Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-557/2012

Teisėja V. Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-43-3-00018-2011-4

2012 m. liepos 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. C. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pagal BK 140 str. 1 d. išteisinta neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Nuosprendžiu J. C. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. buvo kaltinama tuo, kad ji 2010 m. gegužės 16 d., apie 19 val., Šilutės r., Pašučių k., globos namuose „Senjorų Eldoradas“, neleido J. C. atidaryti durų, tyčia nagais subraižė jai veidą ir rankas, padarydama juostų formos kraujosruvas dešiniajame žande, odos nubrozdinimus – įdrėskimus abiejose rankose, taip padarydama nukentėjusiajai J. C. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ta aplinkybė, kad tarp nukentėjusios ir liudytojos V. C. iš vienos pusės, ir kaltinamosios iš kitos, santykiai yra priešiški ir keletą metų vyksta įvairūs teisminiai ginčai, nėra pakankamas pagrindas abejoti nukentėjusios ir liudytojos V. C. parodymais. Priešingai, priešiški santykiai buvo priežastis kilti smurtiniams veiksmams. Jeigu santykiai nebūtų priešiški, nebūtų galima paaiškinti smurtinių veiksmų kilimo, o tada ir galima išvada, kad nukentėjusiojo asmens kaltinantys parodymai abejotini. Kad pripažinti parodymus abejotinais įrodymais, jie turėjo būti analizuojami, lyginami su kitais byloje surinktais įrodymais. Analizuojant nukentėjusiosios ir liudytojos V. C. parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, kad jie yra nuoseklūs, nukentėjusios parodymai teisme neprieštarauja jos pareiškimui policijai, paaiškinimams teismo medicinos specialistui, ko negalima pasakyti vertinant kaltinamosios, liudytojų L. G., I. P. parodymus. Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusios ir liudytojos V. C. parodymai yra abejotini visa apimtimi, vadinasi, nukentėjusiajai nebuvo padarytas kūno sužalojimas, ji nebuvo globos namuose „Senjorų Eldoradas“. Bet to nepatvirtina kiti įrodymai. Iš specialisto išvados Nr. G647/10(03) byloje buvo neginčytinai nustatyta, kad J. C. buvo padarytos juostų formos kraujosruvos dešiniame žande, spaudžiant šią sritį ribotai kontaktavusiais kietais daiktais; odos nubrozdinimai - įdrėskimai abiejose rankose, padaryti spaudžiant ir braukiant rankas kietais bukabriauniais daiktais. Anot teismo medicinos specialisto, minėti sužalojimai galėjo būti padaryti pirštų nagais. Specialistas savo išvadoje, atlikęs tyrimą 2010-05-17, tai yra sekančią dieną po nusikaltimo padarymo konstatavo, kad nustatyti sužalojimai yra iki paros senumo. Tokiu būdu specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos V. C. parodymus, kokiu būdu ir kada sužalojimai buvo padaryti. Be to, liudytojos L. G. parodymai, kad jai nukentėjusioji rodė įbrėžtą ranką, taip pat patvirtina tas pačias sužalojimų padarymo aplinkybes - vietą, laiką ir pobūdį, kurios nustatytos iš aptariamų kaltinančių įrodymų, tai yra nukentėjusiosios ir liudytojos V. C. parodymų, specialisto išvados. Kaltinamosios parodymai 2011-12-07 teismo posėdyje, kad įbrėžimus galėjo padaryti J. Ch., patvirtina, jog kūno sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti būtent nukentėjusiosios nurodomoje vietoje ir laiku. Tokiu būdu neginčytinai nustatyta ir sužalojimų padarymo vieta - globos namų „Senjorų Eldoradas“ pastato vidus prie išėjimo durų.

