Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 1968-08-03 Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietės, išsituokusios, gyvenančios D. B., Heryforde, dirbančios, gynėjo advokato R. Ž. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-05 nutarties, kuria įtariamajai L. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2013-04-05, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. įtariama tuo, kad 2013-04-04 apie 15.00 val., būdama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, H. M. g. 4, 403 kabinete, siekdama neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos, t. y. kad jos atžvilgiu nebūtų surašytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka laikino sulaikymo protokolas įtariant ją nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. (nužudymas) padarymu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-00244-09, pasiūlydama duoti 8 000 D. B. svarų sterlingų (2013-04-04 vienas DBP kursas - 4,0722 Lt)- 32 577,60 Lt vertės, t. y. didesnį negu 250 MGL vertės kyšį ir padėdama tarnybiniame kabinete ant stalo du ryšulius pinigų, nominalais po 20 DBP kupiūromis, tokiu būdu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus I-jo poskyrio tyrėjui R. S. (valstybės tarnautojui) ir II-ojo poskyrio vyresniajai tyrėjai E. E. (valstybės tarnautojai) davė 6 650 Britanijos svarų sterlingų (2013-04-04 vienas DBP kursas - 4,0722 Lt)- 27 080,13 Lt kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra L. L. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-05 nutartimi įtariamajai L. L. paskirta kardomoji priemonė –suėmimas – vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2013-04-05.

Skirdamas įtariamajai L. L. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą - teismas nesvarstė galimybės taikyti įtariamajai alternatyvią kardomąją priemonę ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones iš karto, nepasisakė ir dėl įtariamosios sutikimo sumokėti užstatą, nemotyvavo kodėl tų pačių tikslų negalima pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju 15 000 Lt užstatas, taikomas su kitomis, švelnesnėmis nei suėmimas, kardomosiomis priemonėmis galėtų pilnai užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų įgyvendinimą. L. L. motina L. V. sutinka, kad, pakeitus kardomąją priemonę - suėmimą - į švelnesnę, dukra L. L. gyventų ar deklaruotų gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu Linksmoji g. 73-111D, Vilniuje.

Teismo posėdžio metu įtariamosios gynėjas skundą prašė tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Į. L. L. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-05 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Įtariamajai L. L. kardomoji priemonė – suėmimas – paskirta nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga konstatuojama, jog medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad L. L. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 277 straipsnio 3 dalyje. Tokiais duomenimis laikytini: įtariamosios, liudytojo parodymai, duomenys užfiksuoti garso įraše ir kita bylos medžiaga.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamoji iš tikrųjų padarė veiką, dėl kurios jai pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl visiškai nepagrįstas įtariamosios gynėjos argumentas, kad įtariamajai pareikšti įtarimai yra labai lakoniški ir neparenti jokiais įrodymais.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant/nustatant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Įtariamajai L. L. kardomoji priemonė –suėmimas- paskirta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Pažymėtina, kad apie tikimybę, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

L. L. įtariama padariusi vieną sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki septynerių metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo atveju be gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad įtariamoji gyvena užsienyje, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, į Lietuvą atvyko trumpam bei artimiausiu metu ruošiasi grįžti D. B.. Taip pat į tai, kad L. L. atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji įtariama padariusi labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad taikant šiuo metu švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę, L. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai įtariamajai skyrė griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.). Nors L. L. teistumas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-06-14 nuosprendį yra išnykęs, tačiau šiuo metu ji įtariama padariusi sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, kurie abu patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to nagrinėjamoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje įtarimai L. L. pareikšti dėl nusikaltimo, kurį ji galimai padarė siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už kito labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad būdama nesuimta ir siekdama išvengti atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, L. L. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl atmestinas įtariamosios gynėjo argumentas, kad išvada, jog įtariamoji gali daryti naujus nusikaltimus, yra nepagrįsta.

Suėmimo skyrimo pagrindo nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, kad L. L. D. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina du nepilnamečius vaikus, dėl kurių priežiūros nėra nusiskundimų. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra svarbios, tačiau negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešpastatomos viešajam interesui ir sąlygojančios įtariamajai paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu, ar būti pakankamos šiai kardomajai priemonei paneigti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus rajono apylinkės teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje proceso stadijoje negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 127 straipsniu, teismas

nutarė:

Į. L. L. gynėjo advokato R. Ž. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.