Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos kartono tara“ darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos kartono tara“ ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos kartono tara“ darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis asmuo atsakovo pusėje G. S., dėl atsisakymo duoti sutikimą patraukti drausminėn atsakomybėn,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2011-07-28 atsakovės nutarimą Nr. 19 atsisakyti duoti sutikimą patraukti drausminėn atsakomybėn UAB „Klaipėdos kartono tara“ profesinės sąjungos komiteto narį G. S. už darbo drausmės pažeidimą, įvykusį 2011-06-28, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, bei leisti G. S. patraukti drausminėn atsakomybėn už nurodytą darbo drausmės pažeidimą, taikant drausminę nuobaudą – pastabą raštu. Nurodė, jog 2011-06-28, apie 9.00 val., trečiasis asmuo savavališkai pasišalino iš darbo vietos, neįspėjęs apie tai operatoriaus–brigadininko ar kito savo tiesioginio vadovo. Todėl trečiasis asmuo pažeidė 2011 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 2983 „Dėl darbo drausmės reikalavimų nustatymo“ 1.3. punktą, kuriuo numatyta, kad draudžiama darbo metu darbuotojams, kurie dirba prie gofruoto kartono gamybos linijos, kartono pakuotės gamybos linijų bei prie kitų įrengimų, mechanizmų ar mazgų, taip pat atlieka jų priežiūrą ar remontą, vairuoja krautuvus, pasitraukti iš darbo vietos, neįspėjus apie tai operatoriaus–brigadininko ar kito tiesioginio vadovo. Trečiasis asmuo faktą pripažino, nurodė, kad buvo pasišalinęs į tualetą, tačiau, ieškovės nuomone, tai neatitinka tikrovės, todėl ieškovė teigė, kad trečiasis asmuo padarė darbo drausmės pažeidimą. Atsakovė 2011-07-28 nutarimu Nr. 19 nutarė neduoti sutikimo patraukti drausminėn atsakomybėn trečiąjį asmenį. Ieškovė teigė, kad toks nutarimas trukdo užtikrinti darbo drausmę, todėl prašė jį panaikinti bei leisti trečiąjį asmenį patraukti drausminėn atsakomybėn.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikino 2011 m. liepos 28 d. UAB „Klaipėdos kartono tara“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto nutarimą Nr. 19 neduoti sutikimo patraukti drausminėn atsakomybėn G. S., priteisė iš atsakovės ieškovei 69,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, jog trečiasis asmuo pagal 2003-09-10 sudarytą darbo sutartį Nr. 197 dirba pas ieškovę kartono taros gamybos cecho operatoriumi. Ieškovės generalinio direktoriaus įsakymu 2010 m. vasario 19 d. Nr. 2376 patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės, generalinio direktoriaus įsakymu 2011-05-25 Nr. 2983 nustatyti tam tikri darbo drausmės reikalavimai darbuotojams, kurie dirba prie gofruoto kartono gamybos linijos, kartono pakuotės gamybos linijų bei prie kitų įrengimų, mechanizmų ar mazgų, taip pat atlieka jų priežiūrą ar remontą, vairuoja krautuvus. Darbo tvarkos taisyklių 46.2. punktas numato, kad darbuotojas įsipareigoja laiku ir tinkamai vykdyti bendrovės vidaus dokumentų reikalavimus, vidaus dokumentais laikomi visi bendrovės ir jos darbuotojų veiklą reglamentuojantys dokumentai, pasirašyti ir patvirtinti bendrovės generalinio direktoriaus ar vykdančiojo direktoriaus, kito juos pavaduojančio asmens. 2011-07-05 ieškovė pateikė atsakovei prašymą duoti sutikimą patraukti drausminėn atsakomybėn trečiąjį asmenį, kadangi jis profesinės sąjungos komiteto narys, nes jis š. m. birželio 28 d., apie 9.00 val. savavališkai pasišalino iš darbo vietos, neįspėjęs apie tai operatoriaus–brigadininko ar kito savo tiesioginio vadovo. 