Lemiamas klausimas byloje - kieno veiksmais buvo padaryti kūno sužalojimai. Nukentėjusioji ir liudytoja V. C. tvirtina, jog tai padarė kaltinamoji. Remiantis vien priešiškais santykiais nėra pagrindo atmesti jų parodymų šioje dalyje - kaltinamoji nusikaltimo padarymo vietoje jo padarymo metu buvo, todėl tokie parodymai turi pagrindą. Tiesiogiai į ją nurodo tik nukentėjusioji ir liudytoja V. C.. Tačiau, analizuojant kitus įrodymus, jų parodymais abejoti nėra pagrindo. Suprantama, kodėl kaltinamoji neigia smurtavusi - jos pasirinktas gynybos būdas neigti kaltę. Tačiau, vertinant kaltinamosios parodymus, atsižvelgtina į jų nenuoseklumą, į tai, kad jie nesutampa su liudytojų, kurių parodymai vertintini kaip teisinantys įrodymų šaltiniai, parodymais. Taip kaltinamoji teigia, kad sužalojimus nukentėjusiajai galėjo padaryti J. Ch., nors apie tai net neužsiminė nei neva nusikaltimo padarymo aplinkybes mačiusi L. G., nei I. P.. Be to, tuoj po pareiškimo, kad sužalojimus galėjo padaryti J. Ch., sekė pareiškimas, kad ji sužalojimų nematė. Tokius prieštaringus kaltinamosios parodymus galima paaiškinti siekimu išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kaltinamosios parodymų logika tokia: jeigu sužalojimai buvo padaryti, tai juos padarė ne ji, o J. Ch.. Apkaltinti jį yra lengviausia, nes jis negalės apsiginti, nes yra miręs. Tačiau šioje dalyje kaltinamosios parodymai atmestini, nes ji prieštarauja pati sau, anot kaltinamosios, sužalojimus nukentėjusiajai J. C. galėjo padaryti bandydamas sulaikyti bevirstančią I. P., o tai reiškia, kad J. Ch. kontaktavo su pastarąja, bet ne su nukentėjusiąja, kuriai neva galėjo padaryti sužalojimus. Pagaliau kaltinamosios versija apie sužalojimų padarymą mirusio J. Ch. net ir neatsargiais veiksmais verčia abejoti jo fizinė būsena, anot liudytojos L. G. - sunkus vaikščiojimas.

Liudytojos L. G. parodymų objektyvumu teismas turėjo suabejoti dėl tos pačios priežasties, kaip ir nukentėjusiosios bei liudytojos V. C. atveju. Savo priešiškumo pastarosioms L. G. neslėpė ir 2011-12-07 teismo posėdžio metu reikalaudama, kad V. C. jos atsiprašytų už neva išsakytus grasinimus. Liudytojos L. G. priešiškumas nukentėjusiosios J. C. atžvilgiu paaiškinamas tuo, kad pastaroji siekė paimti iš globos namų „Senjorų Eldoradas“, kuriems L. G. vadovauja, uošvį J. Ch., kurio buvimas globos namuose buvo mokamas, tai yra atimti pajamų šaltinį. Savo parodymais, kurie buvo nepalankūs nukentėjusiajai, liudytoja L. G. rodė palankumą kaltinamajai už tai, kad ji, atveždama į globos namus J. Ch., suteikė jai klientą, apmokėjo už jo gyvenimą. Patys liudytojos L. G. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs dėl to, kad paties konflikto tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios ji nematė, įvykio vietoje atsirado jau po to, kai kulminacija buvo praėjusi - sužalojimai nukentėjusiajai padaryti. Būtent todėl liudytojos L. G. parodymai nesutampa ne tik su nukentėjusiosios, liudytojos V. C., bet ir su kaltinamosios parodymais. Pagal nukentėjusiąją, liudytoją V. C., kaltinamąją, liudytoją I. P., šventėje globos namuose su J. Ch. bendravo visos jos, o liudytoja L. G. kategoriškai teigė, kad nukentėjusios ir V. C. šventėje nebuvo, kad jos atvyko į globos namus tik kai ji lydėjo besiruošiančius išvykti kaltinamąją su I. P.. 2011-12-07 teismo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojos L. G. parodymai apie konfliktą neleidžia padaryti galutinės išvados, matė ji jį ar ne, nes jo esmę – kontaktą - aiškina prieštaringai. Parodymų pradžioje nekalbama apie kokius nors smurtinius veiksmus ir net pasakyta, kad „...ir aš nesupratau, kas įvyko“, „mano akivaizdoje jos nebuvo susikibusios“. Toliau protokole užfiksuoti liudytojos parodymai „įvyko susistumdymas, bet tikrai neryškus“, o dar toliau - taip kaip ir pradžioje: „fizinio kontakto tarp J. C., N. P. ir I. P. mūsų pastate nebuvo“. Be to, paminėtų liudytojos L. G. parodymų daliai apie kontakto nebuvimą prieštarauja keliose vietose užfiksuoti parodymai, jog matė, kad nukentėjusiosios ranka buvo sužalota. Tokie prieštaringi, nenuoseklūs liudytojos L. G. parodymai aiškintini tuo, kad ji nors konflikto nematė, nes nebuvo įvykio vietoje, vis tik savo parodymais siekė palengvinti kaltinamosios padėtį. Kad L. G. į įvykio vietą atėjo jau po kaltinamosios smurto protrūkio prieš nukentėjusiąją, parodė pastaroji, o liudytoja V. C. patvirtino. Būtent todėl, kad ji nematė, kaip buvo sužalota nukentėjusioji, L. G. net nekvietė liudyti byloje. Be to, apie tai, kad L. G. gali būti liudytoja, neužsiminė ir I. P. savo rusų kalba surašytame ir teismo prie bylos prijungtame 2010-05-24 skunde Klaipėdos miesto prokuratūrai, nors jame buvo minimi kiti neva buvusio konflikto liudytojai. Tiesa, abejotina, ar minėtas skundas paduotas dėl šioje byloje aptariamo konflikto, nes nėra nurodyta konflikto, neva buvusio tarp nukentėjusiosios ir I. P., data.

