- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1-1182-559/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60878-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) be pilietybės, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) dažytoju, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. lapkričio 20 d. apie 15 val. 30 min. V. V. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - M. G. priklausančią priekabą Challenger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1700 eurų vertės su ant jos įrengta mobilia pirtimi 3000 Eur vertės ir padarė nukentėjusiajam M. G. bendrą 4700 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. V. teisiamajame posėdyje kaltu dėl vagystės prisipažino ir parodė, kad jis per savo draugus sužinojo, kad G. V., su kuriuo jis kartu atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, reikia mobilios pirties. Naudodamasis internetu jis sužinojo apie nuomojamą mobilią pirtį (duomenys neskelbtini) kaime ir važiuodamas į Kauno apygardos teismą sugalvojo ją pavogti, nes tuo metu jis nedirbo, buvo teisiamas jo brolis, jo tėvas miegodavo laiptinėse, todėl jam reikėjo pinigų. Jis ne kartą buvo pravažiavęs pro mobilią pirtį, kurį stovėjo (duomenys neskelbtini) kaime. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę pas G. V., kuriam parodė pirtelės nuotrauką ir paklausė, ar jis tokios nori. Jis su G. V. sutarė, kad už pirtį jam sumokės 1500 eurų. Jis su G. V. sutarė, kad jis lyg rytojaus dieną atveš tą pirtį. Jis 2017 m. lapkričio 20 d. susitarė su iš matymo pažįstamu vyru R., kuris nelegaliai dirbdavo, kad jis nuvežtų mobilią pirtį su priekaba iki (duomenys neskelbtini). Šis vyras sutiko. Tada jis su R. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą prie mobilios pirties, kuri stovėjo neaptvertoje teritorijoje, jis, pakeldamas priekabą nuo kelmo, prikabino priekabą su pirtimi prie automobilio, ir nuvažiavo iki G. V. namų. Kai jie nuvažiavo iki G. V. namų, jis nuėjo pas G. V. ir pasakė, kad atvežė pirtį ir paprašė, kad jis pats su priekaba įvažiuotų į kiemą, nes R. pabijojo atbuline eiga važiuoti, kad neatsitrenktų. G. V. pasižiūrėjo į pirtį iš išorės, jam viskas tiko ir sutartus 1500 eurų G. V. jam iš karto sumokėjo. Jis su R. norėjo pasitikrinti kažkokį prietaisą, kurį turėjo R., kuris sakė, kad tai gali būti radijo ryšio blokatorius. Jis šį prietaisą pajungė, paprašydamas G. V. prailgintojo, kurį jam padavė per langą. Šį prietaisą pajungė tam, kad nebūtų mobiliojo ryšio ir kad jo ryšio nesusektų ir jo ryšį užblokuotų. Tada jie išvažiavo. Jis nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes pirtyje niekas nieko nelaužė, niekas nieko nesugadino. Vagystės dieną ant pirties buvo reklaminiai plakatai, kuriuos jis nuplėšė ir pakeliui kažkur išmetė. Pirties viduje niekas nebuvo nulaužtas ir pradeginta, jis nežino, kas nulaužė šviestuvo gaubtą. Ventiliacijos grotelių ir laiptų jis nelaužė. Jis sutinka, kad priekabos vertė yra 1700 eurų, jo nuplėštų tentų vertė yra 120 eurų, o pirties vertė 3000 eurų, nes jis pirties verte domėjosi internete.