2011-07-28 atsakovė komiteto nutarimu Nr. 19 nutarė neduoti sutikimo patraukti drausminėn atsakomybėn trečiąjį asmenį. Teismas pažymėjo, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs darbdavio kreipimąsi duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojų atstovui, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar drausminės nuobaudos nesiekiama paskirti dėl darbuotojo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. atsakovė neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikia kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, spręsti, ar yra padarytas darbo drausmės pažeidimas, ar yra drausminės nuobaudos skyrimo pagrindai. Iš komiteto nutarimo Nr. 19 teismas nustatė, jog buvo analizuojamas pats darbo drausmės pažeidimas, t. y. buvo sprendžiamas trečiojo asmens drausminės atsakomybės pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Kadangi atsakovė neįrodė aplinkybių, jog trečiąjį asmenį norima nubausti už jo dalyvavimą atsakovės veikloje, už tai, kad jis nepakluso darbdavio atstovų įkalbinėjimams nedalyvauti Klaipėdos darbininkų sąjungos veikloje, už tai, jog yra atsakovo komiteto narys, tai yra aplinkybių diskriminuojančio pobūdžio, jog būtų siekiama riboti trečiojo asmens teises dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ar kitaip siejamas su dalyvavimu šioje veikloje, teismas konstatavo, kad atsakovės nutarimas neduoti sutikimo patraukti trečiojo asmens drausminėn atsakomybėn yra nepagrįstas. Atsižvelgęs į tai, kad skirti drausmines nuobaudas, spręsti dėl jų pagrįstumo yra išimtinė darbdavio kompetencija, teismas netenkino ieškinio dalies leisti patraukti trečiąjį asmenį drausminėn atsakomybėn už padarytą darbo drausmės pažeidimą, taikant drausminę nuobaudą – pastabą raštu.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad komiteto pareiga buvo apsaugoti renkamą darbuotojų atstovą nuo nepagrįstos nuobaudos skyrimo. Vienas iš argumentų buvo tai, kad, komiteto nuomone, darbdavys nepagrįstai nori skirti drausminę nuobaudą, o kitas, kad komitetas įžvelgia nario persekiojimą. Pažymi, jog niekur nenumatyta, kad profesinės sąjungos renkamas organas, svarstydamas darbdavio prašymą, negali analizuoti drausminės nuobaudos pagrįstumo klausimą. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog trečiąjį asmenį norima nubausti už jo dalyvavimą atsakovės veikloje. Nurodo, kad 2010-08-06 įvyko UAB „Klaipėdos kartono tara“ darbuotojų profesinės sąjungos narių susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas įstoti į Klaipėdos darbininkų sąjungą, o prieš susirinkimą, t. y. 2010-08-05, visi UAB „Klaipėdos kartono tara“ darbuotojų profesinės sąjungos nariai buvo sukviesti į gamybos direktorės kabinetą, kur jie buvo atkalbinėjami nedalyvauti Klaipėdos darbininkų sąjungos veikloje, buvo sakoma, kad profesinės sąjungos nariai turės nemalonumų, jeigu neatsisakys savo ketinimų. Apeliantė nurodo, kad bendrovėje kartais reikia dirbti viršvalandžius, tačiau jeigu tokį norą išreiškia profesinės sąjungos narys, pareiškiama, kad jo paslaugos nereikalingos. Teigia, kad 2011-07-28, kai profesinės sąjungos komitetas priėmė ginčijamą nutarimą, gofruoto kartono bare buvo organizuojamas viršvalandinis darbas, bet profesinės sąjungos nariams nebuvo leidžiama dirbti. Darbdavys jau trečią kartą nori nubausti trečiąjį asmenį. Apeliantė pažymi, kad įmonės profesinei sąjungai tapus Klaipėdos darbininkų sąjungos nare, suaktyvėjo jos veikla, aktyvi komiteto veikla nepatinka darbdaviui, todėl jis, kaip kad ir žadėjo 2010-08-05 gamybos direktorės kabinete, ėmėsi atitinkamų veiksmų.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo metu buvo įrodyta, jog trečiasis asmuo pažeidė bendrovėje galiojančią darbo tvarką ir savavališkai pasišalino iš darbo vietos, neįspėjęs apie tai operatoriaus-brigadininko ar kito savo tiesioginio vadovo. Pažymi, jog darbo tvarkos taisyklės buvo priimtos ne vien dėl trečiojo asmens, o tam tikrai darbuotojų grupei, su juo buvo supažindinti visi bendrovės darbuotojai. Byloje apklausti liudytojai R. R., A. S. patvirtino, kad trečiasis asmuo pasitraukė nuo linijos nepranešęs brigadininkui. Ieškovė nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad įstatymo leidėjas nesuteikia teisės skųsti jos nutarimų, nes CK 1.125 str. 4 d. reglamentuoja sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Taip pat ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai bando įtikinti teismą, jog trečiasis asmuo yra diskriminuojamas, nes jis yra profesinės sąjungos komiteto narys ir pažymi, kad trečiasis asmuo yra bendrovės darbuotojas, todėl jis, kaip ir kiti darbuotojai, privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos, be to, pats trečiasis asmuo negalėjo pateikti įrodymų, jog tik profesinės sąjungos nariai yra skundžiami.