Teismas atsisakė priimti ir pripažinti byloje įrodymu laikmeną su garso įrašu, kuriame užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp L. G. ir nukentėjusiosios sutuoktinio O. C.. Garso įrašas pateikia duomenis, kurie patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos V. C. parodymus ir paneigia liudytojos L. G. parodymus. Vadovaujantis BPK 98 str., pateiks šį daiktą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nes jis gali būti priemonė nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkui nustatyti (BPK 91 str.). Vadovaujantis BPK 20 str., laikmena su garso įrašu pripažintina įrodymu.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

N. P. buvo kaltinama tuo, kad 2010-05-16 apie 19 val. globos namuose „Senjorų Eldoradas“ tyčia nagais subraižė J. C. veidą ir rankas, padarydama juostų formos kraujosruvas dešiniajame žande, odos nubrozdinimus – įdrėskimus abejose rankose, taip nežymiai sutrikdydama nukentėjusiosios J. C. sveikatą.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent N. P. padarė nukentėjusiajai J. C. specialisto išvadoje nustatytus kūno sužalojimus. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis išteisintosios N. P. bei liudytojos L. G. parodymais, o nukentėjusiosios J. C. ir liudytojos V. C. parodymų patikimumu suabejojo, kadangi nustatyta, jog pastarųjų santykiai su išteisintąja yra priešiški, keletą metų tebevyksta įvairūs teisminiai ginčai. Ginčydama pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytą įrodymų vertinimą nukentėjusioji J. C. apeliaciniame skunde nurodo, jog ta aplinkybė, kad tarp nukentėjusios ir liudytojos V. C. iš vienos pusės ir kaltinamosios iš kitos santykiai yra priešiški ir keletą metų vyksta įvairūs teisminiai ginčai, nėra pakankamas pagrindas abejoti nukentėjusios ir liudytojos V. C. parodymais, priešingai, priešiški santykiai buvo priežastis kilti smurtiniams veiksmams. Nurodo, jog nukentėjusiosios ir liudytojos V. C. parodymai yra nuoseklūs, ko negalima pasakyti vertinant N. P. bei liudytojų L. G. ir I. P. parodymus, nukentėjusiosios ir liudytojos V. C. parodymus patvirtina specialisto išvada. Kaip matyti, šioje byloje išteisintosios N. P. kaltė grindžiama nukentėjusiosios J. C., liudytojos V. C. parodymais ir specialisto išvada, tuo tarpu N. P. teisinančią versiją palaiko pati išteisintoji N. P. bei liudytojos L. G. ir I. P.. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje yra (jei taip, tai ar pakankamai) įrodymų, kurie neginčijamai, nekeliant abejonių, pilnai pagrindžia N. P. kaltę nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios J. C. sveikatą.

