiasis asmuo gyvena kartu, todėl nėra būtinumo nustatyti atskiros bendravimo tvarkos. Be to, būtina atsižvelgti į pateiktą informaciją, kad bendravimas baigiasi konfliktais, kalbant apie močiutę vaikas neišreiškė emocijų.

(duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog atsakovė yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, gali ir sugeba užtikrinti vaiko poreikius.

Teismo posėdyje skyriaus atstovė sutiko su (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, nes jiems situacija yra geriau žinoma, atkreipia dėmesį, jog vaiko ir močiutės ryšys yra nutrūkęs, santykių atkūrimui būtinas pereinamasis laikotarpis, tačiau ryšys tarp vaiko ir jo močiutės turi išlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal civilinio kodekso 3.176 straipsnio 3 dalį artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą, jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su šios institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku.

Iš 2015-11-17 (duomenys neskelbtini) Vaikų teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, jog buvo svarstytas ieškovės prašymas dėl bendravimo su vaikaičiu D. tvarkos nustatymo ir nuspręsta, jog T. G. ne mažiau nei pusę metų (nuo pirmo pasimatymo su anūku pagal šią tvarką) su D. G. bendrauja kas antrą mėnesio penktadienį nuo 10 iki 13 val. pas G. K. (šiuo metu M.) parinktą psichologą, G. K. įpareigota pasirinkti psichologą, kuriam dalyvaujant, T. G. galėtų bendrauti su anūku. Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus ilgalaikius T. G. , A. G. konfliktus su vaiko motina, kurių žiūrovas būna vaikas. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, jog ieškovė telefonu kreipėsi į skyrių, kad vaikaičio motina nesilaiko nustatyto įpareigojimo sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su ja, ieškovei buvo patarta kreiptis į teismą. Šie duomenys patvirtina, jog ieškovė pasinaudojo teise ginčą spręsti ikiteismine tvarka.

Byloje nustatyta, jog atsakovei G. M. ir trečiajam asmeniui A. G. (duomenys neskelbtini) metais nutraukus bendrą gyvenimą, jų sūnaus D. G. (D. G. ) gyvenamoji vieta yra su motina G. M. .

Iš ieškovės T. G. paaiškinimo matyti, jog D. yra vienintelis ieškovės anūkas, vaiko tėvams gyvenant kartu, ji anūko gyvenimu domėjosi ir bendravo, nori ir toliau su anūku bendrauti, pateikia duomenis, jog tam turi buitines sąlygas ir galimybes.

Sprendžiant ar leisti vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, svarbu nustatyti, ar tai nekenkia vaiko interesams, todėl teismas ginčą dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais išsprendžia, vadovaudamasis išimtinai vaiko, o ne artimųjų giminaičių, interesais. Taikant šias nuostatas, atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Todėl tokio pobūdžio ginče teismas įvertina, ar vaiko ir artimų giminaičių ryšiai yra artimi, glaudūs, ar leidus vaiką bendrauti su artimais vaiko giminaičiais, tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, ar nedarys žalos.

Iš rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens A. G. vyksta ginčai dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, šiuose ginčuose ir iš to kylančiuose konfliktuose nuolat dalyvavo ir ieškovė.

Iš (duomenys neskelbtini) lopšelio darželio 2017-11-30 pateiktos informacijos matyti, jog D. G. lopšelį darželį lankė nuo 2013-05-02 iki 2016-08-31, vaiko tėvas ir tėvo motina įstaigoje lankėsi tik vieną kartą, tačiau neklausė, kaip sūnus jaučiasi darželyje, kaip elgiasi, o tik piktai klausinėjo apie mamą, močiutę, įžeidinėjo auklėtojas.

(duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-20 rašte nurodyta, jog 2015-11-13 A. G. su T. G. atvykus į (duomenys neskelbtini) VTAS patalpas, kur turėjo vykti vaiko ir tėvo bendravimas pagal (duomenys neskelbtini) teismo nutartį, sprendžiant klausimą dėl patalpų, tiek A. G. , tiek jo mama T. G. skyriuje elgėsi agresyviai, nemandagiai ir nekultūringai, įžeidinėjo skyriaus specialistus, viskas vyko mažamečio vaiko akivaizdoje. Skyriaus atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog tėvai nesugebėjo bendrauti tarpusavyje vykdant teismo nustatytą bendravimo tvarką, yra daroma žala vaiko psichikai. Iš 2015-08-24 skyriaus rašto dėl T. G. bendravimo su anūku matyti, jog skyrius yra ne kartą sulaukęs vaiko motinos pareiškimų, kuriuose atsispindėdavo ne tik netinkamas vaiko tėvo A. G. elgesys, bet ir informacija apie vaiko močiutės T. G. veiksmus – grasinimus, šauksmus, išpuolius vaiko akivaizdoje. 2015-11-17 (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame siūlyme dėl ieškovės bendravimo su anūku D. tvarkos nurodyta, jog skyrius, įvertinęs turimą informaciją apie ilgalaikius T. G. , A. G. konfliktus su vaiko motina, kurie vyksta dalyvaujant vaikui, priėmė sprendimą, kad močiutės ir vaiko bendravimas vyktų dalyvaujant psichologui,

