Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Inos Kirkutienės, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant atsakovės atstovui Eligijui Vinckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Jurtinga“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo- Klaipėdos teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjo atstovui ir netenkinus prašymo iškviesti liudytoją.

Kolegija tokio prašymo netenkina, nes, viena vertus, pareiškėjos keliamas ginčas muitinės institucijose nagrinėjamas nuo 2008m. sausio mėnesio, antra, skundą teismui pareiškėja pateikė dar 2009-01-05 dieną, pareiškėjos nurodomas A. Č. iš darbo bendrovėje atleistas 2008-09-30 dieną, tad pareiškėja, būdama rūpestingas ir sąžiningas proceso dalyvis, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu jos atstovavimu teisme.

Kolegijos nuomone, A. Č., kaip liudytojo parodymai teisme esminės reikšmės neturėtų, nes šiam ginčui yra reikšmingi proceso dalyvių į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Klaipėdos TM, patikrinusi UAB „Jurtinga“ deklaruotų prekių klasifikavimą BAD importo rinkiniuose Nr.7LUA0400843 (2007-11-29), 7LUA0400642 (2007-09-10) ir 7LUA0400851 (2007-11-30), nustatė, jog Bendrovė iš Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „Ocean Beauty Seafoods, Inc.“ importavo 20016,00 kg sušaldytų lašišų ikrų siuntą („Chum salmon roe“ ir „Chum salmon roe Premier“) ir deklaravo šias prekes paminėtuose BAD importo rinkiniuose, kuriuose prekių TARIC kodas nurodytas - 0303 80 90 19, bei importuotoms prekėms, vadovaudamasi 2000 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.2801/2000, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr.1255/96, laikinai sustabdantį autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą tam tikriems pramonės ir žemės ūkio produktams, pritaikė trečiųjų šalių autonominį suspenduotą 0% tarifą bei dėl šių pateikė tuos pačius dokumentus (veterinarinis įvežimo dokumentas (VID) Nr.ML-1-2007/807 (2007-08-31), sanitarinis pažymėjimas Nr. SEA-DO 07-6169 (2007-07-23)(Klaipėdos TM 2008 m. rugsėjo 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr.(LM19)-RŽ77-429, b.l.13-18 ).

Iš į bylą pateiktų įrodymų galima spręsti, kad šioje byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo tuomet, kai Klaipėdos TM 2008 m. sausio 7 d. sprendimu Nr.(LM19)-RŽ77-3 patikslino sušaldytų žuvies- lašišos- ikrų (Chum salmon roe, Chum salmon roe Premier) aprašymą, nustatė TARIC kodą 1604 30 90 90 ir perskaičiavo importo mokesčius BAD importo rinkinyje Nr.7LUA0400843 (2007-11-29), remdamasi muitinio įforminimo metu paimto mėginio Muitinės laboratorijos tyrimo išvada. Po muitinio įforminimo patikrinusi BAD importo rinkiniuose Nr.7LUA0400642 (2007-09-10), 7LUA0400851 (2007-11-30) deklaruotų sušaldytų lašišų ikrų (Chum salmon roe, Chum salmon roe Premier) klasifikavimo teisingumą, Klaipėdos TM nustatė, kad minėtos prekės deklaruotos neteisingoje TARIC 0303 80 90 19 subpozicįjoje, kurioje klasifikuojami šaldyti ikrai (su kiaušidės plėvelės apvalkalu), ir pagal muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus- veterinarinio įvežimo dokumentą Nr.ML-1-2007/807 (2007-08-31), sanitarinį pažymėjimą Nr.SEA-DO 07-6169 (2007-07-23) nustatė, kad importuoti sušaldyti lašišų ikrai priklauso tai pačiai siuntai, kaip ir deklaruotai BAD importo rinkinyje Nr.7LUA0400843 (2007-11-29), pagal kurį atliktas tyrimas, kurio metu Muitinės laboratorija 2007 m. gruodžio 7 d. išvadoje Nr.38845, konstatavo, kad ikrai bei ikrų pakaitalai be kiaušidės plėvelės apvalkalo klasifikuojami 1604 pozicijoje. Produktai, vartojami vietoj ikrų, bet paruošti ne iš erškėtinių žuvų kiaušinėlių (pvz.: iš lašišų, karpių, lydekų, tunų ir kt. kiaušinėlių), laikomi ikrų pakaitalais. Taip pat nurodoma, kad tyrimui pateikti lašišinių žuvų kiaušinėliai yra be kiaušidės apvalkalo plėvelės, pasūdyti, tokie ikrų pakaitalai gali būti skirti perdirbimui arba kitiems tikslams nei perdirbimas. Todėl Klaipėdos TM 2008 m. sausio 18 d. sprendimu Nr.(LM19)-RŽ77-25 nusprendė BAD importo rinkiniuose Nr.7LUA0400642 (2007-09-10) ir 7LUA0400851 (2007-11-30) deklaruotų prekių TARIC kodą pakeisti iš 0303 80 90 19 į 1604 30 90 90, taip pat pakeisti šių BAD importo rinkinių deklaracijos 31 langelio prekės aprašymą nurodant, jog tai sušaldyti, pasūdyti lašišų ikrų pakaitalai be kiaušidės apvalkalo plėvelės („Chum salmon roe“; „Chum salmon roe Premier“), neskirti perdirbimui, ir nustačiusi, kad prekei, klasifikuojamai TARIC kodu 1604 30 90 90, taikomas 20% muito tarifas, nuo deklaruotos sandorio vertės papildomai apskaičiavo 165 045 Lt muito bei pagal MAĮ 139 str. 1 dalį už mokėtino mokesčio sumažinimą skyrė Bendrovei 49 514 Lt baudą.