Nukentėjusysis M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo V. V. nepažįsta. Jis pats pirtį pradėjo statyti 2016 m. rugpjūčio antroje pusėje ir baigė 2016 metų 12 mėn. pabaigoje. Pirtį 4 metrų ilgio jis laikė (duomenys neskelbtini) kaime pas pusbrolį, ten esančioje teritorijoje. Pirtį statė sau, tačiau pastačius pirtį jis su žmona sugalvojo nuomoti ir sukūrė internetinę svetainę, kurioje patalpino skelbimus. Taip pat buvo bandoma pirtį parduoti ir dėl pirties pardavimo buvo gal kokius 5-6 kartus įdėti skelbimai. Parduodama buvo įvairiai: visas verslas su internetiniais puslapiais, su reklamomis, su „feisbuko“ paskyromis, viena pirtis, pirtis su priekaba, todėl buvo nurodytos kainos 11000, 8000 eurų, kainos skyrėsi ir visų nurodyti negali. Ant pirties buvo uždėti trys reklaminiai tentai. 2017 m. lapkričio 21 d. jam paskambino jo žmona A., kuri pastebėjo, kad nėra pirties. Jis atvyko į vietą, paskambino policijai, kuriai iš karto jis nurodė pavogto turto vertę 10000 eurų. Su draugais jis ieškojo pirties, o jo žmona tuo momentu sudėjo internete skelbimus, parašė „Kas vyksta Kaune“ redakcijai ir nurodė, kad už naudingą informaciją jie skirs 500 eurų premiją. Jam skambino žmonės, kurie nurodydavo matę pirtį, o vienas asmuo paskambinęs pasakė, kad mato tikriausiai jo pirtį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tas žmogus, kuris jam skambino, pasakė, kad iškvietė policiją. Jis nuvyko į vietą, jam prie pirties iš pradžių policija eiti neleido, jis matė, kad buvo nuvestas prailgintuvas į pirtį. Po to, kai jam leido prieiti, jis pamatė, kad nuimti pirties laiptai ir atremti į medį. Tą vakarą jis pirtį nutempė į saugomą aikštelę (duomenys neskelbtini), o kitą dieną nuvažiavęs dienos šviesoje viską apžiūrėjo ir nufotografavo. Apžiūrėjęs pirtį jis pamatė, kad pirties ventiliacinės grotelės su išlūžusiu rėmu guli ant žemės, šviestuvai atsikabinęs, grindys sutryptos, subraižytos, neveikė vienas iš keturių keltuvų. Nuo pirties buvo nuimti trys tentai, kurių vertė 120 eurų, buvo sugadintas vienas keltuvas 100 eurų vertės ir pagamintas laikiklis 15 eurų vertės. Sulaužytos ventiliacijos grotelės iš liepos medienos 30 eurų vertės. Buvo atsikabinusios lentelės prie šviestuvų gaubtų, šviestuvus vertina 90 eurų. Stogo danga, kurios vertė 120 eurų, nubraukta, paskutinėje juostoje trūksta kelių narelių. Laiptai, kurių vertė 70 eurų, buvo nuimti ir atremti į medį, sugadinti lankstai, trūko varžtų. Po kelių dienų jis susiskambino su žmogumi, kuris pateikė jam informaciją ir susitikęs prie (duomenys neskelbtini) padavė tam žmogui 500 eurų, nes taip buvo žadėjęs viešoje erdvėje. Dar keturiems draugam, kurie ieškojo pirties, jis davė po 15 eurų kurui, iš viso 60 eurų. Už skelbimų patalpinimą „feisbuke“ sumokėjo 38 eurus. Taip pat jis turėjo nuomoti pirtį savaitgaliui ir negalėjo šios pirties išnuomoti, atšaukė nuomą, todėl negavo 80 eurų, todėl jo ieškinys yra 1223 eurai ir šią sumą prašo priteisti. Pirties vertę jis iš karto nurodė 10000 eurų, nes maždaug tiek buvo pasiskaičiavęs, nes pats ją darė. Jis buvo viską daugmaž susirašęs, kiek, kas kainavo, tačiau jokių čekių tikrai nerinko, gal kažkur ir kortele atsiskaitinėjo, tačiau banko sąskaitos išrašų nepateikia, nes bandė jam nepavyko rasti. Pirties mediena kainavo daugmaž apie 1200 eurų, pirties statyba vyko nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio antros pusės iki gruodžio mėnesio pabaigos, todėl savo darbą įvertina dviem vidutiniais darbo užmokesčiais 3200 eurų, neatskaičius mokesčių. Savo skaičiuotėje nurodė visų medžiagų kainą. Prieš vagystę jis pirtį matė savaitgalį, kai ją ruošė žiemos sezonui. Tada sutvirtino galines duris, aliejavo iš naujo gultus, dailylentes, išplovė, išvalė ir paruošė žiemai, tačiau pirties neužrakino, tiesiog užvertė laiptus. Pirtyje buvę daiktai yra grąžinti kartu su pirtimi. Priekabos, kuria galima vežti ir automobilius vertė 1700 eurų, pirties - 7911 eurų.
