- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- 1-12-831/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00170-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Kaltinamasis
- R. M., Kaltinamojo
- Nukentėjusysis
- G. N., S. Č.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant:
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. P. C. g. (duomenys neskelbtini)., turintis 8 klasių išsilavinimą, bedarbis, teistas:
1) 2013-10-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 153 str. - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-05-14 iki 2012-05-16 ir nustatyta galutinė bausmė 11 mėnesių 27 dienos laisvės apribojimo, paskiriant įsipareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pagal LR BK 150 str. 4 d., 150 str. 4 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika , turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2014-01-24 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2013-10-30 Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas, pagal LR BK 153 str. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2012-05-14 iki 2012-05-16, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios S. Č., bei nustatant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2014-03-29, apie 23.40 val., tiksliai nenustatytu laiku, G. N. bute, esančiame P. C. (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus, kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia ranka sudavė savo šeimos nariui G. N. 5 smūgius į veido ir galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajai G. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis R. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad parėjo namo, buvo jau tamsu, bet kiek valandų buvo negali pasakyti ir ant laiptų jį sulaikė policijos pareigūnai. Tą dieną jis buvo pas savo netikrą brolį ir visą dieną dirbo, o po to gavęs pinigų išgėrė pas brolį. Jo brolis A. Z..
Tą dieną dirbo pas žmogų, brolio kaimynystėje, šalia brolio, sodą genėjo, vienas ten dirbo. Baigė dirbti apie 16.30 val., nusipirko alaus ir išgėrinėjo. Išgėrinėjo iki tol kol parėjo namo, kur sulaikė policija, o kiek buvo valandų nežino, vėlu jau buvo.
Įvykio dieną ryte jis išėjo iš mamos G. N. namų, o vakare kai grįžo jį sulaikė ir tada vakare mamos nematė. Jam pareigūnai liepė pasiimti dokumentą, o kas įvyko sužinojo ryte izoliatoriuje. Buvo nuėjęs pasiimti dokumento, bet mamos nematė.
Po įvykio bendravo su mama. Ji skambindavo ir klausdavo kaip sekasi nes buvo iškeldintas iš namų.
Kas tą dieną nutiko mamai nežino. Žino, kad ji tą dieną buvo neblaivi, o su kuo gėrė nežino. Kiek supranta jį sulaikė už tai, kad mama apkaltino. Anksčiau išgėrus visko būdavo tarp jų. Jis tada mamai nieko nedarė. (b.l. 143)
Kaltinamojo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji G. N., teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį su drauge. Pas ją buvo draugė atvažiavusi ir pas ją namuose gėrė. Įvykio metu jos jau nebuvo, ji jau buvo išvažiavusi.
Kada sūnus grįžo tiksliai valandų nepasakys. Jis buvo grįžęs iš brolio, ten dirbo, o ji išlydėjo draugę ir parėjusi atsigulė. Sūnus tada jau gulėjo ir ji atsigulė. O kai atsikėlė nežinau kaip jam atrodė, sumušė ją. Kiek smūgių, į kurias vietas sudavė negali pasakyti. Viskas įvyko namuose, jos kambaryje.
Greitąją pagalbą iškvietė kaimynė V. S., ji girdėjo triukšmą ir kai atidarė duris ji pamatė kokiame ji stovyje ir iškvietė.
Daugiau pašalinių žmonių bute tuo metu nebuvo. V. S. tuoj paskambino į greitąją. Ji į laiptinę išėjo gal už dešimties minučių po sumušimo.
Anksčiau visko būdavo tarp jų su sūnum, o tą dieną konflikto nebuvo. Anksčiau buvo smurto iš jo pusės, čia ne pirmas kartas, buvo ir policija kviesta, bet nieko nebuvo, viskas tuo ir baigėsi.
Tą vakarą, įvykio metu, buvo išgėrusi, promilių buvo nemažai. Skambinti greitajai pagalbai kaimynė nuėjo pas save, jos butas šalia. Sūnaus jau nebuvo namuose, jis išėjo, sumušė ir išėjo, o kai kaimynė kvietė pagalbą jo jau nebuvo, jis nieko neprašė, kad nekviesti.