Nukentėjusioji J. C. teisiamojo posėdžio metu (b.l. 43-44) parodė, jog 2010-05-16 apie 16 val. su V. C. atvyko aplankyti savo vyro tėvą. Kadangi vidiniame kiemelyje vyko koncertas, jai ir V. C. buvo pasiūlyta atsisėsti. J. Ch. prisistūmė kėdę ir atsisėdo prie jų. Prie kito stalelio sėdėjo N. P., jos vyras ir I. P.. Kiek vėliau paskambino J. Ch. sūnus, kuris buvo jūroje, pakalbėti su tėvu, ir jie išėjo į foje, prisėdo, J. Ch. kalbėjo su sūnumi telefonu, po to grįžo į koncertą. Kai koncertas baigėsi, globos namų direktorė pasiūlė aprodyti namų patalpas. O kai J. Ch. už stiklo pamatė N. P. vyrą, ėmė sakyti: „palaukit, palaukit, neikim dabar, aš jo bijau, tegul jis išeina“. Jos jam pasakė: „einam, nebijok, juk mes su tavimi, kiek mes čia stovėsime“. Tada atėjo N. P. ir I. P., prisėdo, ji su V. C. išėjo į lauką palaukti J. Ch., nes jis norėjo, kad jos jį palydėtų į jo kambarį. Kol jos jo laukė, N. P. vyras joms atsibodo savo kalbomis, jos J. Ch. nesulaukė. J. Ch. pamojavo ranka ir kai jos norėjo įeiti, N. P. laikė duris ir jų neįleido. Tada J. C. patraukė duris, o N. P. kibo į plaukus, veidą, rankas. I. P. uždengė J. Ch. akis ir sakė: „nežiūrėk, nežiūrėk“. Po to nusileido L. G., pradėjo šaukti: „kas čia vyksta“. J. C. pasakius „jūs patvirtinkit, juk matėt, kas vyko“, L. G. atsakė: „nenoriu kištis“. L. G. konflikto nematė. Jos veidas buvo subraižytas, rankos apdraskytos, veidas ir rankos buvo kruvinos. I. P. sakė: „tu pati save apdraskei“. J. C. I. P. nuo J. Ch. nestūmė, jos nestumdė. Nurodė, jog N. P. įsikišo į jų šeimą.

Nukentėjusiosios J. C. teikiamą versiją palaiko liudytoja V. C., kuri teisiamojo posėdžio metu (b.l. 44) parodė, jog gegužės 16 d. su J. C. atvažiavo į „Senjorų Eldoradas“ aplankyti J. Ch.. Ten vyko koncertas. Kai J. Ch. jas pamatė, atsisėdo prie jų. O kai po pusvalandžio paskambino jo sūnus, jie išėjo į holą pakalbėti. Po kiek laiko buvo pasiūlyta nueiti pas direktorę į antrą aukštą. Kai jie trįse nusileido į apačią, apačioje jau buvo N. P. ir I. P.. Tada prie jų priėjo N. P., nes norėjo pakalbėti su J. Ch.. Jos juos paliko ir išėjo į gatvę, leido jiems pasikalbėti. Lauke buvo N. P. vyras. Kadangi durys buvo stiklinės, matė, kaip N. P. sėdėjo ant sofos, J. Ch. ir I. P.. Po to pamatė, kad J. Ch. moja ranka, o iš tolo kažką kalba. Tada jos ėjo link durų, o N. P. dideliais žingsniais atėjo prie durų. Kai J. C. bandė atidaryti, N. P. neleido. N. P. griebė J. C. už plaukų, viskas vyko tarpduryje, ji buvo šalia. Tada ji išgirdo direktorės balsą: „kas čia yra“. Kai viskas baigėsi, J. C. sako „žiūrėkit, kokios mano rankos, reikia policiją kviesti“, o direktorė pasakė: „aš nieko nemačiau, nieko nepasirašinėsiu“. Ji savo akimis matė, jog J. C. veidas ir rankos buvo kruvini. Kairė veido pusė buvo sudraskyta, veidas buvo subraižytas iš abiejų pusių, rankos sudraskytos, plaukus pešė. N. P. nenorėjo, kad J. Ch. prašytų jų, kad išvežtų jį. I. P. su J. Ch. buvo foje, nesikišo. Jos santykiai su N. P. ne kokie, nenori turėti su ja jokių reikalų dėl to, kad ji jai grasina, jog dirba ligoninėje ir žino, kokius vaistus jai suleisti. N. P. buvo jos vyro meilužė.

