Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-10-24 · Civilinė byla Nr. 2-3735-251/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-24
Bylos Nr.
2-3735-251/2013
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02717-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Ieškovas
R. Š.
Trečiasis asmuo
V. B.
Atsakovas
R. Š.
Advokatai
Stanislava Šulcaitė
Civilinė byla Nr. 2-3735-251/2013;Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02717-2013-5;
Procesinio dokumento kategorijos:(S)78.2.1; 99.1.5; 99.3; 99.7; 113.1; 116.1ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 24 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant ieškovei R. Š.,ieškovės R. Š. atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei,trečiajam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui V. B. dėl materialinės paramos neįgaliam pilnamečiam vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. Š. ir jos atstovė advokatė S. Š. prašo priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovei materialinę paramą nuosavybės teise priklausančiu turtu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,05 ha ploto, 139 Lt vidutinės rinkos vertės, žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,04 ha ploto, 2571 Lt vidutinės rinkos vertės, žemės sklypu, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), 0,28 ha ploto, 698 Lt vidutinės rinkos vertės, esančiais (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki 2014-08-26, t. y. iki kada ieškovei nustatytas neįgalumas. Nurodė, jog nuo 2002 m. ieškovei buvo nustatytas neįgalumas ir 35 proc. darbingumo lygis, nustatyta ligos diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas su išreikštu elgesio ir emocijų sutrikimu, artigenatizmas, ko pasekoje, ji yra nedarbinga ir pragyvena tik iš gaunamos 540 Lt neįgalumo pensijos, jos su mama V. B. šeimai skirtos 144 Lt socialinės pašalpos bei mamos paramos. Nurodė, kad jos mama V. B. gyvena ūkiškai, pragyvena iš ūkio gaunamo lėšų, oficialiai niekur nedirba, nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, tik kilnojamąjį turtą, t. y. automobilį AUDI 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės. Teigia, jog vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau dėl apsunkinto susisiekimo su gydymo įstaigomis, samdosi vairuotoją, kad nuvežtų pas gydytojus. Nurodo, jog atsakovas gauna 345,48 Lt neįgalumo pensiją ir nuosavybės teise turi 4 žemės sklypus, gauna pajamas iš ūkio. Mano, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už jos mamos V. B., o jai yra būtina tėvo materialinė parama, todėl prašo priteisti materialinę paramą iš atsakovo turtu – trimis žemės sklypais – kurie atsakovui priklauso nuosavybės teise ir jų bendra vertė yra 3408 Lt, kaip materialinę paramą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos iki 2014-08-26, t. y. iki kada ieškovei nustatytas neįgalumas.

Atsakovas R. Š. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama teismo posėdyje atsakovui R. Š. nedalyvaujant.

Tretysis asmuo V. B. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti ir nurodė, jog jos pilnametė dukra R. Š. yra neįgali, tik 35 proc. darbinga, pragyvena iš 540 Lt socialinės pašalpos, jai reikalinga materialinė parama, kadangi dukters poreikiai yra didesni nei gaunama pašalpa, o atsakovas dukters neišlaiko.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. B. ir R. Š. yra R. Š., turinčios neįgalumą, tėvai (4 b.l.). Ieškovei neįgalumas nustatytas jai esant nepilnametei, neįgalumas nustatytas terminuotai iki 2014-08-26, darbingumo lygis – 35 procentai (10, 13 b. l.). Ieškovei liga atsirado iki 24 metų, diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas su išreikštu elgesio ir emocijų sutrikimu bei antigenatizmas, ieškovė veiksni (11, 12 b. l.). Ieškovė gauna 540 Lt per mėnesį valstybinę neįgaliojo pensiją iki 2014-09-01 (3 b. l.), turi kilnojamąjį turtą – automobilį AUDI 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės (24 b. l.), nekilnojamojo ar kitokio turto neturi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 str. 3 d. nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos. Pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo) 2 str. 2 p. nedarbingais ar iš dalies darbingais yra asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir netekto darbingumo procentai, apskaičiuojami iš 100 procentų atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris atitinkamos komisijos pripažintas neįgalus, nedarbingas ar iš dalies darbingas dėl neįgalumo, išlaikymo terminas gali būti nustatomas iki vaiko gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas, priklausomai nuo komisijos išvados (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą - Teismų praktika Nr. 23). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo vaikystės yra neįgali ir tik 35 procentus darbinga, šis faktas nustatytas ieškovei būnant nepilnametei, todėl teismas vertina, kad įstatymas suteikia ieškovei, kuri yra pilnametė ir neįgali nuo vaikystės, teisę gauti išlaikymą (materialinę paramą) iš atsakovo.

Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o šiuo atveju nedarbingam dėl invalidumo pilnamečiam vaikui, privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius ir negalią turinčius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pažymetina ir tai, jog įstatymas numato tėvų pareigą užtikrinti ne pačias elementariausias asmens pragyvenimui sąlygas, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas neįgalaus vaiko poreikius, teismas turi atsižvelgti į tai, kad negalios vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dirbti jam tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 str., Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3, 7-15 str.).