Bendrovei nesutinkant su Klaipėdos TM 2008 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (LM19)-RŽ77-25 ir jį apskundus Departamentui, pastarasis 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-289 pavedė Klaipėdos TM atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Departamentas pažymėjo, kad Klaipėdos TM teisingai konstatavo, jog prekė- ikrai „Chum salmon roe“, deklaruota BAD importo rinkiniais Nr.7LUA0400642 (2007-09-10) bei 7LUA0400851 (2007-11-30) yra tapati ikrams, deklaruotiems BAD importo rinkinyje Nr.7LUA0400843 (2007-11-29), kadangi ikrai yra iš tapačios siuntos (tas pats veterinarinis įvežimo dokumentas Nr.ML-1 -2007/807 (2007-08-31), sanitarinis pažymėjimas Nr.SEA-DO 07-6169 (2007-07-23)), todėl lašišų ikrus „Chum salmon roe“, deklaruotus minėtuose BAD, nėra pagrindo klasifikuoti skirtingai ir Klaipėdos TM pagrįstai nusprendė lašišų ikrams taikyti TARIC kodą 1604 30 90 90. Taip pat nurodė, kad tyrimui muitinės laboratorijoje buvo paimtas tik lašišų „Chum salmon roe“ mėginys ir nėra įrodymų, jog lašišų ikrai „Chum salmon roe Premier“ galėtų būti aprašomi kaip ikrų pakaitalai be kiaušidės plėvelės apvalkalo, o Bendrovės muitinei pateiktuose dokumentuose nurodyta prieštaringa informacija apie prekių rūšis, VID Nr. ML-1-2007/807 (2007-08-31) ir sanitariniame pažymėjime Nr. SEA-DO 07-6169 (2007-07-23) nurodyti lašišų ikrai „Chum salmon roe“, sąskaitose faktūrose Nr. OB-01 (2007-09-03), OB-03 (2007-11-29) -„Chum salmon roe“ ir „Chum salmon roe Premier“. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas įpareigojo Klaipėdos TM nustatyti, ar Bendrovės importuoti lašišų ikrai „Chum salmon roe Premier“ buvo skirti galutiniam vartojimui ar perdirbimui, taip pat nustatyti, ar minėti ikrai buvo apdirbti tokiu būdu, kuris leistų juos klasifikuoti 1604 pozicijoje.