Sūnus buvo išgėręs. Tą vakarą buvo daugiau išgėręs, bet konflikto nebuvo jokio. Girdėjo ką jis sakė, bet taip ir į akis sakė tada po įvykio. Melo irgi būdavo iš jo pusės, visko būdavo. (b.l. 143-144)
Liudytojas E. S., teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena. Praeitais metais dirbo Kybartuose su kolega A. K. ir iš budėtojo gavo pranešimą, kad K., C. gatvėje, daugiabutyje, sūnus sumušė mamą. Nuvyko nurodytu adresu, juos pasitiko kaimynė, kuri nurodė, kur gyvena nukentėjusioji ir užėjus į butą buvo rasta moteris, kuriai buvo pamušta ausis ir nosis, matėsi kraujo dėmių. Pranešė budėtojui, kad iškviestų greitąją pagalbą, bendravo su kaimynais ir tuo laiku parėjo sūnus R. M.. Jie jį sulaikė ir pristatė į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą.
Nukentėjusioji pasakojo, kad ją sumušė sūnus. Ji nurodė kur viskas įvyko, kambaryje, ten matėsi kraujo ant grindų.
Kai sulaikė kaltinamąjį motina buvo bute, o jį sulaikė laiptinėje, iš kur jis parėjo nežino. Ar su juo buvo užėję į butą neatsimena. Su kaltinamuoju teko bendrauti tiek kiek vežė jį iš Kybartų į Vilkaviškį, į policiją, truko gal 15 minučių. Jis neigė viską, nesijautė kaltas.
Kiek pamena nukentėjusioji nebuvo tiek neblaivi, kad nepaeitų. Nuo kaltinamojo važiuojant automobilyje jautėsi alkoholio kvapas, jis buvo nemažai išgėręs. Ėjo susikalbėti su juo, bet jis buvo neblaivus. (b.l. 144)
Liudytojas A. K., teismo posėdžio metu parodė, kad gal prieš metus, dirbant Kybartuose su kolega E. S., buvo vėlyvas vakaras ir gavo pranešimą iš budėtojų dalies, kad Kybartuose yra smurtas artimoje aplinkoje, lyg ir C. gatvėje, buto neatsimena. Nuvažiavo, atsimena, kad butas antrame aukšte, buto durys tiesiai ir laiptinėje juos pasitiko kaimynė. Ji parodė kur eiti ir tame bute buvo moteris kruvinu veidu, ausis ar nosis kruvina buvo, ir sakė, kad ją sumušė sūnus, bet jo namie nebuvo. Jie pranešė budėtojui, iškvietė operatyvinę grupę, greitąją pagalbą ir kol ten vyko kvietimas į tą laiką grįžo sūnus. Jie jį sulaikė ir pristatė į policiją. Nukentėjusioji buvo neblaivi, bendrauti sekėsi sunkokai. Ji buvo rami, bet ar dėl girtumo, ar dėl sumušimo ji lyg mėtėsi, lyg ką, net nemoka pasakyti, bet ji pasakė, kad konkrečiai ją sumušė sūnus. Ji parodė, kad viskas įvyko koridoriuje ar kambaryje, jau nepamena.
Kaip buvo sulaikytas kaltinamasis gerai nepamena. Jis grįžo ir jie jį sulaikė laiptinėje, šnekėjo, o ar po to ėjo su juo į butą, ar iš karto į automobilį nepamena. Kai sulaikė kaltinamąjį nukentėjusioji dar buvo namie, o ar greitoji jau buvo atvykusi neatsimena. (b.l. 144-145)
Liudytoja V. S., teismo posėdžio metu parodė, kad kaimynė už durų rėkė, kad ją muša, ji išėjo į laiptinę ir pamatė, kad kaimynė visa kruvina ir paskambino pagalbos telefonu. Paskambinus pradėjo klausinėti visko, kaip ji jaučiasi, kaip ką. Kaimynė nuėjo į vidų praustis, o ji jai iš paskos nuėjo. Kambaryje buvo kaltinamasis ir jis sakė „neskambink, nemušiau.“ Ji vis tiek skambino. Kambaryje daugiau nieko nebuvo. Kalbant telefonu jos klausinėjo kaip jaučiasi, ji pasakė, o jis išėjo. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji ir apžiūrėjo, sakė, kad prakirsta už ausies. Po to grįžo kaltinamasis ir policija išsivedė jį, dar kaimynų buvo išėję pasižiūrėti.
