Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17085-599/2025 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei R. Š., tretiesiems asmenims J. Š., Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, J. Š., V. P. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikiant institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė R. Š. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo R. Š. minimalų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Š. ir G. Š. po 388,50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 14 dienos į atsakovės banko sąskaitą iki byla bus išnagrinėta iš esmės.

2. Nurodė, kad vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su atsakove, kuri faktiškai vykdo jų išlaikymo pareigą, padengdama visas būtinas ir papildomas vaikų išlaidas. Teigė, jog ieškovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus. Laikė, kad prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius, būtinus visapusiškam vystymuisi, neviršija ieškovo galimybių, užtikrina vaikų interesų apsaugą bylos nagrinėjimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsakovė R. Š. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį ir išspręsti kausimą iš esmės – priteisti iš ieškovo R. Š. minimalų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Š. ir G. Š. po 388,50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 14 dienos į atsakovės banko sąskaitą iki byla bus išnagrinėta iš esmės.

7. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

8. Nurodė, jog pagal suformuotą teismų praktiką, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir šaliai, kuriai nėra pareikšti savarankiški materialiniai reikalavimai. Atkreipė dėmesį, kad būsimo teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje turinys nustatys pareigą išlaikyti vaikus ir ta pareiga pagal esamus procesinius dokumentus turės būti nustatyta ieškovui.

9. Tvirtino, kad byloje pagrindė, jog ieškovas neteikė net minimalaus išlaikymo nepilnamečiams vaikams, ieškovas to nepaneigė. Pažymėjo, jog teismas nesuprantamai greitai išnagrinėjo atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, net neįpareigojęs ieškovo pateikti atsiliepimą.

10. Laikė, kad teismas, gavęs įrodymus, kad nepilnamečiams vaikams nėra užtikrinamas minimalus išlaikymas, savo iniciatyva privalėjo aiškintis minėtas aplinkybes ir spręsti klausimą dėl laikino vaikams išlaikymo priteisimo.

12. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų.

13. Pabrėžė, kad jis tinkamai ir visa apimtimi rūpinasi vaikais, teikia jiems visapusišką ir pilnavertį išlaikymą, tinkamai vykdo pareigą rūpinti ir išlaikyti vaikus. Aiškino, jog pateikti įrodymai patvirtina ieškovo pareigos išlaikyti vaikus tinkamą vykdymą, juos prašė priimti.

14. Paaiškino, jog nuolat mokėdavo ir tebemoka už vaikų pietus mokykloje, rinkliavas klasės reikmėms, pirko ir perka vaikams rūbus, kanceliarijos priemones, apmokėjo ir apmoka už vaikų stovyklas, treniruotes, gimtadienius, eidavo ir eina su vaikais į skirtingus spektaklius, žygius, kino filmus. Pridūrė, kad nepilnametė duktė turi jam priklausančią banko kortelę, kuria atsiskaito už smulkius pirkinius, pietus mokykloje. Nurodė, kad pagal nusistovėjusią praktikai vaikai su juo praleisdavo savaitgalius, vasaros ir kitas atostogas. Be to, su atsakove buvo susitarę, jog buto Smolensko gatvėje nuomos pajamos išimtinai bus skiriamos vaikų išlaikymui, o atsakovei netekus buto, ieškovas toliau pervedinėja vaikų išlaikymui skirtus pinigus į atsakovės banko sąskaitą

15. Teigė, kad neatmeta galimybės tikslinti ieškinio dalyką, teismo prašant nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties / sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Ieškovas R. Š. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą išlaidų, skirtų vaikų išlaikymui, suvestinę bei pirkimų dokumentus.

20. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus ieškovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis), ieškovas neturėjo galimybės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui priimti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.

Dėl skundžiamos nutarties

21. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog atsakovė nepareiškė priešieškinio ir nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl jos prašymas neatitikimo laikinųjų apsaugos priemonių tikslų.

22. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

23. Apeliantė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – priteisti iš ieškovo laikiną nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki bylos išnagrinėjimo, kas reiškia, jog pasirinko vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių.

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas gali CK 3.65 straipsnyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam tikrą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 29 punktas). Tiek CK, tiek CPK (CPK 376 straipsnio 2 dalis) suteikia teisę teismui suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva šeimos bylose taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

25. Taigi, tiek įstatymai, tiek teismų praktikoje nėra nurodytas draudimas šeimos bylose prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesant pareikštiems savarankiškiems reikalavimams – jas gali taikyti teismas savo iniciatyva, gavęs kitų suinteresuotų asmenų prašymus, pvz., vaiko teisių apsaugos institucijos, prokuroro ar kitų institucijų, užtikrinančių viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė, gindama nepilnamečių vaikų interesus, turėjo teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net ir nereikšdama savarankiškų reikalavimų, o teismas turėjo tokį prašymą nagrinėti.

26. Netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, teismo procesinis sprendimas gali būti panaikinamas tik tada, kai klausimas galėjo būti neteisingai išspręstas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra nagrinėjamas ginčas tarp šalių, netiriami ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, tik sprendžiama, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, ar būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui.

28. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis; CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaikų išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu.

29. Apeliantė teigia, jog ieškovas neteikia minimalaus išlaikymo, per 2025 m. balandžio mėnesį pervedė tik 80,00 Eur. Aplinkybių, kad ieškovas ir iki 2025 m. balandžio mėnesio neteikė vaikams išlaikymo, apeliantė nenurodė.

30. Ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė suvestinę išlaidų, kurias patyrė tenkindamas nepilnamečių vaikų poreikius. Iš pateiktos suvestinės matyti, kad 2025 m. balandžio mėnesį, be 80,00 Eur, ieškovas pervedinėjo apeliantei įvairaus dydžio sumas, kovo mėnesį pervedė apeliantei 200,00 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui, vasario, sausio mėnesiais apeliantei pervedė po 600,00 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pateikti duomenys rodo, kad ir 2025 m. gegužės, birželio mėnesiais ieškovas pervedinėjo apeliantei 480,00 Eur, 600,00 Eur nepilnamečiams vaikams išlaikymą, apmokėjo dukters gimtadienį, pervesdavo įvairias pinigų sumas sūnui. Taip pat matyti, jog ieškovas skirdavo vaikams įvairaus dydžio pinigų sumas, apmokėdamas maistą, treniruotes, drabužius, avalynę.

31. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktas įrodymas apie ieškovo pervestą pinigų sumą vaikų išlaikymui tik už vieną mėnesį nesudaro pagrindo pripažinti, kad nepilnamečių vaikų teisė į išlaikymą bylos nagrinėjimo metu bus pažeista, taip pat, kad ieškovas nevykdo savo pareigos išlaikyti vaikus, dėl ko reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

32. Konstatuotina, kad nors ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netinkamai taikė procesinės teisės normas, tačiau naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

33. Apeliantei išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neriboja jos teisės, pateikus papildomus motyvus ir įrodymus, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tolimesnėje civilinio proceso eigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.