Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant I. J., J. Ž.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nebaustas administracine tvarka, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. atiduotas teismui privataus kaltinimo tvarka kaltinant jį tuo, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų bei sugadino svetimą turtą, o būtent:

1) kad jis, 2011 m. vasario 5 d., apie 11 val., Vilniaus (duomenys neskelbtini)., namo kieme konflikto metu du kartus kumščiu sudavė J. M. į veidą, pargriovęs ant žemės jį spardė, tuo padarydamas kraujosruvas veide, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą;

2) taip pat jis 2011 m. vasario 5 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme tyčia sulaužė J. M. priklausančius akinius - 190 Lt vertės ir išdaužė namo stiklą - 60 Lt vertės, bendrai padarydamas 250 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-02-05 jis su M. T. atėjo į mamos sodybą pašerti šunų, rogutėmis atvežė košę šunims. Tuo pačiu norėjo pasiimti kieme gulėjusias laidų atraižas. Iš namo atbėgo J. M. ir pradėjo jį varyti, bandė įspirti, bet jo smūgį atmušė ranka, nuo to J. M. nenugriuvo. Po to J. M. bandė dar spirti, bet nugriuvo, griūdamas užkliuvo rogučių, ant kurių buvo šunims skirta košė. Jis pamatė, kad namo viduje yra dar žmonių, t.y. J. B. ir A. P., kurie geria alkoholį. Nenorėdamas, kad jo motinos namuose būtų girtaujama, jis norėjo juos pakviesti, palietė lango stiklą pirštu ir stiklas išdužo. J. M. akinių jis nesulaužė. Konflikto metu akinius J. M. laikė rankoje ir griūdamas pats galėjo juos sulaužyti, kitoje rankoje jis laikė telefoną. Dar prieš konfliktą matė, kad ant J. M. kaktos buvo nubrozdinimas. Teigia, kad įvykio metu J. M. buvo neblaivus, tai nusprendė iš jo balso. Konfliktai tarp jo ir J. M. prasidėjo nuo tada, kai J. M. grįžo iš kalėjimo. Daiktai, esantys šalia namo, yra ir jo, ir J. M.. Tos laidų liekanos, kurias jis norėjo paimti, buvo jo. Civilinio ieškinio jis nepripažįsta.

Nukentėjusysis J. M. privataus kaltinimo skunde ir teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-02-05 ryte pas jį į namus užėjo J. B., A. P. ir Z. G.. Maždaug po 15 min. į kiemą pašerti šunų atėjo A. M. su M. T.. Kieme gulėjo laidai, kuriuos A. M., norėdamas paimti, pradėjo vynioti. Jis išėjo į lauką ir liepė neliesti laidų, į tai jam A. M. atsakė: ,,tu šūdas ir viskas čia ne tavo". Jis norėjo skambinti policijai, tada A. M. ranka trenkė jam vieną kartą į veidą ir į petį. Nuo smūgio jis nugriuvo, nukrito ir sudužo jo akiniai, o A. M. apipylė jį koše ir pasakė: ,,nevalyk, o gerklėn kišk šunų ėdalą". Po to jis atsikėlė, vėl norėjo skambinti, paėmė telefoną, A. M. trenkė per ranką, telefonas iškrito. Kai jis pasilenkė ieškoti telefono, A. M. spyrė jam į užpakalį apie 5 kartus. A. M. supratęs, kad dar kažkas yra namuose, trenkė per langą ir lango stiklas išdužo. Namas yra pastatytas jo rankomis ir jo lėšomis. Konfliktai prasidėjo nuo 2008 m., kai kartu apsigyveno jo tuometinės sugyventinės sūnus - A. M.. Dėl šio įvykio jam padaryta turtinė žala 312,40 Lt sumai. Šią sumą sudaro: 190 Lt - sulaužytų akinių vertė (jis juos už tokią kainą pirko prieš 3 metus), 60 Lt - sudaužyto stiklo vertė, 42,20 Lt - kelionės išlaidos, 20 Lt - specialisto išvada. Patirtą neturtinę žalą vertina 10000 Lt, kadangi buvo pažemintas ir apšmeižtas prieš kitus žmones, po įvykio sutriko miegas, apie jų konfliktus su A. M. sužinojo kaimynai. Prašo šias sumas priteisti iš kaltinamojo.

