- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-1056-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01333-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Sventovis“
- Suinteresuotas asmuo
- VSDFV Utenos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės S. K. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Sventovis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje suinteresuoti asmenys – VSDFV Utenos skyrius, antstolė S. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „Sventovis“ kreipėsi į antstolę S. K. su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti 2017 m. rugsėjo 26 d. vykdomosiose bylose Nr. 0056/17/01708, Nr. 0056/17/01709 ir Nr. 0056/17/01710 surašytus patvarkymus dėl vykdomojo dokumento grąžinimo bei vykdymo išlaidų išieškojimo tęsimo, patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
2. Pateikęs skundą antstolei, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo išlaidų išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0056/17/01708, Nr. 0056/17/01709 ir Nr. 0056/17/01710. Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad, patenkinus skundą ir pripažinus, jog vykdomosiose bylose ginčijami antstolės patvarkymai yra neteisėti, per tą laikotarpį antstolei išieškojus vykdymo išlaidas, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir galimai sukeltų naujų civilinių ginčų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir sustabdė vykdymo išlaidų išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0056/17/01708, Nr. 0056/17/01709 ir Nr. 0056/17/01710.
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, vykdymo išlaidos gali būti išieškotos. Teismas sprendė, kad, priėmus pareiškėjui palankų procesinį sprendimą, šio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir užtruktų, nes išieškotos vykdymo išlaidos turėtų būti grąžintos pareiškėjui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Suinteresuotas asmuo antstolė S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek teismo nutartyje turi būti nurodytas ne formalus, o konkretus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo griežtai laikytis įstatymų.
5.3. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 90 punktą, skundas dėl vykdymo išlaidų sustabdo jų išmokėjimą antstoliui. Išieškotos piniginės lėšos yra saugomos ne antstolio asmeninėje, o depozitinėje sąskaitoje ir netampa asmenine nuosavybe, kol nepervedamos į asmeninę sąskaitą. Vykdymo išlaidos netampa antstolės nuosavybe tol, kol jos nepervedamos į antstolės asmeninę sąskaitą, todėl, teismui priėmus skolininkui palankų procesinį sprendimą, šio sprendimo įvykdymas nepasunkėtų.
5.4. Antstolės kontoroje vykdomos ir kitos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo, todėl, sustabdžius vykdymo išlaidų išieškojimą, vėliau vykdymo išlaidų išieškojimas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Be to, teismui atmetus skolininko skundą, išieškotos vykdymo išlaidos būtų paskirstytos kitose vykdomosiose bylose.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas UAB „Sventovis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pagal CPK 6 straipsnio nuostatas teismai teisingumą vykdo vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, kitų aplinkybių. Antstolės statusas ne tik nesuteikia privilegijų, priešingai - kelia šį statusą turinčiam asmeniui papildomus reikalavimus. Sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolės teiginys, kad teismas neįvertino jos statuso, neturi jokio teisinio pagrindo.
6.2. Vykdymo išlaidų išmokėjimas ir vykdymo išlaidų išieškojimas yra skirtingos procedūros ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teismui priėmus galimai pareiškėjui palankų procesinį sprendimą, šio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir užtruktų, nes išieškotos vykdymo išlaidos turėtų būti grąžintos pareiškėjui. Antstolė savo skunde išreiškia poziciją, kad išieškotos lėšos, grąžintinos priėmus teismui galimai palankų sprendimą pareiškėjui, nebūtų grąžintos, o būtų paskirstytos kitose vykdomose bylose, nes antstolės kontoroje vykdomos kitos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko UAB „Sventovis“. Tokie antstolės veiksmai galimai pažeistų kitų bendrovės kreditorių teises, tai neišvengiamai inicijuotų naujus teisminius procesus.
6.3. Antstolės teiginiai, kad, sustabdžius vykdymo išlaidų išieškojimą, vėliau vykdymo išlaidų išieškojimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, visiškai nepagrįsti. Antstolė nepaaiškina, kokiu būdu ar dėl kokių priežasčių vykdymo išlaidų išieškojimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Tai, kad antstolės kontoroje vykdomos kitos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko UAB „Sventovis“, nėra pagrindas konstatuoti bendrovės nemokumą ar rimtus finansinius sunkumus. Bendrovė sėkmingai ir pelningai vykdo veiklą, o bendrovės debitoriniai reikalavimai keliskart viršija kreditorinius.
6.4. Atsižvelgiant į CPK 611 straipsnio 2 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 90 punkto nuostatas, teismui priėmus antstolei palankų procesinį sprendimą, antstolė žalos nepatirs ir jos teisės pažeistos nebus. Tuo tarpu įvykdžius išieškojimą ir teismui priėmus pareiškėjui palankų procesinį sprendimą, antstolei negrąžinus pareiškėjui išieškotų lėšų, o paskirsčius jas kitose vykdomose bylose, galbūt būtų pažeistos kitų bendrovės kreditorių teisės. Be to, galima ir permokos į antstolės depozitinę sąskaitą situacija, jeigu išieškojus lėšas pagal ginčijamus patvarkymus, būtų išieškotos lėšos ir pagal kitas vykdomąsias bylas, o teismas priimtų galbūt pareiškėjui palankų sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo išlaidų išieškojimo sustabdymą vykdomosiose bylose. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
10. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Tačiau jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010 ir kt.). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika).
13. Aptariant tikėtiną pareiškėjo pateikto skundo pagrįstumą, kaip pirmąją sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje preliminariai nevertino skundo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš skundo ir prie jo pridėtų priedų turinio nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi nustatyta viena iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Kartu pažymėtina tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
14. Kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas dėl šios sąlygos pažymėjo, kad, priėmus pareiškėjui galbūt palankų procesinį sprendimą, šio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir užtruktų, nes išieškotos vykdymo išlaidos turėtų būti grąžintos pareiškėjui.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad tiek CPK 611 straipsnio 2 dalyje, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 90 punkte imperatyviai nurodyta, jog skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodyta, kad pagal nurodytas teisės normų nuostatas nesustabdomas vykdymo išlaidų išieškojimas. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie galimą riziką teismo procesinio sprendimo vykdymui. Sustabdžius vykdymo išlaidų išmokėjimą, išieškotos išlaidos yra saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje. Antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 41 straipsnio 3 dalis). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju toks teisinis reglamentavimas yra visiškai pakankamas apsaugoti pareiškėjo interesus tuo atveju, jeigu būtų patenkintas jo skundas dėl antstolės veiksmų.
16. Pareiškėjo argumentai, kad, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, antstolė išieškotas lėšas paskirstys kitiems kreditoriams, grindžiami prielaidomis ir taip pat nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė atskirajame skunde galimybę vykdymo išlaidas paskirstyti kitiems kreditoriams svarsto skundo atmetimo, o ne patenkinimo atveju, kaip teigia pareiškėjas. Įstatyme įtvirtinta, kad antstolis privalo veikti neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų. Šioje civilinio proceso stadijoje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė apsunkins teismo procesinio sprendimo, jeigu jis bus palankus pareiškėjui, vykdymą.
17. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą, nes šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl to apskųsta teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
patenkinti atskirąjį skundą.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Sventovis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.