Klaipėdos TM, atlikusi pakartotinį tyrimą, 2008 m. rugsėjo 18 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr.(LM19)-RŽ77-429 (b.l.13-18), kuria pripažino Klaipėdos TM 2008 m. sausio 18 d. sprendimą Nr.(LM19)-RŽ77-25 negaliojančiu; BAD importo rinkiniuose Nr.7LUA0400642 (2007-09-10) ir 7LUA0400851 (2007-11-30) deklaruotų prekių TARIC kodą pakeitė iš 0303 80 90 19 į 1604 30 90 90, taip pat pakeitė šių BAD importo rinkinių deklaracijos 31 langelio prekės aprašymą, nurodant, jog tai sušaldyti, pasūdyti lašišų ikrų pakaitalai be kiaušidės apvalkalo plėvelės („Chum salmon roe“; „Chum salmon roe Premier“) neskirti perdirbimui, bei pakeitusi prekės kodą, papildomai apskaičiavo Bendrovei 165 045 Lt muito ir skyrė jai 49 514 Lt baudą. Ataskaitoje nurodoma, jog Klaipėdos TM 2008 m. birželio 3 d. raštu Nr.(LM19)-K/14-10408 kreipėsi į UAB „Jurtinga“ dėl muitinio įforminimo metu pateiktų veterinarinių sertifikatų, sąskaitų-faktūrų originalų pateikimo, transportavimo dokumentų, sutarčių, paaiškinimų apie žuvų ikrų rūšis, nurodant skirtumus, pagrindžiančius dokumentus, jų vertimų, pateikimo bei 2008 m. birželio 17 d. raštu Nr. (LM19)-RŽ77-11302- į Klaipėdos apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl dokumentų bei paaiškinimų apie prekių siuntas, VID dokumentų įforminimą pateikimo. Klaipėdos TM, pakartotinai patikrinusi BAD importo rinkinius Nr. 7LUA0400642 (2007-09-10), 7LUA0400851 (2007-11-30), muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus bei išanalizavusi papildomai pateiktą Klaipėdos teritorinės muitinės Molo Jūrų uosto posto inspektoriaus 2008-05-08 raštišką paaiškinimą (b.l.72) ir Klaipėdos apskrities valstybinės maisto veterinarijos tarnybos pateiktus paaiškinimus (raštas Nr. V7-(4.5)-463 (2008-07-08), nustatė, kad BAD importo rinkiniuose Nr.7LUA0400642 (2007-09-10), 7LUA0400851 (2007-11-30) pateiktame VID Nr.ML-1-2007/807 (2007-08-31) už VID I dalies pildymą atsakingas UAB „Jurtinga" atstovas (ką patvirtina 23 skiltyje bendrovės spaudas), minėtame VID 12 skiltyje nurodytas prekės pavadinimas- „Sušaldyti lašišos ikrai (Chum salmon roe)“- dalinai atitinka sanitariniame pažymėjime Nr.SEA-DO 07-6169 (2007-07-23) nurodytą prekės aprašymą, nes minėtame sanitariniame pažymėjime nurodyta, kad ikrai yra šaldyti, sūdyti. Atsižvelgusi į tai, Klaipėdos TM padarė išvadą, kad VID išduotas visai prekių siuntai- 20016,00 kg, nurodytai minėtuose sanitariniame pažymėjime ir VID, ją išskaidant dalimis ir įforminant BAD importo rinkinius Nr. 7LUA0400642 (2007-09-10), 7LUA0400843 (2007-11-29), 7LUA0400851 (2007-11-30) deklaruojant vienos rūšies sušaldytus lašišų ikrus (Chum salmon roe). Pažymėjo, kad minėtų BAD muitinio įforminimo metu prekių aprašymai 31 langelyje neįrodo 33 langelyje nurodyto 0303 80 90 19 TARIC kodo teisingumo, aprašyme nenurodyta, ar ikrai yra su kiaušidės plėvelės apvalkalu ar be kiaušidės plėvelės apvalkalo, o prekės aprašymas neatitinka sanitariniame pažymėjime Nr.SEA-DO 07-6169 (2007-07-23) nurodytam ikrų (Chum salmon roe) pateikimo ir apdorojimo būdui- sūdytas. Klaipėdos TM nurodė, kad išanalizavus Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto posto inspektorius 2008-05-08 paaiškinimą dėl antro komercinio pavadinimo mėginio paėmimo, nustatyta, kad, tikrinant BAD Nr.7LUA0400843 (2007-11-29), dalyvavo UAB „Jurtinga“ ekspeditorius, kuris patvirtino, kad ikrai yra vienos rūšies, taip pat šiame paaiškinime nurodoma, kad ikrai supakuoti plastikinėse pakuotėse su užrašu SALMON ROE SALT, tik skirtingais numeriais ant etikečių ir akivaizdžiai matosi, kad ikrai yra be kiaušidės plėvelės apvalkalo, todėl, remiantis nurodytais faktais, ir buvo paimtas vienos rūšies ikrų (Chum salmon roe) mėginys. Atsižvelgus į tai, jog BAD Nr.7LUA0400642 (2007-09-10), 7LUA0400843 (2007-11-29), 7LUA0400851 (2007-11-30) prekės aprašytos neišsamiai, o Kombinuotosios prekių nomenklatūros 3 skirsnyje neklasifikuojami paruošti vartojimui žuvų ikrai ir ikrų pakaitalai (Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimai, 3 skirsnio, 1604 pozicijos, paaiškinimai (HSENS, 2007)), ikrai deklaruoti neteisingoje TARIC subpozicijoje, nes sūdyti ikrai ir ikrų pakaitalai klasifikuojami KN 1604 pozicijoje. Teisingai ikrų klasifikacijai, nepriklausomai nuo to, ar tyrimai atlikti Muitinės laboratorijoje ar teritorinėje muitinėje, šios prekės gali būti suklasifikuotos vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 20 straipsniu, Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENS, 2007), remiantis informacija, pateikta veterinariniuose sertifikatuose ir kituose muitiniam įforminimui pateiktuose dokumentuose apie prekes, bei jas vizualiai apžiūrint. BAD importo rinkiniuose Nr.7LUA0400642 (2007-09-10), 7LUA0400843 (2007-11-29), 7LUA0400851 (2007-11-30) bei muitinio įforminimo metu pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija yra prieštaringa- VID Nr. ML-1-2007/807 (2007-08-31), sanitariniame pažymėjime Nr. SEA-DO 07-6169 (2007-07-23) nurodoma prekė- „Chum salmon roe“, tačiau sąskaitose-faktūrose Nr.OB-01 (2007-09-03), OB-02 (2007-11-28), BAD Nr. 7LUA0400843 (2007-11-29), Nr. OB-03 (2007-11-29) prekės nurodomos jau dviejų rūšių „Chum salmon roe“ ir „Chum salmon roe Premier“. Klaipėdos TM, remdamasi prekių mėginiais, kurie įrodo, kad ikrai yra sūdyti, supakuoti į nedideles pakuotes (0,500 kg, 1,00 kg), ir jie gali būti realizuojami didesniais ir mažesniais kiekiais (tačiau neskirti perdirbimui), taip pat Klaipėdos TM Molo jūrų uosto posto inspektoriaus paaiškinimais (žodiniu, raštišku) bei Klaipėdos apskrities valstybinės maisto veterinarijos tarnybos paaiškinimais, vadovaudamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr.B1-520 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. B1-723 „Dėl gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo“ konstatavo, kad prekių siunta yra tos pačios rūšies produktų kiekis, nurodytas veterinariniame sertifikate ar veterinariniame dokumente, nustatytame veterinarijos teisės aktais, o asmens, atsakingo už siuntą (šiuo atveju- UAB „Jurtinga“ spaudas VID Nr.ML-1-2007/807 (2007-08-31) 23 skiltyje) deklaruoti duomenys VID I dalyje ir duomenys pateikti eksportuotojo sanitariniame pažymėjime negali būti prieštaringi. Todėl padarė išvadą, kad įformintuose BAD Nr. 7LUA0400642 (2007-09-10), 7LUA040G843 (2007-11-29), 7LUA0400851 (2007-11-30) importuota šaldytų lašišos ikrų „Cfcum salmon roe“ siunta 20016,00 kg yra ta pati, kaip ir nurodyta VID Nr. ML-1 -2007/807 (2007-08-31) bei sanitariniame pažymėjime Nr. SEA-DO 07-6169 (2007-07-23).

Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Klaipėdos TM 2008 m. rugsėjo 18 d. supaprastintos patikrinimo ataskaitos Nr.(LM19)-RŽ77-429 panaikinimo (b.l.52-55), 2008-12-03 sprendimu Nr.1A-4.13-685 skundą atmetė ir patvirtino Klaipėdos TM 2008 m. rugsėjo 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (LM19)-RŽ77-429 (b.l.9-12). Tokį sprendimą Departamentas motyvavo tuo, kad Bendrovė, pateikdama muitinei BAD importo rinkinius Nr. 7LUA0400642 (2007-09-10) ir 7LUA0400851 (2007-11-30), nurodė importuojanti dviejų komercinių pavadinimų lašišų ikrus- „Chum salmon roe" ir „Chum salmon roe Premier", be to, analogiškas prekes Bendrovė deklaravo ir BAD importo rinkiniu Nr.7LUA0400843 (2007-11-29), kurių mėginys buvo išsiųstas tirti į Muitinės laboratoriją. Mėginio ėmimo protokole Nr.001 paimta tyrimui prekė aprašoma kaip sušaldytos žuvies- lašišos- ikrai (Chum salmon roe; Chum salmon roe Premier), o Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1B-415 patvirtintos Prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitiniam tikrinimui instrukcijos 10 punktas nustato, kad mėginys turi atitikti deklaruojamas prekes; tuo atveju, jeigu kelių komercinių pavadinimų prekės deklaruojamos nurodant tą patį muitinės nomenklatūros kodą, turi būti imami visų komercinių pavadinimų prekių mėginiai, be to, vadovaujantis minėtos Instrukcijos 4, 8 punktais, deklarantas privalo sudaryti sąlygas, kad muitinės pareigūnas turėtų galimybę paimti visų komercinių pavadinimų prekių mėginius. Pagal pareigūno, ėmusio mėginius, paaiškinimą, nebuvo aišku, kaip praktiškai atskirti dviejų komercinių pavadinimų prekes- „Chum salmon roe“ ir „Chum salmon roe Premier“, nes, paties deklaranto teigimu, ikrai buvo vienos rūšies, kadangi užrašas ant indelių buvo vienodas- „Salmon Roe Salt“, taip pat nustatyta, kad sąskaitoje-faktūroje Nr.17194 (2007-07-19) paminėtų komercinių pavadinimų ant ikrų pakaitalų dėžučių nebuvo. Be to, pats deklarantas nei muitinio patikrinimo, nei skundo nagrinėjimo metu nėra nurodęs (pateikiant atitinkamus dokumentus su tiksliu prekių aprašymu, prekės specifikacijas ir pan.), ar egzistuoja kokie nors skirtumai (išskyrus prekės kainą) tarp „Chum salmon roe“ ir „Chum salmon roe Premier“. Muitinės laboratorijos išvada nėra vienintelis pagrindas keisti TARIC kodą, nes, vadovaujantis Tarybos reglamento Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 straipsniu, muitinė turi teisę atlikti patikrinimus po prekių išleidimo, siekiant įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu. Klaipėdos TM padarė teisingą išvadą, jog prekės- ikrų pakaitalai „Chum salmon roe“ ir „Chum salmon roe Premier“, deklaruoti BAD importo rinkiniais Nr. 7LUA0400642 (2007-09-10) ir 7LUA0400851 (2007-11-30) yra tapatūs ikrams, deklaruotiems BAD importo rinkiniu Nr.7LUA0400843 (2007-11-29), nes paminėti ikrai yra iš tapačios siuntos, deklaruojant šiuos ikrus buvo pateikti tie patys dokumentai (veterinarinis įvežimo dokumentas Nr.ML-1-2007/807 (2007-08-31) bei sanitarinis pažymėjimas Nr.SEA-DO 07-6169 (2007-07-23), be to, šios aplinkybės neginčija ir pati Bendrovė. Todėl nėra jokio pagrindo lašišų ikrus „Chum salmon roe“ ir „Chum salmon roe Premier“, deklaruotus pirmiau paminėtuose BAD importo rinkiniuose, klasifikuoti skirtingai. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, Departamentas padarė išvadą, kad Klaipėdos TM pagrįstai, remdamasi Muitinės laboratorijos išvada, suklasifikavo prekes, deklaruotas BAD importo rinkiniais Nr. 7LUA0400642 (2007-09-10) ir 7LUA0400851 (2007-11-30), taip pat kad Klaipėdos TM, nenustačiusi baudos dydį didinančių ir mažinančių aplinkybių, Bendrovei pagrįstai skyrė baudos vidurkį atitinkančią 30% dydžio baudą. Dėl Bendrovės teiginio, kad ataskaita priimta pažeidžiant Kodekso 218 str. 3 dalyje nustatytus terminus, pasisakė, kad minėta nuostata nustato, jog tuo atveju, kai skolos muitinei atsiradimo sąlygos skiriasi nuo nurodytų 1 dalyje, atitinkama muito suma turi būti įtraukta į apskaitą ne vėliau kaip per 2 dienas nuo tos dienos, kai muitinė gali apskaičiuoti atitinkamą muito sumą ir nustatyti skolininką, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog muitinė praleido paminėtą terminą įregistruoti skolą. Taip pat konstatavo, kad Klaipėdos TM, priimdama Ataskaitą, MAĮ 133¹ str. 5 dalies reikalavimų nepažeidė, nes supaprastintas mokestinis patikrinimas buvo atliktas muitinės iniciatyva, jo tikslas- pašalinti trūkumus bei prieštaravimus, mokestinis patikrinimas atliktas mokesčių administratoriaus buveinėje, be to, ta aplinkybė, jog buvo atliktas supaprastintas mokestinį patikrinimas, neturėjo jokios įtakos Bendrovės teisei teikti įrodymus bei ginčyti muitinės nustatytą prekių kodą ir apskaičiuotus mokesčius.