Kiek buvo valandų nepamena, bet tikrai jau vėlu buvo, nes jos mergaitės miegojo ir jai tiesiai už durų tas triukšmas buvo, rėkė ir viskas labai gerai buvo girdėti. Ji išėjo pažiūrėti kas atsitiko.
Kaimynė - G. N.. Kai ji išėjo iš savo buto tai kaimynę rado laiptinėje. Ji paklausė kas atsitiko, o ji pasakė, kad ją sumušė sūnus R. M., ji buvo kruvina, visas veidas kruvinas. Ji savo iniciatyva ir skambino pagalbos telefonu.
Kai ji skambino pagalbos kaimynė nuėjo į vidų praustis, ji pati nuėjo, ji jai nieko nesakė. Aš nuėjo telefoną pasiimti, o ji į vidų, po to ji nuėjau paskui ją ir rado virtuvėje prausiantis. Viskas vyko jos bute. Pradėjo kalbėti laiptinėje, po to pradėjo klausinėti kaip jaučiasi, kiek metų tai nuėjo į vidų, kad jos paklausti. Kaltinamasis buvo bute, jis jai sakė, kad neskambintų, kad nemušė mamos, o po to ji kalbėjo su kaimyne, o jis išėjo. Bute daugiau nieko nebuvo. Iki tol ar kas buvo bute nežino, triukšmo nebuvo, buvo tylu ir ji daugiau nematė nieko. Triukšmą išgirdo tada, kai jau prie jos durų triukšmavo, kai išėjo į laiptinę, o iki to negirdėjau.
Kai išėjo į laiptinę kaimynės buto durys buvo atidarytos. Kai ji įėjo į jos butą kaltinamasis stovėjo kambaryje, ėjo link durų ir sakė jai, kad neskambintų policijai, kad jis jos nemušė. Ji buvo užėjusi į virtuvę, o kambaryje nieko nematė, ten šviesos nebuvo, o virtuvėje degė šviesa.
Pažįsta nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, kaimynai. Jie abu gerdavo ir visada triukšmai vykdavo, vos ne kas antrą dieną, bet taip sumuštos dar nemačius. Būdavo ir anksčiau „fanaruota“ vaikščiodavo, bet neklausi žmogaus kas sumušė. Kaimynė dažniausiai namuose būna, vakarais tikrai būna, o šį kartą išėjo iš buto šaukdama, kad gelbėkit, „Robertas“ muša. Tiek ir girdėjo. Tą vakarą abu buvo prigėrę, bent jau jai taip atrodo. (b.l. 145)
Liudytojas R. B., teismo posėdžio metu parodė, kad jam yra žinoma, kad R. M. sumušė savo mamą. Jis girdėjo triukšmus, bet liudytoja, kuri čia yra, jau buvo iškvietusi policiją. Jis išgirdęs triukšmą išėjo į laiptinę pasižiūrėti kas vyksta ir pamatė G. N. sumuštą laiptinėje, o pats R. M. buvo kambaryje kiek prisimena. Kas toliau vyko nepasakysiu nes labai seniai viskas buvo. R. M. pabėgo pirmame aukšte, jis bandė jį sulaikyti, bet jis išsprūdo. Po to pareigūnai jo ieškojo. Po to atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Vėliau matė, kai R. M. parėjo ir ėjo namo, pareigūnai jį laiptinėje sulaikė. (b.l. 145-146)
2014-03-30 ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tyrėjo tarnybinį pranešimą, kuriame užfiksuota, kad 2014-03-29, apie 23.40 val., gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad prieš G. N. fizinį smurtą naudojo jos sūnus R. M. (b.l. 2).
2014-03-29 surašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 3-4).
2014-03-30 apžiūrėta įvykio vieta, esanti P. C. (duomenys neskelbtini).. Įvykio vietoje paimta: pagalvės užvalkalas, paklodė ir rankšluostis (b.l.6-7, 8-9).