Liudytoja N. P. – V. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pažįsta M. G. žmoną A. Ji tą dieną apie 16 val. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), ir likus iki (duomenys neskelbtini) trims kilometrams, sutiko link (duomenys neskelbtini) važiuojantį tamsiai mėlynos spalvos septynvietį automobilį, kuris tempė pirtį. Pamačiusi, kad tempia pirtį, ji pagalvojo, kad pirtį išnuomojo, nes ji žinojo, kad pirtis nuomojama ir atpažino (duomenys neskelbtini) pirtį, nes priekyje ant pirties dar buvo plakatas, tačiau šonuose plakatų tuo metu jau nebuvo. Kitą dieną ji su A. G. susitiko (duomenys neskelbtini) ir pasakė A. G., kad ji vakar matė tempiamą jos pirtį. A. G. pasakė, kad negali būti ir kad šiandien turėtų atvažiuoti pirkėjai apžiūrėti pirtį. Kai atvažiavo pirkėjai apžiūrėti pirtį, A. G. žmones palydėjo iki pirties ir pamatė, kad jos nėra, tada paskambino jai. Pirtis stovėdavo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji nežino, už kokią sumą buvo pardavinėjama pirtis.
Liudytojas G. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis su V. V. susipažino 2002 – 2003 metais įkalinimo įstaigoje. Ne vienas asmuo žinojo, kad jis ieško pirties. Jis norėjo pirkti pirtį, tačiau nebuvo suplanavęs, kokią pirtį pirks ir už kokią kainą. V. V. pas jį namuose yra buvęs keletą kartų. Pirmą kartą V. V. su vyru buvo atvažiavęs 2017 m. lapkričio 19 d. ir jam parodė skelbimą, kuriame jis pamatė pirtį ir jame buvo nurodyta pirties kaina, ar 3300, ar 3500 eurų. Jo V. V. paklausė, ar reikia jam tokios pirties. Jis pažiūrėjęs nuotraukoje pamatė, kad pirtis gerai atrodo ir pasakė, kad reikia. Jis pagal nuotraukas nusprendė, kad gera pirtis. Jis nesidomėjo, kam priklauso pirtis, nes V. V. pasakė, kad jam tą pirtį atidavė už skolą. Pirtį V. V. atvežė ar tai kitą dieną, ar po kelių dienų, to tiksliai nepamena. Jis su V. V. sutarė, kad jis pirks pirtį už 1500 eurų, nes tiek paprašė V. V.. Pirtį atvežė apie 18 val. V. V. su „Volkswagen“ markės autobusiuku, o pirtis buvo uždėta ant priekabos. Jis iki savo kiemo automobilį su priekaba privairavo pats, nes buvo pristatyta kaimynų automobilių ir jis nenorėjo, kad nudaužytų. V. V. paprašytas jis pro langą išmetė prailgintuvą, tačiau jis nežino, ką V. V. su juo darė. Jis buvo atsidaręs pirties duris ir matė, kad dega kažkokios lemputės. V. V. pirtį jo kieme paliko su priekaba, pasakė, kad ryt ar poryt susiras, kas iškels tą pirtį, tada pasiims priekabą, nes pirtis ant ratukų nuolat negali būti. Kitą dieną atvažiavo policijos pareigūnai, pirtis nebuvo nukelta nuo priekabos.
Liudytoja G. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji kaltinamojo V. V. nepažįsta. Jie seniai planavo pirkti pirtį. Ji nesikišo į pirties pirkimą, tik 2017 m. rudenį, gal 2017 m. lapkričio 21 d. pro langą pamatė pirtį kieme, o jai vyras G. V. pasakė, kad nupirko, tačiau nesakė kainos, nei iš ko pirko. Tai buvo apvali pirtis. Pirties ji neapžiūrėjo. Po kelių dienų atvyko policijos pareigūnai ir pirtį išsivežė.