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Įrodinėjimo pareigos mokestiniuose ginčuose paskirstymą nustato 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 (MAĮ) 67 str. (originali įstatymo redakcija), 2 dalis, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento Nr.2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 str. 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Vadovaujantis šių nuostatų 5-14 straipsniais, deklarantas, abejodamas deklaruoto kodo teisingumu, turi galimybę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo. Taigi, Bendrovė, būdama deklarantu, tapo atsakinga už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą.

Vadovaujantis Tarybos reglamento Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 str. 1 dalimi, muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos. Šios straipsnio 2 dalis nustato, kad muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Ši institucija taip pat turi teisę tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinimui. Vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.

Bendrijos muitinės kodekso 20 str. 1 dalis nustato, kad skolos muitinei atsiradimo atveju teisiškai privalomi sumokėti muitai apskaičiuojami remiantis Europos Bendrijų muitų tarifu, kurį, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, sudaro: (a) kombinuotoji prekių nomenklatūra; (b) bet kuri kita nomenklatūra, visai arba iš dalies sudaryta remiantis kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildanti bet kuriais poklasiais, kuri įsteigta konkrečių sričių dalykus reglamentuojančiomis Bendrijos nuostatomis ir skirta naudoti taikant tarifų priemones, susijusias su prekyba prekėmis; (c) privalomųjų mokėjimų, paprastai taikomų kombinuotojoje prekių nomenklatūroje nurodytoms prekėms, normos ir kiti rodikliai susiję su: muitais; ir žemės ūkio produktų mokesčiai ir kiti importo privalomieji mokėjimai, nustatyti įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką arba remiantis konkrečia tvarka, kuri taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus; (d) lengvatinių tarifų priemonės, nustatytos susitarimais, kuriuos Bendrija yra sudariusi su tam tikromis šalimis arba šalių grupėmis ir kuriose joms suteikta teisė naudotis lengvatiniu tarifų režimu; (e) lengvatinių tarifų priemonės, kurias Bendrija vienašališkai taiko tam tikroms šalims, šalių grupėms arba teritorijoms; (f) autonominės suspendavimo priemonės, kuriomis sumažinami tam tikroms prekėms nustatyti importo muitai arba nuo jų atleidžiama; (g) kitos tarifų priemonės, nustatytos kitų Bendrijos teisės aktų. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalimi, importo skola muitinei atsiranda: (a) išleidžiant į laisvą apyvartą importo muitais apmokestinamas prekes, arba (b) įforminant tokioms prekėms laikinojo įvežimo procedūrą, kurią atliekant prekės iš dalies neapmokestinamos importo muitais. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skola muitinei atsiranda tuo metu, kai priimama atitinkama muitinės deklaracija, o pagal 3 dalį - skolininku laikomas deklarantas.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 34 str. 1, 2 dalys nustato, kad muitinė, taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesčius, bendrosios žemės ūkio politikos priemones bei muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus, vadovaudamasi Bendrojo muitų tarifo reglamentu, naudoja Lietuvos Respublikos integruotą tarifą. Integruotas tarifas yra informacijos apie minėtus muitus, mokesčius, draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė. Integruotą tarifą sudaro Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) duomenys, papildyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais duomenimis apie muitinės administruojamus mokesčius ir (arba) muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus. Vadovaujantis Muitinės įstatymo 35 straipsniu, prekės klasifikuojamos pagal Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos ir Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas. Jų klasifikavimo teisingumas tikrinamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.

