Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-374-544/2015

teisėjas Vaidas Vasiliauskas Proceso Nr. 2-11-3-01154-2014-5

2015 m. gegužės 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. I. D. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-58-844/2015 pagal ieškovės ieškinį atsakovui M. H. P. S. D. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atsakovas M. H. P. S. D. priešieškyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti jo pageidaujamą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. A. B. Daviaud tvarką pagal grafiką laikotarpiui nuo 2015 m. vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. Prašyme pažymėta, kad tuo atveju, jei kuriai vienai iš šio susitarimo pusių atsitiktų „force majeure“ arba koks kitas negalimas numatyti iš anksto pateisinamas atvejis, tai abiejų tėvų rašytiniu susitarimu gali būti numatyta ir kita susitikimo data. Grafike taip pat nurodyta, kad tuo metu, kai vaikas bus neišvykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi motina, kuri privalo užtikrinti, kad jis pagal šį grafiką išvyktų pas tėvą į (duomenys neskelbtini) bendravimui, o taip pat išvyktų atostogauti pas savo senelę į (duomenys neskelbtini), o tėvas rūpinasi sūnumi tuo metu, kai jis yra atvykęs pas jį į (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo praktika apeliantas nurodo, kad, net ir esant išreikštam vaiko nenorui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, tai nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo nustatymo. Net ir tokiais atvejais teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

Nors ieškovė nesutinka su tuo, kad jis matysis ir bendraus su sūnumi visus savaitgalius, tačiau teismo nutartis neužkerta kelio šį klausimą derinti tarpusavyje pagal atitinkamas sąlygas. Nurodo, kad jo sūnų ir atsakovo motiną H. D., gyvenančią (duomenys neskelbtini), sieja šilti santykiai, ji teikia anūkui visapusišką paramą, ves pas gydytojus, tuo tarpu ieškovės motina su jo sūnumi nebendrauja.

Atskirasis skundas tenkintinas. Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis naikintina ir klausimas iš naujo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisė normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką ir pagrindus, nepilnai nustatė ir įvertino visas ginčijamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti atskirojo skundo motyvais (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė Z. I. D. prašo nutraukti jos ir atsakovo M. H. P. S. D. santuoką, sudarytą 1998 m. gruodžio 26 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo sūnaus I. A. B. D., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja; iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 500 eurų kas mėnesį mokomosiomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo 2014-10-01, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ją sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „ I.“ ir „D.“. Atsakovas M. H. P. S. D. pareiškė priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir bendravimo su juo tvarkos bylos nagrinėjimo metu nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo.

Apeliacijos dalykas – 2015 m. vasario 10 d. teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šia nutartimi teismas nustatė laikiną atsakovo M.H. P. S. D. (vaiko tėvo) ir sūnaus I. A. B. D. bendravimo tvarką laikotarpiui nuo 2015-02-01 iki 2015-12-31 tokiu būdu, kad visais mėnesiais, išskyrus birželio – rugpjūčio mėnesius, atsakovas M. D. kiekvieną 1 ir 3 savaitę iš (duomenys neskelbtini)10:00 val. autobusu atvyksta į (duomenys neskelbtini) 12:30 val. į susitikimus šeštadieniais nuo 12:30 val. iki 20:00 val. ir sekmadieniais nuo 10:00 val. iki 17:00 val. ir į (duomenys neskelbtini) grįžta 17:00 val. Nurodytų mėnesių 2 ir 4 savaites I. D. išvyksta iš (duomenys neskelbtini) autobusu 09:50 val., atvyksta į (duomenys neskelbtini) 12:20 val. šeštadieniais ir sekmadieniais, išvyksta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) 17:00 val. autobusu. Birželio – rugpjūčio mėnesiais I. D. išvyksta lėktuvu atostogauti ir atostogauja pas senelę H. D. į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Teismas nurodė, kad, jei kuriai vienai iš šio susitarimo pusių atsitinka „force majeure“ aplinkybės arba koks kitas negalimas numatyti iš anksto pateisinamas atvejis (pervargimas, ligos, nelaimingas atsitikimas, mirtis, netinkamas skrydžiui oras, neįvykusi kelionė, autoavarija ir pan.), abiejų tėvų rašytiniu susitarimu gali būti numatyta ir kita susitikimo data. Tuo metu, kai sūnus I. D. yra neišvykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi motina Z. Y. S., kuri privalo užtikrinti, kad sūnus pagal šį grafiką išvyktų pas tėvą į Vilnių bendravimui, o taip pat išvyktų atostogauti pas savo senelę į (duomenys neskelbtini). Tėvas M. D. rūpinsis sūnumi tuo metu, kai jis yra atvykęs pas jį į Vilnių. Abi šalis teismas įpareigojo užtikrinti nepilnamečio vaiko I.A. B. D. lydėjimo tvarką iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei išvykos į (duomenys neskelbtini) skrydžio metu.