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b. l. 1-4) nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), kur yra medinis gyvenamas namas, kiemas žvyruotas, kieme matosi medinės ratų atramos. Pėdsakų, tinkamų identifikacijai, nerasta. Buvo pateiktas priekabos Challenger valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas savininkas - M. G., registracijos liudijimo nuorašas prijungtas prie bylos, originalas grąžintas M. G. (1 t., b. l. 26-29).
Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 36-46) nustatoma, kad (duomenys neskelbtini), rasta ir apžiūrėta priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios sumontuota pirtis, kurios viduje rastas įrenginys su antena, per ilgintuvą pajungtas prie vieno iš namo buto. Ant žalios vejos atremti į medį yra mediniai laipteliai. Apžiūros metu paimti ir prie bylos prijungti kvapo pėdsakas, paimtas nuo prailgintuvo rankenos, foninis kvapas, paimtas iš pirties patalpos, biologinės kilmės nuoplova, paimta nuo prailgintuvo korpuso rankenos, įrenginys su antenomis, laidu ir pakrovėju, avalynės pėdsakas, paimtas ant daktiloplokštelės. Priekaba ir pirtis po apžiūros pagal pakvitavimą grąžinti M. G. (1 t., b. l. 36-47).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 67) nustatoma, kad M. G. pateikė mobilią pirtį su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apžiūrėtos ir rasta pirties stogo danga kairiame krašte įtrūkusi, ant šono stogo matosi įsukti varžtai, galinėje dalyje įsuktas varžtas, matosi tento nuoplaišos. Priekaba dviašė, prie priekabos pritvirtinti metaliniai keltuvai, pakojų laikikliai. Po apžiūros pirtis ir priekaba grąžinti M. G.. (1 t., b. l. 70-82).
Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 104-106) nustatoma, kad apžiūrėtos nuotraukos (14 vnt.), kurias 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė nukentėjusysis M. G. apklausos metu. Nuotraukose užfiksuoti mobilios pirties ir priekabos sugadinimai.
Baudžiamojoje byloje kaltinamojo V. V. prisipažinimu, nukentėjusiojo M. G. parodymais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis V. V. (duomenys neskelbtini), pagrobė M. G. priklausančią priekabą Challenger valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ant priekabos įrengta mobilia pirtimi.
Kaltinamojo V. V. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis (anksčiau – MGL) – 38 Eur, t. y. didelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė yra daugiau nei 9500 Eur.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjęs M. G. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jam priklausančios mobilios pirties, kurią jis pats pagamino, vertę. Nukentėjęs M. G. pateikė tik lentelę (1 t., b. l. 64), kurioje nurodyta suma 9611 eurų, tačiau įrodymų, patvirtinančių nors dalį šių išlaidų, nepateikė. Kaltinamasis V. V. su pirties verte 7911 eurų nesutinka, pripažįsta, kad priekabos vertė yra 1700 eurų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017 ir kt.).