Vadovaujantis 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvos „Dėl Bendrijos vidaus prekybos veterinarinių patikrinimų, siekiant sukurti vidaus rinką“ (89/662/EEB) 3, 6 straipsniais, 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos „Dėl Bendrijos vidaus prekybos tam tikrais gyvūnais ir produktais veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, atliekamų siekiant sukurti vidaus rinką“ (90/425/EEB) 3, 5 straipsniais, 2004-01-22 Komisijos reglamento (EB) Nr.136/2004, nustatančio produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų Bendrijos pasienio veterinarijos postuose tvarką, 4, 5 straipsniais, importo atveju veterinarinis įvežimo dokumentas lydi produktų siuntą iki paskirties vietos; siunta, iki kol bus atliktas patikrinimas, negali būti išskaidoma; kiek yra siuntų - tiek išduodama veterinarinių įvežimo dokumentų; siuntos dydį/kiekį nustato šalies siuntėjos veterinarijos dokumente nurodyti duomenys; jei siunta po veterinarinio patikrinimo yra padalinama į dalis, veterinarinio įvežimo dokumento originalas turi būti pateiktas kompetentingoms muitinės įstaigoms, atsakingoms už įmonę, kurioje ta siunta padalinama. Vadovaujantis 2004 m. sausio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 136/2004, III priedo aiškinamosiomis pastabomis, veterinarinio įvežimo dokumento I dalyje, 12 skiltyje turi būti nurodomas prekės pavadinimas, pakuočių skaičius ir tipas.

Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-234 patvirtintų Veterinarinio įvežimo dokumento formos ir veterinarinio įvežimo dokumento pildymo tvarkos nuostatų 18 punktu, veterinarinio įvežimo dokumento I dalyje, 12 skiltyje nurodomas prekės (produkto) pavadinimas, gyvūnų rūšis, iš kurios prekės (produktai) pagaminti, pakuočių, kurios sudaro siuntą, skaičius ir pakuotės tipas (pvz., 50 dėžių po 25 kg) ar talpyklų skaičius. Būtina pažymėti transportavimo temperatūros režimą. Pagal šių nuostatų 19 punktą, veterinarinio įvežimo dokumento 13 skiltyje nurodomas prekės kodas. Būtina nurodyti mažiausiai pirmus keturis Kombinuotosios prekių nomenklatūros (KPN) kodo skaičius. KPN kodai nurodomi pagal 1997 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą 2658/87/EEB dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl bendro muito tarifo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 11 d. Tarybos reglamentu Nr. 1789/2003). Kai vienoje siuntoje yra kelių skirtingų KPN kodų produktai, papildomi kodai gali būti papildomai pažymėti tame pačiame VID.

Departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1B-415 (2006 m. vasario 6 d. įsakymo Nr.1B-73 redakcija, įsakymas galioja iki 2009-01-17) patvirtintos Prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitiniam tikrinimui instrukcijos 10 punkte nustatyta, jog mėginys turi atitikti deklaruojamas prekes. Jeigu kelių komercinių pavadinimų prekės deklaruojamos nurodant tą patį muitinės nomenklatūros kodą, turi būti imami visų komercinių pavadinimų prekių mėginiai (visų sąskaitoje-faktūroje ar kitame prekybos dokumente atskirai nurodytų prekių mėginiai). Mėginius paimti, įpakuoti ir transportuoti reikia taip, kad nepasikeistų jų savybės. Instrukcijos 11 punkte nustatyta, jog muitinės pareigūno nurodymu deklarantas arba deklaranto atstovas privalo užtikrinti, kad būtų sudarytos visos mėginiui paimti reikalingos sąlygos (iškrautos ar perkrautos prekės, atidaryta tara ir t. t.), o 8 punktas numato, kad muitinės pareigūnas gali pareikalauti (žodžiu ar raštu) iš deklaranto pateikti trūkstamus dokumentus arba duomenis, būtinus muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos apie prekes teisingumui patikrinti.

Vadovaujantis Departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2007-11-30) 27.35.2 punktu, importo deklaracijos 31 langelio „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ vidurinėje dalyje, kairėje pusėje įrašomas prekių rūšies aprašymas, kuris paprastai vartojamas prekyboje. Prekės turi būti aprašytos taip, kad pakaktų duomenų jas vienareikšmiškai suklasifikuoti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (išskyrus atvejus, kai ne Bendrijos prekės deklaruojamos muitinio sandėliavimo procedūrai jas padedant į A, B, C, E ir F tipo muitinės sandėlius), prekių importo, laikinojo įvežimo arba muitinio sandėliavimo procedūros draudimams bei apribojimams taikyti, nustatytiems importo muitams ar mokesčiams apskaičiuoti.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr.B1-723 (2004 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr.B1-520 redakcija) patvirtintos „Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos“ 3 punktą, produktų siunta iš trečiųjų šalių, įvežama į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postą, turi būti patikrinta vadovaujantis Tvarkoje išdėstytais reikalavimais; asmuo, atsakingas už siuntą, pasienio veterinarijos postas, per kurį bus įvežama siunta, valstybiniam veterinarijos gydytojui privalo iš anksto faksu ar kitu būdu perduoti informaciją apie siuntą, užpildant veterinarinio įvežimo dokumento, patvirtinto 2004 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 136/2004, 1 dalį; pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas peržiūri laivų ir orlaivių manifestus ir patikrina, ar jie atitinka veterinarinio įvežimo dokumento 1 dalyje ar kita forma iš anksto pateiktus duomenis ir dokumentus (5 punktas); kiekvienai siuntai pasienio veterinarijos poste turi būti atliktas veterinarinis tikrinimas, kurį atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas (7 punktas); kiekvienai siuntai turi būti atliktas dokumentų patikrinimas nepriklausomai nuo atliekamo muitinės patvirtinto perdirbimo siekiant nustatyti: ) ar informacija, pateikta veterinarijos sertifikatuose ar veterinariniuose dokumentuose, nurodytuose 18 punkte, atitinka iš anksto, atsižvelgiant į 5 punktą, PVP pateiktą informaciją; 2) importo atveju- ar duomenys, nurodyti veterinarijos sertifikatuose ar veterinariniuose dokumentuose, atitinka reikalingas garantijas (9 punktas); nepažeidžiant specialių Europos Sąjungos reikalavimų dėl veterinarinio tikrinimo dažnumo, visoms produktų siuntoms iš trečiųjų šalių, importuojamoms į vieną iš teritorijų, nurodytų šios tvarkos 3 priede per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postą, turi būti atliekami atitikties ir fizinis patikrinimai, kaip nurodyta 10 punkte (19 punktas).