2014-06-16 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė informaciją, kad 2014-03-29 d. 23:34:02 val., centro informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo garso įrašo kopiją (b.l. 31,32). Pokalbis stenografuotas(b.l. 33-35).
Specialisto išvadoje G 363/14(09) nurodoma, kad G. N. klinikiniais duomenimis konstatuoti durtinės pjautinės žaizdos abiejų ausų srityse ir nosies sumušimas ir tai sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 26, 29).
2014.03.30, 01:15:35, G. N. nustatytas 2.24 promilės neblaivumas (b.l.5).
2014.03.30, 00:31:09 R. M. nustatyta 4.09 promilės neblaivumas (b.l.5).
Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamais tyčia vartojo smurtą savo motinos G. N. atžvilgiu, suprato, kad gali ją sužaloti ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jo veika teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Tai yra baigtinis nusikaltimas.
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad smurto savo motinos atžvilgiu nevartojo ir jo iš viso įvykio metu nebuvo namuose, tačiau jo parodymus paneigia tiek pačios nukentėjusiosios G. N. parodymai, tiek ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. S. ir R. B. parodymai, kurie yra derantys tarpusavyje ir neprieštaringi. Be to liudytojų bei nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo namuose patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktame garso įraše esantys duomenys. Todėl teismas kaltinamojo R. M. parodymus traktuoja, kaip jo užimtą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja.
R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
R. M. pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso, (b.l. 83 ), teistas (b.l. 63-64, 67-70, 71-73), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnijos charakteristika (b.l. 85); metų bėgyje administracine tvarka baustas (b.l. 74-78); R. M. vadovaujantis LR BPK 140 str. 2 d. sulaikytas 2014-03-30, 00.10 val., 2014-03-31, 16.09 val. priimtas nutarimas R. M. paleisti (b.l.56, 59).
BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 2 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas ( BK 11 str. 3 d.).
Kaltinamasis R. M. anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Įvertinus kaltinamojo R. M. asmenybę, jo teistumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmės pagal BK 61 straipsnyje numatytas bausmės vidurkio skyrimo taisykles, tai yra straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė (BK 61str.). LR BK 62 str. ir LR BK 54 str. 3 d. taikymo pagrindų teismas kaltinamiesiems nenustatė.
Už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. R. M. skirtina 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Paskirtą bausmę, vadovaujantis 64 str. 1 d., 3 d. subendrinti ją iš dalies pridedant prie 2013-10-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014-01-24 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtos galutinės 2 metų laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-03-30 iki 2014-03-31 (vieną parą), ją vadovaujantis prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2015-04-22.
Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus.
Kaltinamajam skirti kardomąją priemonę suėmimą, suimant jį teismo salėje. Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
2014-03-31 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. M. skirtas smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemones - įpareigojimą laikinai išsikelti iš buto . (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens G. N., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja – panaikinti.
Valstybė šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas – 72,38 € susijusių su antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam teikimu. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pagalvės užvalkalas, paklodė, rankšluostis saugomo Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai G. N..
CD su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus informacinėje sistemoje užfiksuotu pokalbiu pateikiamas kartu su baudžiamosios bylos medžiaga (b.l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamosios bylos medžiagoje.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str.
nusprendė:
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį paskiriant 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinti ją iš dalies pridedant prie 2013-10-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014-01-24 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtos galutinės 2 metų laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies, ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-03-30 iki 2014-03-31 (vieną parą), ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2015-04-22.
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skirti kardomąją priemonę suėmimą, suimant jį teismo salėje. Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
2014-03-31 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. M. skirtas smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemones - įpareigojimą laikinai išsikelti iš buto esančio P. C(duomenys neskelbtini) ir įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens G. N., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja – panaikinti.
72,38 € (septyniasdešimt du eurus ir 38 cnt.) už antrinės teisinės pagalbos teikimą R. M. pripažinti proceso išlaidomis.
Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 72,38 € (septyniasdešimt du eurus ir 38 cnt.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybei.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pagalvės užvalkalą, paklodę, rankšluostį saugomus Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai G. N..
CD su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus informacinėje sistemoje užfiksuotu pokalbiu esantį baudžiamosios bylos medžiagoje (b.l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.