Šioje byloje buvo pagrobta kilnojamoji (mobili) pirtis su priekaba, kuri buvo pagaminta paties nuketėjusiojo 2016 metais. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu duodamas parodymus ir pateikdamas skaičiavimus, nukentėjusysis M. G. įvertino pagrobtą turtą su priedais 9611 Eur (1 t., b. l. 64). Teisiamajame posėdyje nukentėjęs M. G. parodė, kad pirtį jie su žmona pradžioje ketino nuomoti, o vėliau - parduoti. Taip pat patvirtino, kad jokių sąskaitų, čekių ar kitų raštiškų įrodymų, patvirtinančių pirties pagaminimo ir įrengimo kaštus, jis neturi. Kelis kartus apie pirties pardavimą jis skelbė viešoje erdvėje, nustatydamas 8000 Eur kainą, t. y. iki vagystės, jis pagrobtą turtą buvo įvertinęs ne daugiau, negu 8000 Eur. Kadangi pagrobtas daiktas nebuvo įgytas sandoriu, o pagamintas ir byloje nėra pateikti turto pagaminimo kaštus patvirtinantys įrodymai, remiantis formuojama teismų praktika, pagrobto turto vertė turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Šiuo atveju byloje pateiktų interneto portaluose (www.skelbiu.lt, www.kingsauna.lt ir kt.) tokio paties dydžio naujų ir naudotų mobilių pirčių (bačkoje) pardavimo kainos svyruoja nuo 2030 Eur iki 3800 Eur, o pirčių su priekaba – nuo 4380 Eur iki 4600 Eur, todėl atsižvelgiant į analogiško daikto - pirties – vidutinę rinkos kainą, teismas laiko, kad pagrobtos pirties vertė yra 3000 eurų. Byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiojo M. G. nurodytos priekabos vertės - 1700 Eur. Teismas laiko įrodyta, kad nukentėjusiajam M. G. dėl pirties ir priekabos vagystės buvo padaryta 4700 Eur žala. Byloje neįrodžius pagrobto turto didelės vertės kaltinamojo V. V. padarytas nusikaltimas perkvalifikuojamas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusysis M. G. pareiškė byloje civilinį ieškinį ir prašo atlyginti jam nusikalstama veika padarytą 1223 Eur dydžio turtinę žalą. M. G. nurodė, kad nors pirtis jam buvo grąžinta, tačiau ji buvo apgadinta: dingę 3 vnt. tentų bendros 120 Eur vertės, sulaužytas vienas mechaninis keltuvas (pakojis) 100 Eur vertės, sulenktas pakojo laikiklis 15 Eur vertės, sulaužytos ventiliacijos grotelės 30 Eur vertės, sulaužyti 2 vnt. šviestuvų gaubtų bendros 90 Eur vertės, pažeista stogo danga 120 Eur vertės, sulaužyti laiptai 70 Eur vertės. Taip pat nurodo, kad turėjo papildomų išlaidų: 500 Eur dėl atlygis už informaciją apie pavogtą pirtį, 60 Eur už kurą 4 automobiliams, kurie ieškojo pavogtos pirties, 38 Eur už dingusios pirties skelbimo patalpinimą, atšaukta vienos paros nuoma 80 Eur.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Šioje byloje nukentėjusysis M. G. nepateikė visų sugadintų daiktų ar daikto dalių bei jų vertę patvirtinančių dokumentų, taip pat sugadinto turto vertę patvirtinančių dokumentų. Patirtą žalą jis įvertino remdamasis savo asmeniniu vidiniu vertinimu ir galimais sugadinto turto atkūrimo kaštais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio nuostatas nukentėjusysis turi teisę, bet ne pareigą teikti įrodymus. Juo labiau nukentėjusysis neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų tikintis, kad jų ateityje prireiks pateikti teismui. Šioje byloje nekentėjusiojo M. G. sugadintų daiktų vertinimas pateiktas lentelėje, pateiktoje prie jo 2017 m. gruodžio 5 d. apklausos protokolo (1 t., b. l. 64). 2017 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 70) užfiksuota, kad pirties stogo danga kairiajame krašte įtrūkusi, matosi tento nuoplaišos (kaltinamasis patvirtino, kad tentus (reklaminius plakatus) jis nuplėšė ir išmetė). Stogo dangos pažeidimai užfiksuoti ir nukentėjusiojo M. G. padarytose fotonuotraukose, pateiktose 2017 m. gruodžio 14 d. papildomos liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 91, 92). Mechaninis keltuvas (pakojis) galėjo būti sulaužytas ir pakojo laikiklis sulenktas tik transportuojant pirtį, todėl taip pat laikytina, kad šie sugadinimai buvo padaryti nusikalstamos veikos metu. Taip pat sulaužyti laiptai, kurie, suradus pirtį (duomenys neskelbtini), buvo rasti nuimti (atskirti nuo daikto). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duotais parodymais dėl daikto sugadinimo, tačiau vertina, kad padarytos žalos dydis dalyje dėl išplėštų ventiliacijos grotelių ir šviestuvų nėra visiškai pagrįstas, nes paties nukentėjusiojo M. G. parodymais nustatyta, kad pirtis iki vagystės nebuvo rakinama, todėl neatmetama galimybė, kad į ją galėjo patekti kiti asmenys ir groteles sugadinti. Šiuo atveju nėra akivaizdaus priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos. Iš nuketėjusiojo M. G. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pirties šviestuvai sugadinti neženkliai, t. y. sugadintas tik jų tvirtinimas, todėl priteisti visos jų vertės taip pat nėra pagrindo, šiuo atveju teismo vertinimu padarytos žalos dydis neviršija 20 Eur. Dėl kitų aukščiau minėtų daikto sugadinimų ir jų vertinimo abejonių nekyla, jų nuostolių dydis yra realus ir atitinka protingumo kriterijus, todėl civilinis ieškinys tenkinamas 445,00 Eur reikalavimo dalyje (120 Eur vertės dingę 3 tentai, 115 Eur vertės sulaužytas mechaninis keltuvas (pakojis) ir sulenktas pakojo laikiklis, 20 Eur sulaužyti 2 vnt. šviestuvų gaubtų, 120 Eur stogo danga, 70 Eur vertės sulaužyti laiptai). Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – šiuo atveju nukentėjusysis M. G.. Šioje byloje civilinio ieškinio reikalavimas dalyje dėl 500 Eur dėl atlygio už informaciją apie pavogtą pirtį, 60 Eur už kurą 4 automobiliams, kurie ieškojo pavogtos pirties, 38 Eur už dingusios pirties skelbimo patalpinimą, 80 Eur už atšauktą vienos paros nuomą, yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais, išskyrus paties nukentėjusiojo M. G. parodymus, todėl reikalavimas šioje dalyje netenkinamas ir civilinis ieškinys šioje dalyje atmetamas.
Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. V. atsakomybę sunkianti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Teismas šios aplinkybės nelaiko sunkiančia aplinkybe, nes Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiu V. V. buvo paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu buvo atidėtas vieneriems metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, - laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, todėl V. V., kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas ir kuris realiai neatliko laisvės atėmimo bausmės, o 2015-03-13 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas yra išnykęs ir jis negali būti laikomas recidyvistu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, žalos dydį.
Skiriant bausmę kaltinamajam V. V. atsižvelgtina į tai, kad jis buvo teistas, tačiau ankstesni teistumai išnykę, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dabartiniu metu dirba, turi penkis nepilnamečius vaikus, administracine tvarka nebaustas, todėl tikėtina, kad bausmės tikslia bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę.
Daiktiniai įrodymai – CD paliktinas saugoti prie bylos; kvapo pėdsakas, paimtas nuo prailgintuvo rankenos, foninis kvapas, paimtas iš pirties patalpos, biologinės kilmės nuoplova, paimta nuo prailgintuvo korpuso rankenos, įrenginys su antenomis, laidu ir pakrovėju, avalynės pėdsakas, paimtas ant daktiloplokštelės, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies, ir nubausti jį vienerių metų laisvės apribojimo bausme ir įpareigoti V. V. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. G. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, per bausmės laiką dirbti UAB (duomenys neskelbtini), per bausmės laiką būti namuose (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val., per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti V. V., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę V. V. rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradėjimo, o bausmę pradėjus vykdyti kardomąją priemonę baigti taikyti.
Priteisti iš V. V. nukentėjusiajam M. G. keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus (445 Eur) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktinius įrodymus – CD palikti saugoti prie bylos; kvapo pėdsaką, paimtą nuo prailgintuvo rankenos, foninį kvapą, paimtą iš pirties patalpos, biologinės kilmės nuoplovą, paimtą nuo prailgintuvo korpuso rankenos, įrenginį su antenomis, laidu ir pakrovėju, avalynės pėdsaką, paimtą ant daktiloplokštelės, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.