Iš aptartų nukentėjusiosios J. C. bei liudytojos V. C. parodymų matyti, jog pastaroji palaiko nukentėjusiosios J. C. teikiamą versiją, kad būtent N. P. nukentėjusiajai J. C. padarė sužalojimus veido ir rankų srityse, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog parodydama, kad įvykio metu buvo šalia J. C. ir viską matė savo akimis, liudytoja V. C. nurodė, jog J. C. veidas buvo subraižytas iš abiejų pusių, kairė veido pusė buvo sudraskyta, kai tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. G 647/10(03) (b.l. 6) konstatuota, kad apžiūrėjus J. C. stebėtos juostų formos kraujosruvos dešiniame žande. Apeliacinio teismo vertinimu, liudytoja V. C. galimai neprisimena tikslių įvykio aplinkybių arba ji nukentėjusiosios J. C. sužaloto veido iš tikrųjų nematė, o tik davė nukentėjusiaiaji J. C. palankius parodymus.

Tuo tarpu N. P. kaltę neigianti versija grindžiama pačios išteisintosios N. P. bei liudytojų L. G. ir I. P. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais.

Išteisintoji N. P. teisiamojo posėdžio metu (b.l. 41-43) parodė, jog ji, jos vyras, kuris šiuo metu jau yra miręs, bei I. P., nusipirkę tortą, nuvažiavo pas J. Ch. į „Senjorų Eldoradą“. Ten vyko koncertas, jie gėrė kavą, valgė tortą, šoko. Paskui atvažiavo dvi J. Ch. marčios – J. ir V. C., pradėjo bendrauti su J. Ch., jį nusivedė, nes sakė, kad nori pabendrauti telefonu su sūnumi, kuris tada buvo jūroje. Paskui dar kažkur jį vedė ir taip praėjo valanda. Jie jau norėjo irgi pabendrauti. Jos vyras su V. C. stovėjo lauke, o ji buvo hole, kalbėjo su direktore L. G.. J. Ch. ir I. P. buvo šalia. Kai J. Ch. pradėjo sakyti: „Nele“, norėjo pabendrauti, nes I. P. yra J. Ch. mirusios žmonos sesuo, pati artimiausia giminaitė, J. C. neleido I. P. prie J. Ch.. Konfliktas vyko tarp I. P., J. Ch. ir J. C.. Prisimena, jog I. P. ėjo prie J. Ch., o J. C. bandė sulaikyti, vieną kartą I. P. stūmė. Tada J. Ch. bandė pagauti I. P., ne pastaroji vos nenukrito. J. C. nenorėjo, kad I. P. bendrautų su J. Ch., nes laikė I. P. didele prieše, kadangi pastaroji palaiko jos (N. P.) pusę. Kai vyko susistumdymas tarp J. C. ir I. P., ji buvo hole, 2-3 metrų atstumu, kalbėjosi su direktore. Ji matė, kaip jie kalbėjosi, matė tą konfliktą. N. P. stovėjo toliau, ginčijosi tik žodžiais, tarp jos ir nukentėjusiosios buvo tik žodinis konfliktas. Pamena, jog direktorė sakė, kad jeigu bus konfliktas, iškvies policiją. V. C. ir N. P. vyras tuo metu buvo už durų lauke. Išeinant į lauką ir lauke ji nematė nei ant J. C. veido, nei ant rankų jokio nubrozdinimo. Po konflikto J. C. niekam nesiskundė, kad ji ją apdraskė, nesiskundė nubrozdinimais. Ji yra gydytoja, dirba greitosios pagalbos skyriuje, todėl neturi nagų. Įbrėžimus J. C. galėjo padaryti J. Ch., tačiau ji nematė jokių nubrozdinimų, todėl tik spėja, jog juos padaryti galėjo J. Ch., kai gaudė I. P.. J. C. turi pagrindą ją šmeižti, kadangi vyksta bylinėjimasis dėl rentos sutarties, kurią N. P. buvo sudariusi su J. Ch.. Dėl J. C. padarytų sužalojimų mano, jog ir ji pati galėjo tai pridaryti, kad tik ją apkaltintų. Santykiai su V. C. taip pat yra blogi, kadangi pastaroji reiškia pretenzijas dėl to, kad N. P. gyveno su jos vyru.