Liudytojas J. B. parodė, kad 2011-02-05 ryte, apie 10-11 val. jis su A. P. atėjo pas kaimyną J. M. pasikalbėti, buvo dar ir Z. G.. Jiems besėdint name, į kiemą atėjo A. M. su M. T. pamaitinti šunų, maistą atvežė rogutėmis. Šunys yra V. M. - buvusios Juliaus sugyventinės, kuri jau seniai ten negyvena. Pamaitinęs šunis A. M. norėjo paimti kažkokius laidus, J. M. išėjo į kiemą ir neleido to daryti. Tada A. M. stipriai pastūmė J. M., bet smūgio jam nesudavė, šiam nukrito akiniai ir sudužo stiklas. Po to A. M. J. M. apipylė koše. J. M. norėjo skambinti policijai, bet A. M. trenkė per ranką ir telefonas iškrito. Tada A. M. sakydamas jam su A. P., kad išeitų iš namo, kumščiu trenkė per lango stiklą ir šis sudužo. Nori pasakyti, kad visą šį įvykį stebėjo nuo pradžios iki galo iš 3-4 metrų atstumo pro namo langą. Nematė, kad A. M. suduotų smūgius J. M., išskyrus tik tai, kad du kartus jį pastūmė, nuo ko J. M. nenugriuvo, tik atsirėmė ranka. Sužalojimų ant J. M. veido nematė. Ir jis, ir J. M. buvo blaivūs, alkoholio nevartojo.

Liudytoja A. P. parodė, kad 2011-02-05 ji su J. B. atėjo pas kaimyną J. M. pasikalbėti, ten jau buvo Z. G.. Jiems besėdint virtuvėje, į kiemą atėjo A. M. su M. T. pamaitinti šunų, maistą atvežė rogutėmis. A. M. pamaitino šunis ir vaikščiojo po kiemą, matyt, norėjo kažką pavogt. Išėjo J. M. ir pasakė, kad nieko nevogtų. A. M. supyko ir apipylė jį koše, sudavė vieną smūgį J. M. kumščiu per galvą, nuo ko šis nugriuvo veidu žemyn, taip pat nukrito ir jo akiniai. Po to J. M. atsistojo, išsitraukė telefoną ir norėjo skambinti policijai, bet A. M. trenkė per ranką ir telefonas iškrito. Ji pati įvykį stebėjo pro virtuvės langą maždaug iš 1 metro atstumo. Dar A. M., norėdamas kad ji su J. B. išeitų iš namo, pabeldė į langą ir lango stiklas sudužo. Kai J. M. grįžo į namą, ji matė ant jo veido įdrėskimą, akinių stiklas buvo išdužęs.

Liudytoja V. M. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kuriame 2003-2004 m. buvo pastatytas namas. Jis buvo statomas kaip laikinas pastatas, todėl iki šiol ir liko neįregistruotas. Šį namą ji statė kartu su buvusiu sugyventiniu J. M., jos lėšomis, J. M. prie namo statybos pinigais neprisidėjo. Šiame name ji jau negyvena apie tris metus - nuo to laiko, kai 2008 m. sudegė jų ūkis. Dabar ji gyvena Vilniuje. Name liko jos daiktai - baldai, drabužiai ir kt. Kadangi kurį laiką su jais šiame name gyveno ir jos sūnus A. M., ten - name ir kieme - yra likę ir jo daiktų. Jos prašymu sūnus ateina pašerti jos šunis. Dėl išdaužto virtuvės lango savo sūnui ji pretenzijų neturi. Tas langas ir prieš tai jau buvo sutrūkęs, iki šiol jis toks ir yra, nepakeistas. Ji paties konflikto, įvykusio 2011-02-05 tarp jos sūnaus ir J. M., nematė.

Nepilnametis liudytojas M. T. parodė, kad 2011-02-05 jis su A. M. atėjo pašerti šunų, išėjo J. M., pradėjo šaukti ir priėjęs spyrė A. M.. Šis atmušė smūgį, bet atgal nesudavė J. M.. Tada J. M. dar kartą bandė spirti A. M., bet nugriuvo ir jam iškrito akiniai ir telefonas. Žodinio konflikto metu tarp jų buvo šioks toks susistumdymas, A. M. J. M. atstūmė, J. M. nugriuvo, bet ne nuo to, kad A. M. jį atstūmė. Matė, kad kai J. M. išėjo iš namo, jam buvo nubrozdinta kakta, akiniai buvo apvynioti izoliacija, jis buvo neblaivus, svirduliavo. Iš namo daugiau niekas nebuvo išėję. Prieš tai dar A. M. pabeldė į langą ir lango stiklas sudužo, bet jis jau ir prieš tai buvo įskilęs. Jam žinoma, kad konfliktai tarp J. M. ir A. M. vyksta jau seniai, todėl ir šį kartą jis ėjo kartu su A. M., kad būtų liudytojų.