Vadovaujantis 2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, TARIC 0303 80 pozicijoje klasifikuojamos šios prekės- kepenys, ikrai (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pieniai, 0303 80 10 pozicijoje- kietieji ir minkštieji ikrai (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pieniai, skirti deoksiribonukleorūgšties arba protamino sulfato gamybai (neapmuitinama), o 0303 80 90 pozicijoje- kitos prekės (Konvencinė muito norma- 10 %) , 1604 30 pozicijoje klasifikuojami ikrai ir ikrų pakaitalai: 1604 30 10 - ikrai (eršketų ikrai) (Konvencinė muito norma- 20 %), 1604 30 90- ikrų pakaitalai (Konvencinė muito norma- 20 %), o 1604 30 90 90 subpozicijoje klasifikuojami kiti ikrų pakaitalai (Lietuvos Respublikos integruotas tarifas (LITAR)- informacijos apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos importo ir eksporto draudimus ir apribojimus rinkinys).

Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad Klaipėdos TM veiksmai, pakeitus ginčo prekių siuntos klasifikaciją, atitiko teisės aktų reikalavimus, gi pareiškėja tiek siuntos įvežimo į LR muitų teritoriją metu, tiek nagrinėjant mokestinį ginčą nepateikė savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ir pagal pačios pareiškėjos pateiktą pardavėjo, t.y. kilmės šalies sertifikatą, buvo importuojama vieno pavadinimo (vienos rūšies) prekė- šaldyti lašišinių žuvų ikrai (b.l.90-91).

Dėl pareiškėjos teiginio, kad Klaipėdos TM, atlikdama pakartotinį patikrinimą, jo neturėjo teisės atlikti supaprastinta tvarka.

Pagal MAĮ 133¹ str. 1-4 dalis (2007-07-03 įstatymo Nr.X-1249 redakcija), muitinės administruojamų mokesčių patikrinimo rezultatai įforminami ir patvirtinami patikrinimo ataskaita, kurią pasirašo muitinės administruojamų mokesčių patikrinimą atlikęs mokesčių administratoriaus pareigūnas ir to mokesčių administratoriaus viršininkas arba jo tam įgaliotas pareigūnas. Patikrinimo ataskaitoje nurodoma konkreti papildomai apskaičiuotų (perskaičiuotų) mokesčių, apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų suma ir ataskaitos apskundimo tvarka. Vienas patikrinimo ataskaitos egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui. Prie šio egzemplioriaus pridedami visi priedai, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal šį Įstatymą laikomos informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad tais atvejais, kai muitinės arba asmens iniciatyva po prekių išleidimo atliekamas muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumo, prekybos dokumentų ir duomenų, susijusių su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis, patikrinimas, kurio tikslas nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus taikant muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančias nuostatas, muitinė gali taikyti supaprastintą mokestinio patikrinimo procedūrą. Supaprastinta mokestinio patikrinimo procedūra gali būti taikoma tik tais atvejais, kai patikrinimas atliekamas mokesčių administratoriaus buveinėje remiantis muitinės turimais duomenimis apie mokesčių mokėtoją. Taikant supaprastintą mokestinio patikrinimo procedūrą, mokestinį patikrinimą atlieka muitinės pareigūnai be atskiro pavedimo atlikdami savo tiesiogines nuolatines darbo funkcijas. Pagal MAĮ 133¹ str. 6 dalį, šio straipsnio nuostatos neriboja mokesčių mokėtojo teisės mokestinio patikrinimo metu teikti savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių. Rašytinės mokesčių mokėtojo pastabos, paaiškinimai ir įrodymai pridedami prie patikrinimo ataskaitos ir apie jų pateikimą yra pažymima patikrinimo ataskaitoje.

Minėta, kad supaprastintas mokestinis patikrinimas nagrinėjamu atveju buvo atliktas muitinės iniciatyva, jo tikslas- pašalinti trūkumus bei prieštaravimus, mokestinis patikrinimas buvo atliktas mokesčių administratoriaus buveinėje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad Klaipėdos TM, atlikdama pakartotinį mokestinį patikrinimą supaprastinta tvarka, MAĮ 133¹ straipsnio nuostatų nepažeidė. Be to, aplinkybė, jog Klaipėdos TM atliko supaprastintą mokestinį patikrinimą, jokios įtakos Bendrovės teisei teikti įrodymus bei ginčyti muitinės nustatytą prekių kodą ir apskaičiuotus mokesčius neturėjo.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad Ataskaita priimta praleidus terminus.

Departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.1B-318 (įsakymas negalioja nuo 2009-01-18) 2.1. punktu buvo pakeistas Muitinės pareigūnų paimtų prekių mėginių (pavyzdžių) klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras nuostatų 24 punktas jį išdėstant taip: jeigu, remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais nustatoma, kad bendrajame administraciniame dokumente, bendrojoje deklaracijoje arba kitame muitinės dokumente nurodytas klaidingas prekių muitinės nomenklatūros kodas ir keičiasi už prekes mokėtinų mokesčių suma, teritorinė muitinė turi priimti sprendimą dėl mokėtinų mokesčių sumos perskaičiavimo ir muitinės dokumento, kuriame nurodytas klaidingas prekių muitinės nomenklatūros kodas, duomenų taisymo, nepažeidžiant 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 218 str. 3 dalies nustatytų terminų. Apie mokėtinų mokesčių sumos pasikeitimą deklarantas informuojamas sprendimu, pridedant patvirtintą atitinkamo Prekės klasifikavimo akto kopiją. Jeigu tiksliam mokesčių apskaičiavimui reikia papildomos informacijos, muitinė apie tai informuoja deklarantą raštu per 2 dienas nuo Prekės klasifikavimo akto įregistravimo dienos, kartu pateikdama patvirtintą atitinkamo Prekės klasifikavimo akto kopiją.

Bendrijos muitinės kodekso 218 str. 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu skola muitinei atsiranda priėmus deklaraciją, kuria prekės deklaruotos kuriai nors muitinės procedūrai, išskyrus laikinąjį įvežimą iš dalies neapmokestinant importo muitais, įforminti, arba atlikus bet kurį kitą veiksmą, turintį tokias pat teisines pasekmes kaip toks deklaracijos priėmimas, tokią skolą muitinei atitinkanti pinigų suma įtraukiama į apskaitą tuojau pat, kai tik ji apskaičiuojama, bet ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prekių išleidimo. Tačiau, jeigu buvo pateikta garantija, užtikrinanti tos skolos sumokėjimą, bendra muitų suma, susijusi su vienam ir tam pačiam asmeniui skirtomis ir per muitinės nustatytą laikotarpį, kurio trukmė negali viršyti 31 dienos, išleistomis prekėmis, gali būti įtraukiama į apskaitą to laikotarpio pabaigoje, padarant vieną įrašą. Toks įtraukimas į apskaitą turi būti atliktas per penkias dienas nuo atitinkamo laikotarpio pabaigos. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu numatyta, kad prekės gali būti išleistos tik laikantis tam tikrų reikalavimų, nustatytų Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių skolos dydžio apskaičiavimo arba jos sumokėjimo tvarką, įtraukimas į apskaitą turi būti atliktas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo skolos dydžio nustatymo arba įsipareigojimo sumokėti tą skolą sudarančius muitus prisiėmimo dienos. Tačiau, jeigu skola muitinei yra susijusi su laikinuoju antidempingo arba kompensaciniu muitu, tas muitas turi būti įtrauktas į apskaitą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo reglamento, nustatančio antidempingo arba kompensacinį muitą, paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dienos. Bendrijos muitinės kodekso 218 str. 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu skolos muitinei atsiradimo sąlygos skiriasi nuo nurodytų 1 dalyje, atitinkama muito suma turi būti įtraukta į apskaitą ne vėliau kaip per dvi dienas nuo tos dienos, kai muitinė gali: (a) apskaičiuoti atitinkamą muito sumą, ir (b) nustatyti skolininką.

Nagrinėjamu atveju jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad muitinė praleido Bendrijos muitinės kodekso 218 str. 3 dalyje nurodytą terminą įregistruoti skolą, nėra.

Dėl Bendrovei paskirtos baudos.

MAĮ 138 straipsnyje nurodoma, kad mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. Vadovaujantis MAĮ 139 straipsniu, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba kai po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju – ją patikslino ir pateikė mokesčių administratorių; šios dalies nuostatos taip pat taikomos muitinės deklaracijose apskaičiuojamiems mokesčiams. Asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus (MAĮ 140 str.).

Atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindus nustato MAĮ 141 str. 1-4 punktai (2007-07-03 įstatymo Nr.X-1249 redakcija), t.y. 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Šios straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos TM, konstatavusi, kad bendrovė, įformindama BAD importo rinkinius Nr.7LUA0400642 (2007-09-10), 7LUA0400851 (2007-11-30) lašišų ikrų pakaitalus deklaravo neteisingu muitinės nomenklatūros kodu ir dėl to nedeklaravo deklaruojamo muito, nenustačiusi nei baudos dydį didinančių, nei mažinančių aplinkybių pagrįstai skyrė Bendrovei baudos vidurkį atitinkančią 30% dydžio baudą.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiama ataskaita ir ją įvertinęs Departamento sprendimas iš esmės atitinka ES bei nacionalinių teisės aktų reikalavimus, todėl laikytini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

n usprendė:

Klaipėdos teritorinės muitinės 2008-09-18 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr.(LM19)-RŽ77-429 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008-12-03 sprendimą Nr.1A-4.13-685 palikti nepakeistusm o skundą- atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.