Išteisintosios N. P. vesiją palaiko liudytoja L. G., kuri teisiamojo posėdžio metu (b.l. 45) parodė, jog gegužės 16 d. vyko koncertas, muzikos terapija, tad buvo pakviesti senelių artimieji, atvyko N. P.. J. C. ir V. C. šventėje nebuvo. Kada šventė baigėsi, ji J. Ch. su I. P., kuri visą savaitę su juo buvo, išlydėjo per terasą, priekyje ėjo J. Ch. susikibęs su I. P., o ji su N. P.. Kai jie kalbėjosi prie registracijos, atvažiavo J. C. ir V. C.. Tada kilo konfliktas, J. C. ir V. C. pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais, jos užsipuolė I. P., o J. Ch. įsiterpė į tarpą. Įvyko susistumdymas, nes J. C. ir V. C. užsipuolė I. P., o J. Ch. stojo į tarpą jos ginti. Ji nesuprato, kas įvyko. Susistumdymas buvo neryškus. Hole viskas vyko, daugiau nieko nebuvo. Fizinio kontakto tarp J. C., N. P. ir I. P. jų pastate nebuvo. Kai ji pasakė, kad iškvies policiją, visi išėjo į lauką. Paskui atbėgo pas ją J. C. ir parodė ranką, ant kurios buvo lengvas įdrėskimas, bet jokio kraujo nebuvo, nei veidas apdraskytas, nieko absoliučiai nebuvo, kruvino J. C. veido ji nematė. J. C. paklausė, ar ji galės paliudyti, kad N. P. ją puolė, bet ji atsakė, kad paliudys, ką matė. Ji nei vienos pusės negina, jos manymu, ta situacija išgalvota.

Išteisintosios N. P. versiją palaiko ir liudytoja I. P., kuri teisiamojo posėdžio metu (b.l. 57-58) parodė, jog šventėje buvo ji ir N. P. su vyru. Incidentas vyko po šventės. Pasirodė J. C. bei V. C. ir norėjo J. Ch. išsivežti. Jai J. Ch. pasakė, kad nori jį išvežti, ji jam pasakė: „jeigu nori, važiuok“. Jis atsakė: „nenoriu“. J. C. J. Ch. apkabino, o jis ją atstūmė. Konflikto nebuvo, I. P. J. Ch. laikė už rankos ir nenorėjo eiti su J. C. ir V. C.. N. P. buvo su „Senjorų Eldoradas“ direktore Laima, jos kalbėjosi. N. P. nebuvo priėjusi prie J. C.. Kūno sužalojimų ant J. C. nematė. Jos santykiai su J. C. yra blogi, jos atžvilgiu J. C. parašė pareiškimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo laidotuvėse.

Iš aukščiau aptartų parodymų matyti, jog liudytojos L. G. ir I. P. patvirtino išteisintosios N. P. parodymus, kad ji prie nukentėjusiosios J. C. priėjusi nebuvo ir tarp jų jokio fizinio kontakto nebuvo, palaikė versiją, jog konfliktas ir nežymus susistumdymas įvyko tarp J. C., J. Ch. ir I. P.. Iš Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-06-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 27-28) matyti, jog I. P. 2010-05-24 su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, kuriame be kita ko buvo nurodyta, jog jai lankant J. Ch. senjorų namuose „Eldoradas“ J. C. sugriebė ją už rankos ir smarkiai pastūmė, bet jai padėjo nenugriūti J. Ch.. Nors tiksli įvykio data ir nenurodyta, matomai kalbama apie konfliktą, kuris įvyko būtent nagrinėjamo įvykio metu, t.y. 2010-05-16, kadangi minėtame nutarime nurodytos aplinkybės „I. P. lankant J. Ch. senjorų namuose „Eldoradas“ J. C. sugriebė ją už rankos ir smarkiai pastūmė, bet jai padėjo nenugriūti J. C.“ atitinka teisiamojo posėdžio metu išteisintosios N. P. bei liudytojų I. P. ir L. G. duotus paaiškinimus, jog 2010-05-16 globos namuose „Senjorų Eldoradas“ buvo konfliktas tarp J. C., I. P. ir J. Ch..

