Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos veiksmų, neleidžiant pareiškėjui įsigyti ir naudotis kamerų tipo patalpose LED skaitymo lempa (su baterijomis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Pravieniškių PN–AK arba jų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

BVK 96 straipsnyje numatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 220 punkte numatyta, jog nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede numatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Minėto sąrašo 4 skyriuje kiti daiktai ir reikmenys 4.18 punkte numatyta galimybė įsigyti ir turėti LED skaitymo lempą (su baterijomis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją su prašymu, ar gali kamerų tipo patalpoje turėti LED skaitymo lempą (su baterijomis). Pataisos įstaiga 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 7-1794 nurodė, jog turėti kamerų tipo patalpose LED skaitymo lempos (su baterijomis) negali ir netenkino prašymo. Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuri 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. 2S-6068 nurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nėra nustatyta, kad nuteistieji gali turėti LED šviestuvą, šis sąrašas baigtinis ir nurodė, jog Pataisos įstaigos pareigūnai neleisdami pareiškėjui turėti LED šviestuvo, galiojančių teisės aktų nepažeidė.

Pareiškėjas skunde teigia, jog LED skaitymo lempa (su baterijomis) yra Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4 skyriuje, o elektros prietaisai 5 skyriuje, todėl atsakovas turėjo leisti įsigyti ir turėti minėtą daiktą kamerų tipo patalpoje.

Teismas pabrėžia, jog BVK 96 straipsnis aiškiai numatė, jog nuteistiesiems, kurie yra perkelti į kamerų tipo patalpas neleidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais ne tik elektros prietaisais, bet ir kitais daiktais. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4 skyriuje nurodyti kiti daiktai ir reikmenys. Minėto skyriaus 4.18 punkte yra nurodyta LED skaitymo lempa (su baterijomis), todėl atsakovas teisingai nurodė, jog pareiškėjui draudžiama įsigyti ir turėti minėtą daiktą, esant kamerų tipo patalpoje (BVK 96 str., Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 220 p.).

Ginčo dėl to, jog pareiškėjas prašymo kreipimosi laikotarpiu atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpoje nėra (b. l. 28). Ginčijamas pareiškėjo teisių ribojimas (galimybė turėti LED skaitymo lempą (su baterijomis)) buvo taikomas būtent dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos, kuri tuo metu galiojo, t. y. šis ribojimas aiškiai ir nedviprasmiškai kilo iš įstatymo reikalavimų ir buvo nulemtas paties pareiškėjo pasirinkto neteisėto elgesio – bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, kas, lyginant su nenusižengusių (kitų grupių) nuteistųjų teisine padėtimi, užtraukė jam papildomų suvaržymų.

Be to, kaip atsakovės atstovas pažymėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2017 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-940(16.3.187 2.12) (b. l. 29–31) patikrinus 3 kamerų tipo patalpą 2017 m. liepos 13 d. (pareiškėjas šią dieną buvo kameroje (b. l. 28)) buvo nustatyta, jog dirbtinio apšvietimo vertė yra 392 lx, kai Lietuvos higienos norma HN 134:2015 numato ne mažesnę nei 200 lx.

Nustačius, kad BVK (96 str.) neleidžia kamerų tipo patalpose nuteistiesiems naudoti elektros prietaisų ir kitų daiktų, konstatuotina, kad Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos administracija negalėjo pažeisti pareiškėjo teisės, nes įstatymas jos pareiškėjui nesuteikė. Taigi šiuo atveju Pataisos įstaiga veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigota, t. y. neatliko pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.