Iš poreikių paskaičiavimo matyti, jog ieškovės vieno mėnesio poreikiams patenkinti yra reikalinga 750 Lt suma (15 b. l.). Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė gauna 540 Lt per mėnesį valstybinę neįgaliojo pensiją, gyvena su mama, jai priklausančiame bute ir dalinai yra jos išlaikoma. Ieškovės mama V. B. verčiasi ūkine veikla, niekur oficialiai nedirba, savo vardu turi nekilnojamojo turto, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778,75 Lt vidutinės rinkos vertės, ir 1/8 dalį daržinės, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), 457,50 lt vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini) (26-31 b. l.), gauna 144 Lt socialinę pašalpą šeimai. Atsakovas R. Š. yra neįgalus, 40 procentų darbingas (5 b. l.), gauna 345, 48 Lt neįgalumo pensiją ir nuosavybės teise turi 4 žemės sklypus - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,05 ha ploto, 139 Lt vidutinės rinkos vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,04 ha ploto, 2571 Lt vidutinės rinkos vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,13 ha ploto, 2843 Lt vidutinės rinkos vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,28 ha ploto, 698 Lt vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini) (33-40 b. l.) Ieškovės teigimu gauna pajamas iš ūkio ir žemės sklypų nuomos, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nenustatyta.

Iš aptarto matyti, jog abiejų ieškovės tėvų materialinė padėtis iš esmės yra sunki, tačiau, atsižvelgiant į turimo nekilnojamojo turto kiekį ir vertę bei tai, kad ieškovės mamai V. B., kuri nuolat nepertraukiamai prižiūri ir rūpinasi savo neįgalia dukra, tenka didesnė materialinė našta, todėl laikytina, jog atsakovo R. Š. materialinė yra geresnė, nei trečiojo asmens V. B., ko pasekoje, atsakovas materialinę paramą savo neįgaliai dukrai turi teikti didesne dalimi nei ieškovės mama. Vertinant kokia dalimi atsakovas turi prisidėti prie savo pilnametės neįgalios dukters išlaikymo, atsižvelgtina į pačios ieškovės turtinę padėtį, būtinuosius, specialiuosius poreikius bei galimybę gauti pajamų savo išlaikymui savarankiškai, t. y. į tai, jog vaikas, kuris yra darbingas 35 procentų dėl neįgalumo nuo vaikystės, neturi galimybės arba turi itin ribotas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis pragyvenimui, todėl jam privalo padėti abu tėvai. Kadangi ieškovei valstybės yra skiriama 540 Lt mėnesinė neįgaliojo pensija, manytina, jog, atsižvelgus į ieškovės nurodytą poreikių dydį (750 Lt, 15 b. l.), ieškovės poreikių patenkinimui yra reikalinga kas mėnesį 210 Lt materialinė parama (750 Lt – 540 Lt = 210 Lt) iš tėvų. Atsižvelgęs atsakovo materialinę padėtį, tai, jog atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė ir patikslinto ieškinio neginčijo, teismas daro išvadą, jog prašymas priteisti materialinę paramą nekilnojamuoju turtu yra protingas ir proporcingas, kadangi atsakovo gaunamos piniginės pajamos yra itin nedidelės, tuo tarpu dalies jo turimo nekilnojamojo turto atidavimas dukros išlaikymui nesuvaržys ir leis tenkinti kasdienius būtinus, gyvybiškai svarbius atsakovo poreikius ir dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, jog neįgaliai pilnametei dukrai materialinę paramą turi teikti abu tėvai, ieškovės poreikių patenkinimui yra reikalinga kasmėnesinė 210 Lt materialinė parama (kas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-04-05) iki neįgalumo termino pabaigos (2014-08-26) sudaro 3360 Lt sumą), o atsakovas materialinę paramą savo neįgaliai dukrai turi teikti didesne dalimi nei ieškovės mama, teismas mano, jog atsakovas prie savo pilnametės neįgalios dukters išlaikymo turėtų prisidėti 150 Lt kasmėnesine materialinės paramos suma, kas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-04-05) iki neįgalumo termino pabaigos (2014-08-26) sudaro apie 2400 Lt sumą (150 Lt x 16 mėn. = 2400 Lt), todėl patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei materialinę paramą turtu, t. y. priteisiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,04 ha ploto, 2571 Lt vidutinės rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini) Kitoje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai: 77,00 Lt žyminis mokestis ir 15,69 Lt teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 2 d., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str., 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pilnametei neįgaliai dukrai R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), materialinę paramą turtu - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,04 ha ploto, 2571 Lt vidutinės rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei – 77,00 Lt (septyniasdešimt septynis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 15,69 Lt (penkiolikos litų 69 ct) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Gema Janušienė