Liudytojas Z. G. parodė, kad tai buvo 2011 m. vasario mėn., ryte apie 10 val. jis užėjo pas J. M. į namus. Ten jau buvo J. B. ir A. P.. Po kurio laiko į kiemą atėjo A. M. su M. T. pašerti šunų. Būdamas name jis matė, kaip A. M. ėmė iš kiemo kažkokį laidą, išbėgo J. M.. A. M. jį atstūmė ir šis nugriuvo ant nugaros. Po to J. M. atsistojo, A. M. jam sudavė ranka vieną smūgį į veidą, nuo ko J. M. vėl nugriuvo, tada A. M. sudavė kojomis smūgius jam per užpakalį. Kai J. M. grįžo namo, matė, kad buvo apipiltas šunų maistu - gal pats apsipylė, kai griuvo. Apie sulaužytus akinius jis nieko nesakė, ant jo veido sužalojimų nesimatė. Dar nori pridurti, kad tą dieną A. M. sudaužė langą, kai kvietė išeiti J. B. ir A. P.. Tą dieną būdami pas J. M., jie alkoholio negėrė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. M. padarytos kraujosruvos veide galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-02-05), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 4-5).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados 2011-02-15 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. M. pareiškimą dėl jo sumušimo.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, jie apsistumdė, ko neneigė teisiamojo posėdžio metu nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis, bei patvirtino apklausti liudytojai.

Pagal BK 140 str. 1 d. dispoziciją šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra žmogaus sumušimas ar kitoks smurtavimas, kai jam sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Vertindamas J. M. privataus kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. M. parodymai, jog jis nepadarė šios nusikalstamos veikos prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis skunde ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-At-00113-11 nurodė, kad kaltinamasis bent du kartus sudavė jam smūgius į veido sritį ir, pargriovęs ant žemės, jį spardė. Teisme nukentėjusysis teigė, kad kaltinamasis jam sudavė du smūgius - vieną į petį, antrą į veidą, o jam pasilenkus ieškoti telefono, ne mažiau 5 kartų spyrė į sėdmenis. Nors nukentėjusysis skunde ir teismo posėdyje skirtingai nurodo smūgių sudavimo skaičių ir vietą, tačiau, tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam iš tiesų sudavė smūgį į veidą patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir liudytojų A. P., Z. G. parodymai. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė dar ir smūgius kojomis, nepasitvirtino - specialisto išvadoje nėra konstatuota kitų sužalojimų nukentėjusiajam, išskyrus kraujosruvas veide, šios aplinkybės nenurodė ir teisme apklausti liudytojai. Tuo tarpu smūgio sudavimas nukentėjusiajam į veidą ir sužalojimai atitinka specialisto išvadai, kuri patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytos kraujosruvos veide, vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis būtų kitaip kaip nors susižalojęs. Netikėti nukentėjusiojo parodymais priežasčių nėra, o kaltinamojo gynybinė pozicija neparemta jokiais įrodymais, išskyrus liudytojo M. T. parodymus, tačiau šio liudytojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms, todėl vertintini kritiškai, kaip bandymas patvirtinti kaltinamojo versiją, kad kaltinamasis nukentėjusiojo nemušė, o nukentėjusiojo kakta buvo nubrozdinta jau prieš konfliktą. Įvertinus ištirtus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažintina neginčijamai įrodyta tai, kad A. M. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku sudavė J. M. smūgį į veidą, tuo padarydamas kraujosruvas veide. Todėl A. M. pripažintinas kaltu dėl to, kad tyčia mušdamas nežymiai sutrikdė J. M. sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 187 str. 3 d. dispozicija numato, kad tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, padarė nusikaltimą. Tokia nusikalstama veika pažeidžiama nukentėjusiojo asmens nuosavybės teisė tyčia sunaikinant ar sugadinant tam tikrą turtą. Turto sunaikinimas reiškia tokį neteisėtą poveikį nuosavybės objektui, dėl kurio turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą poveikį nuosavybės objektui, dėl kurio turtas dalinai praranda savo ekonominę vertę ir tik dalinai gali būti vartojamas pagal paskirtį. Tokiu atveju turto ekonominės ir vartojamosios vertės atkūrimas įmanomas įdedant pinigines lėšas ar darbo sąnaudas. Tuo tarpu pirmuoju atveju turto ekonominės ir vartojamosios vertės atkūrimas nebeįmanomas, nes pats turtas yra visiškai sunaikintas. Taigi, bet kuriuo atveju turto sunaikinimas ar sugadinimas sukelia turtinius nuostolius turto savininkui. Nusikalstama veika padaryta žala, kai turtas sunaikinamas, yra lygi turto realiai vertei nusikalstamos veikos padarymo momentu, arba turto vertės sumažėjimo mastui (kitais atvejais turto vertės iki buvusiosios atstatymo kaštams), kai turtas tik sugadinamas. Žala turi atsirasti dėl kaltininko neteisėto poveikio turtui.