Ieškovė prieštarauja tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymui, motyvuodama tuo, kad teismas pažeidė šalių bei nepilnamečio sūnaus teises ir interesus, nes ji nebeturi galimybės bendrauti su sūnumi savaitgaliais, o vasaros atostogų metu sūnus neturės galimybės bendrauti nei su tėvais, nei su kita senele, be to, teismo išvados, kad ji sudaro kliūtis bendrauti su sūnumi, nepagrįstos, sūnus su tėvu nori bendrauti tik Visagine, teismas neišklausė nei jos, nei sūnaus paaiškinimų.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str.).

Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Nagrinėjamu atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su nepilnamečio šalių vaiko teise bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.), taip pat tokia pat skyrium gyvenančio tėvo teise bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, jei atsakovas įrodytų būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismas, siekdamas išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, turėjo pagrindą svarstyti klausimą dėl atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau byloje yra duomenų, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovas turėjo bendrauti su sūnumi per mėnesį vieną savaitgalį Visagino mieste ir vieną savaitgalį Vilniaus mieste. Skundžiamoje nutartyje nėra pakankamų ir įtikinamų motyvų, kad minėto susitarimo kuri nors šalis nevykdo, kad jame nustatyta tvarka nebeatitinka nepilnamečio vaiko ir/ar jo tėvų teisių ir teisėtų interesų ir kad ją būtina keisti laikinai taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad 3 mėnesių nepilnamečio vaiko atostogos Prancūzijoje bet kuriuo atveju yra pernelyg ilgos bendrąja atostogų prasme, lyginant su LR DK darbuotojams suteikiamų 28 dienų kasmetinių apmokamų atostogų trukme. Toks sprendimas sąlygoja tiek vaiko motinos, tiek vaiko tėvo bendravimo teisių suvaržymą su nepilnamečiu sūnumi. Ilgalaikis buvimas užsienio šalyje pas tėvus ar giminaičius iš esmės gali būti siejamas su ilgalaike bendravimo tvarkos perspektyva. Tačiau skundžiama nutartimi ginčas tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nebuvo sprendžiamas iš esmės, šia nutartimi laikinai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, buvo nustatyta nepilnamečio vaiko ir jo tėvo, o ne kitų giminaičių bendravimo tvarka. Šioje byloje nesprendžiamas ginčas pagal nepilnamečio vaiko artimojo giminaičio (senelės) ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais LR CPK 3.176 str. nustatyta tvarka. Nustatant net trijų mėnesių laikotarpį nepilnamečiam vaikui gyventi kitoje valstybėje nebuvo nustatyta, ar ten aplinka yra tinkama, ar joje vaikas bus saugus, ar bus užtikrintos jo minimalius poreikius tenkinančios sąlygos, taip pat nebuvo išklausytas 14 metų turintis vaikas, kuris, tikėtina, galėtų išsakyti savo nuomonę dėl bendravimo tvarkos ir terminų (LR CK 3.177 str.). Iš teismo nustatytos tvarkos matyti, kad šiuo atveju tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nustatyta taip, kad jis tris mėnesius (06-08 mėn.) nebendraus nei su vienu iš tėvų, o turės bendrauti su senele iš tėvo pusė. Be to, vaiko motina (ieškovė) savo namuose faktiškai nei vieno savaitgalio negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Todėl sutiktina su ieškove, kad apylinkės teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka pažeidžia ieškovės ir šalių sūnaus interesus ir sąlygoja tiek vaiko motinos, tiek paties vaiko bendravimo teisių suvaržymą. Pagal bylos duomenis, ieškovė darbo dienomis su sūnumi gali bendrauti tik po darbo ir po vaiko pamokų. Šis laikas skiriamas ne tik bendravimui, bet ir kasdieniams namų ruošos darbams, asmeninės higienos procedūroms atlikti, pamokoms paruošti ir pan., todėl realus motinos ir sūnaus bendravimo laikas šiomis dienomis yra nepakankamas motinos ir vaiko bendravimo poreikiui visiškai patenkinti. Todėl pagrindinis vaiko bendravimas tiek su atsakove, tiek su ieškovu vyksta savaitgaliais. Leidžiant atsakovui su sūnumi bendrauti kiekvieną savaitgalį, nepagrįstai tokia teisė atimama iš ieškovės. Poreikį bendrauti su motina turi ir vaikas, todėl svarstytina, ar nustatyta laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka nepažeidžia vaiko interesų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neužtikrina vaiko teisės į pilnavertį asmeninį gyvenimą, laisvalaikį, bendravimą ne tik su tėvu ir jo motina, bet ir su savo motina, draugais. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kelintą valandą sekmadienį vaikas autobusu, kuris išvyksta iš (duomenys neskelbtini) 17.00 val., bus grąžintas į nuolatinę gyvenamą vietą, ar tas laikas nėra pernelyg vėlyvas, ar tai nepažeidžia vaiko intereso turėti pakankamai laiko pasirengti naujai veiklos savaitei.

Visų šių nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai tinkamai nesiaiškino, todėl neaišku, kuo remiantis padarė išvada, jog, pritaikius atsakovo prašomos apimties ir masto laikinąsias apsaugos priemones, nebus pažeistos ieškovės bei šalių nepilnamečio vaiko teisės. Pagal pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme negalima, kas sudaro pagrindą panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimas turi būti išspręstas priimant byloje galutinį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.