Iš (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog padėtis nesikeičia - santykiai tarp vaiko tėvų yra konfliktiški, vaiko tėvų santykiams neigiamą įtaką daro A. G. mama, ieškovė T. G. . Skyriaus nuomone, konfliktai kyla dėl netinkamo vaiko tėvo elgesio perduodant vaiką mamai, pasibaigus teismo nustatytam vaiko bendravimo su vaiku laikui, vaikas be pastovių konfliktų ir laiku negrąžinamas mamai, dėl to G. M. teko kreiptis į antstolį, teisme buvo iškelta byla dėl teismo sprendimo vykdymo pažeidimo. Antstolės V. D. 2017-01-18 akte dėl teismo sprendimo vykdymo užfiksuota, jog buvo gautas G. M. pranešimas, jog A. G. ketvirta diena negrąžina vaiko mamai. Antstolei nuvykus į į vaiko buvimo vietą (ir ieškovės T. G. gyvenamąją vietą) (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, jog vaiko tėvas elgėsi įžūliai, kėlė triukšmą, šaukė, filmavo situaciją, visą šį konfliktą stebėjo vaikas, buvo iškviesta policija, tik atvykus policijos pareigūnams, vaikas buvo perduotas motinai, šioje situacijoje minima ir ieškovė T. G. , kuri taip pat šaukdama kėlė sumaištį prie verkiančio vaiko. 2017-01-19 Vaikų ir paauglių psichiatras L. S. , kuris konsultavo atsakovę dėl sūnaus D. būklės po vaiko priverstinio paėmimo iš tėvo 2017-01-18, įvertinęs vaiko mamos nurodytas aplinkybes apie vaiko tėvo ir močiutės T. G. elgesį perduodant vaiką tėvui, pokalbį su vaiku, rekomendavo vengti vaikui kelti psichologinius stresus, tai gali mažinti vaiko pasitikėjimą savimi ir trikdyti normalią psichologinę vaiko raidą.

Liudytoja D. S. patvirtino atsakovės teiginius apie patiriamus įžeidinėjimus, kai atsakovei tekdavo susitikti su ieškove, šiai su vaiko tėvu atvykus pasiimti vaiką, nurodė, jog vaikas po pasimatymų su tėvu, kurie vykdavo ieškovės gyvenamojoje vietoje, grįždavo įsitempęs, vaiko elgesys kėlė įtarimus, jog jis yra nuteikinėjamas prieš motiną.

Šie duomenys įrodo, kad tarp vaiko tėvų tvyro nuolatinė įtampa, kuri, sprendžiant klausimus, susijusius su jų vaiku, baigiasi konfliktais. Šiuose tarp vaiko tėvų kylančiuose konfliktuose nuolat dalyvavo ir ieškovė. Akivaizdu, jog šalims, tame tarpe ir ieškovei, trūksta įgūdžių kaip bendrauti sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktai kyla mažamečio vaiko akivaizdoje. Ieškovė ne tik nedėjo pastangų, kad vaiko tėvai išvengtų konfliktų matant jų nepilnamečiui vaikui, tačiau ir pati tuose konfliktuose dalyvavo.

Teismo posėdyje, dalyvaujant psichologei, apklausiamas D. G. nuomonės dėl noro bendrauti su ieškove neišreiškė, neišsakė prisiminimų apie (duomenys neskelbtini) močiutę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

Iš byloje surinktų įrodymų visumos darytina išvada, jog šiuo metu tarp ieškovės ir jos anūko D. nėra glaudaus šeiminio ryšio, jų bendravimas nuo (duomenys neskelbtini) buvo momentinis, kai vaikas bendraudavo su savo tėvu A. G. , paskutiniu metu jie nesimatė jau ilgiau negu metus laiko. Įvertinus šias aplinkybes ir nustatytas aplinkybes dėl nuolatinių konfliktinių situacijų, kuriose be vaiko tėvų, dalyvauja ir ieškovė, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų pagal jos pateiktą projektą, kaip neatitinkančių vaiko interesų dėl saugios ir netraumuojančios aplinkos užtikrinimo.

Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai raidai, tai ypač svarbu palaikant ryšį su artimaisiais giminaičiais aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju, nes tų ryšių plėtojimas gali užpildyti vaikui svarbias bendravimo spragas. Siekiant atnaujinti ieškovės ir jos anūko D. ryšį ir užtikrinti vaikui saugią aplinką, ieškovės ir atsakovės bendravimas nustatytinas bendruomeniniuose šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kur bus sudarytos sąlygos vaikui bendrauti su močiute ir atnaujinti šeimos ryšius, esant poreikiui, suteikiama specialistų pagalba bendravimo klausimais. Dėl svarbių priežasčių nesant galimybių atvykti į susitikimą, apie tai šalys viena kitą informuoja iš anksto.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, atsižvelgtina į tai, kad ginčas yra dėl nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo, atsakovei laikantis (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių skyriaus pasiūlytos ikiteisminio bendravimo tvarkos, proceso ir jo išlaidų buvo galima išvengti, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai iš ieškovės nepriteistinos, ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos valstybės biudžeto lėšomis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis, 99 straipsni 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, jog T. G. su D. G. (D. G. ), gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieno mėnesio antros savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val. bendruomeniniuose šeimos namuose (duomenys neskelbtini). Dėl svarbių priežasčių nesant galimybių atvykti į susitikimą, apie tai šalys viena kitą informuoja iš anksto.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.