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo D. S. pagal 2003-09-10 darbo sutartį Nr. 197 dirba pas ieškovę kartono taros gamybos cecho operatoriumi, jis yra UAB „Klaipėdos kartono tara“ profesinės sąjungos komiteto narys. Trečiojo asmens darbdavys (ieškovė) kreipėsi į UAB „Klaipėdos kartono tara“ profesinę sąjungą (atsakovę) dėl sutikimo patraukti drausminėn atsakomybėn trečiąjį asmenį. Atsakovė 2011-07-28 nutarimu Nr. 19 atsisakė duoti sutikimą patraukti trečiąjį asmenį drausminėn atsakomybėn. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl minimo nutarimo panaikinimo bei leidimo trečiąjį asmenį patraukti drausminėn atsakomybėn už nurodytą darbo drausmės pažeidimą, taikant drausminę nuobaudą – pastabą raštu. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, panaikino atsakovės 2011-07-28 nutarimą Nr. 19.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, jog profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms, ginant savo narių interesus, nustato Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs darbdavio kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, kuris yra profesinės sąjungos narys, turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar drausminė nuobauda nėra skiriama dėl darbuotojo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbdavys gali ginčyti. Spręsdamas šį ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimų drausminių nuobaudų skyrimo pagrįstumo. Aiškinamasi tik, ar tokiu atsisakymu duoti sutikimą skirti darbuotojui nuobaudas, nevaržoma galimybė darbdaviui vykdyti pagrindines įmonės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1001/2000). Taigi, Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti drausminę nuobaudą, drausminio nusižengimo faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar nuobaudos skyrimo darbuotojui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir drausminė nuobauda nėra skiriama dėl su darbuotojo funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė nepateikė argumentų, kad drausminės atsakomybės taikymas būtų diskriminuojančio pobūdžio, t. y. būtų siekiama riboti trečiojo asmens teises dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ar kitaip siejamas su dalyvavimu šioje veikloje. Iš 2011-07-28 Nr. 19 nutarimo turinio matyti, jog jame dėstomos aplinkybės, susijusios su profesinės sąjungos steigimu, nurodoma, kad buvo grasinama nestoti į profesinę sąjungą, vardijamos aplinkybės dėl drausminės nuobaudos skyrimo komiteto nariui M. E. ir tik nurodoma, kad savaime suprantama, jog dėl trečiojo asmens veiklos profesinėje sąjungoje jam norima skirti drausminę nuobaudą. Pažymėtina, kad toks atsakovės teiginys, jog savaime suprantama, kodėl norima skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, nėra niekuo argumentuotas. Dėl šių aplinkybių kolegija daro išvadą, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą yra nepagrįstas, neteisėtai ribojantis darbdavio teises, kadangi darbdavys turi teisę pasirinkti, kaip organizuoti darbą, ir profesinė sąjunga negali varžyti darbdavio laisvės, kaip organizuoti darbą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino nutarimą dėl atsisakymo duoti sutikimą patraukti trečiąjį asmenį drausminėn atsakomybėn (CPK 177 str., 178 str.. 185 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar duoti sutikimą dėl patraukimo drausminėn atsakomybėn, nesprendžiami klausimai, susiję su pačiu darbo drausmės pažeidimu, nes teisė skirti drausmines nuobaudas, spręsti dėl jų pagrįstumo yra išimtinė darbdavio kompetencija, o asmuo, nesutikdamas su drausminės nuobaudos skyrimu, ją gali skųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (DK 240–242 str.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.