Aptarti nagrinėjamos bylos dalyvių parodymai bei rašytinė bylos medžiaga (2008-06-27 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą N. P. atžvilgiu pagal V. C. pareiškimą, b.l. 23-24; 2010-05-19 J. C. pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, b.l. 25-26; 2010-06-03 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą J. C. atžvilgiu pagal I. P. skundą, b.l. 27-28; 2010-07-08 atsakovės N. P. atsiliepimas į ieškinį dėl rentos sutarties nutraukimo, b.l. 84-89; 2012-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis dėl civilinės bylos pagal ieškovų O. C. ir J. Ch. ieškinį atsakovei N. P. dėl rentos sutarties nutraukimo nagrinėjimo atnaujinimo, b.l. 83; 2012-03-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis dėl pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo J. Ch. atžvilgiu, b.l. 81-82, 83; 2012-02-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas dėl I. P. nubaudimo pagal ATPK 174 str., b.l. 91) patvirtina, jog tarp išteisintosios N. P. ir liudytojos I. P. vienoje pusėje ir nukentėjusiosios J. C. bei liudytojos V. C. kitoje pusėje vyksta nuolatiniai konfliktai dėl turto, iširusių šeimyninių santykių. Konfiktai yra įsisenėję, jų tarpusavio santykiai yra priešiški, todėl išteisintosios N. P., nukentėjusiosios J. C. bei liudytojų I. P. ir V. C. duoti paaiškinimai apie įvykio aplinkybes negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą abejoti liudytojos L. G. parodymų patikimumu. Apeliantės argumentas, jog liudytojos L. G. priešiškumas jos atžvilgiu paaiškinamas tuo, kad pastaroji siekė paimti iš globos namų „Senjorų Eldoradas“ uošvį J. Ch., kurio buvimas globos namuose buvo mokamas, t.y. atimti pajamų šaltinį, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu (b.l. 45) liudytoja L. G. nurodė, kad J. Ch. į „Senjorų Eldoradas“ buvo priimtas laikinai, trumpalaikei globai, vadinasi, „Senjorų Eldoradas“ direktorė L. G. žinojo ir suprato, kad pajamos už J. Ch. priežiūrą bus laikinos. Be to, išvykus J. Ch. būtų likusi laisva vieta kitam pacientui, kurio buvimas globos namuose „Senjorų Eldoradas“ taip pat būtų buvęs mokamas. Kita vertus, visuotinai žinoma aplinkybė, jog norinčių patekti į senelių globos namus globotinių skaičius paprastai gerokai viršija laisvų vietų skaičių ir potencialiems globotiniams tenka laukti eilėje. Nors apeliantė teigia, kad liudytoja L. G. į įvykio vietą atėjo jau po konflikto ir paties konflikto nematė, tiek išteisintoji N. P., tiek liudytoja I. P. bei pati liudytoja L. G. parodė priešingai, t.y. kad visą laiką išteisintoji N. P. buvo su liudytoja L. G. ir jos kalbėjosi nošaliau nuo I. P. ir J. Ch.. Nors tik viena liudytoja L. G. parodė, kad J. ir V. C. šventėje nebuvo, kai tuo tarpu nukentėjusioji J. C., liudytoja V. C., išteisintoji N. P. bei liudytoja I. P. parodė priešingai, t.y., kad jos taip pat buvo šventėje, apeliacinis teismas sprendžia, jog ši aplinkybė neduoda pagrindo abejoti liudytojos L. G. parodymais, kadangi pati nukentėjusioji J. C. parodė, jog į šventę jos atvyko vėliau, kai N. P. su vyru ir I. P. jau buvo ir šventė jau vyko, todėl neatmetama galimybė, kad „Senjorų Eldoradas“ direktorė L. G. nepastebėjo, kada jos atvyko, jas pamatė tik po šventės, kai lydėjo N. P., I. P. ir J. Ch..

Liudytoja L. G. pripažino mačiusi, kad ant nukentėjusiosios J. C. rankos buvo lengvas įdrėskimas, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad tuos sužalojimus padarė būtent išteisintoji N. P., ir kurie paneigtų, kad tie sužalojimai nebuvo padaryti konflikto, įvykusio tarp nukentėjusiosios J. C., J. Ch. ir I. P., metu. Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog J. Ch. atstūmė J. C., kai ši jį apkabino. Išteisintoji N. P. pateikė versiją, jog įbrėžimus J. C. galėjo padaryti J. Ch., kai gaudė I. P.. Remiantis tuo darytina išvada, jog byloje lieka nepaneigta išteisintosios N. P. versija, jog sužalojimus nukentėjusiajai J. C. galimai padarė J. Ch..

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad apylinkės teismas padarė išvadą, jog nukentėjusios ir liudytojos V. C. parodymai yra abejotini visa apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog teismas turi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojos V. C. parodymų patikimumu, tačiau nepadarė išvados, jog jų parodymai yra abejotini visa apimtimi. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent N. P. padarė nukentėjusiajai J. C. specialisto išvadoje nustatytus kūno sužalojimus, iš to seka, jog teismas pripažino, kad nukentėjusiajai visgi buvo padaryti atitinkami sužalojimai, tačiau konstatavo, jog nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kad tuos sužalojimus padarė būtent N. P..

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog apylinkės teismas atsisakė priimti ir pripažinti byloje įrodymu laikmeną su garso įrašu, kuriame neva užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp L. G. ir nukentėjusiosios J. C. sutuoktinio O. C., patvirtinantis nukentėjusiosios ir liudytojos V. C. parodymus ir paneigiantis liudytojos L. G. parodymus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios J. C. atstovui buvo pasiūlyta pateikti prie prašomo prijungti ir išklausyti garso įrašo to įrašo išklotinę popieriniame variante, tačiau tai padaryta nebuvo, nukentėjusiosios J. C. atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 130) nurodė, jog klausant ir bandant padaryti išklotinę įrašas buvo ištrintas, todėl šio prašymo atsisako.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas civilinės bylos Nr. 2-2071-642/2011, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo neveiksniam J. Ch., teismo posėdžio protokolas (b.l. 92-124). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu apeliantės atstovas adv. S. G. Vaičiūnas teigė, jog šio posėdžio metu N. P. aiškiai atsako ir neneigia, kad tarp jos ir J. C. buvo konfliktas. Iš minėto posėdžio protokolo turinio matyti, jog N. P. posėdžio metu apie nagrinėjamą įvykį nurodė vos kelias aplinkybes, t.y., kad 2010 m. gegužės mėn. „Eldorado“ pensionate lankė J. Ch.. Ten buvo ir J. C., laikė J. Ch. už rankos ir neleido jiems pakalbėti. N. P. pasakė, kad jie kalbėsis, tada J. C. ją puolė, o ji gynėsi. Apeliacinis teismas sprendžia, jog minėtame civilinės bylos Nr. 2-2071-642/2011 teismo posėdžio protokole užfiksuoti išteisintosios N. P. parodymai neleidžia daryti išvados, kad ji pripažino nukentėjusiosios J. C. teikiamą įvykio versiją apie jos sužalojimo aplinkybes.

Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“). Remdamasis aukščiau išdėstytu, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai bei nešališkai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra patikimų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad būtent išteisintoji N. P. padarė nukentėjusiajai J. C. specialisto išvadoje nustatytus kūno sužalojimus. Kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo N. P. grindžiamas vien tik nukentėjusiosios J. C. ir liudytojos V. C. parodymais, kurie negali būti pripažinti objektyviais ir nešališkais, ir kurių jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Apeliacinio teismo vertinimu, teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme metu buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams, neaiškumams ir abejonėms pašalinti, tačiau to padaryti nepavyko. Kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai neduoda pakankamo pagrindo N. P. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl nuosprendis apeliacinio skundo ribose laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą (b.l. 76-78) išteisintoji N. P. prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (b.l. 58) matyti, jog teismo posėdžio metu išteisintosios N. P. gynėja paprašė prie bylos prijungti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį dokumentą, t.y. pinigų priėmimo kvitą (b.l. 55), iš kurio matyti, jog išteisintoji N. P. patyrė 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokatės, kuri dalyvavo teismo posėdžiuose kaip N. P. gynėja, paslaugoms apmokėti. BPK 105 str. 6 d. nustatyta, jog kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Ši byla N. P. atžvilgiu buvo pradėta pagal nukentėjusiosios J. C. privataus kaltinimo skundą ir buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. N. P. gynėja dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, todėl N. P. turėtų išlaidų gynėjos paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, ir apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 105 str. 6 d., iš nukentėjusiosios J. C. išteisintosios N. P. naudai priteisia 1500 Lt turėtų išlaidų gynėjos paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Nukentėjusiosios J. C. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nukentėjusiosios J. C. išteisintosios N. P. naudai priteisti 1500 Lt turėtų išlaidų gynėjos paslaugoms apmokėti.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.