Teismo posėdyje kaltinamasis parodė, kad jis būdamas kieme pastebėjęs, jog name yra dar žmonių ir kad jie vartoja alkoholį, ir nenorėdamas, kad jo motinos namuose būtų girtaujama, norėjo juos pakviesti, palietė lango stiklą pirštu ir stiklas išdužo, tačiau tyčios sukelti tokias pasekmes jis neturėjo. Dėl kaltinimo, jog konflikto metu tyčia sulaužė nukentėjusiojo akinius, kaltinamasis kaltu neprisipažino, nurodė, kad akinius nukentėjusysis laikė rankoje ir griūdamas pats galėjo juos sulaužyti. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai: J. B., A. P., Z. G., M. T.. Pastarasis liudytojas nurodė, kad nukentėjusiojo akiniai dar prieš konfliktą buvo apvynioti izoliacija. Be to, liudytojai V. M. ir M. T. nurodė, kad virtuvės langas jau prieš tai buvo įskilęs. O V. M. nurodė, kad šis langas iki šiol nėra pakeistas. Esant šioms aplinkybėms, yra nustatyta, konflikto metu buvo sulaužyti nukentėjusiojo akiniai, taip pat, kad kaltinamasis išdaužė namo lango stiklą, tačiau negalima daryti tvirtos ir neginčijamos išvados, kad jis tai padarė tyčia.

BK 188 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir tuo padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiajam asmeniui, tačiau pagal šį straipsnį A. M. veiksmų kvalifikuoti negalima, nes neatsargiai sugadinus turtą jis nepadarė didelės turtinės žalos nukentėjusiajam. Tuo labiau, kad nėra galimybės nustatyti kam nuosavybės teise priklauso namas, kurio langą išdaužė kaltinamasis, kadangi minėtas namas yra pastatytas kaip laikinas statinys, įstatymų nustatyta tvarka jis neįregistruotas, jis pastatytas žemės sklype, priklausančiame kaltinamojo motinai V. M., kuri pareiškė, kad pretenzijų dėl išdaužto lango ji savo sūnui neturi.

Pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., kaltinamasis A. M. pagal BK 187 str. 3 d. išteisintinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), jo padarymo aplinkybes, kaltės formą - tyčią, kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis pareiškė 312,40 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamojo A. M. veikoje teismas nenustatė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 3 d., požymių, todėl vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. priimant išteisinamąjį nuosprendį, pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos dalyje dėl sulaužytų akinių (190 Lt vertės) ir išdaužto namo lango stiklo (60Lt vertės) atlyginimo paliekamas nenagrinėtu. Teismas pripažįsta rašytiniais įrodymais pagrįstomis 42,40 Lt kelionės išlaidas bei 20 Lt specialisto išvados gavimo išlaidas, t.y. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai – 62,40 Lt sumai.

Nukentėjusysis taip pat pareiškė 10000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą ji grindžia tuo, kad dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, sutriko miegas. Teismas pripažįsta civilinį ieškinį iš dalies pagrįstu. Įrodyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir dėl to patyrė skausmą ir nepatogumus. Sprendžiant patirtos žalos dydžio klausimą be visų jau nurodytų aplinkybių atsižvelgta į sužalojimo pobūdį, pavojingumą ir pasekmes, į nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (LR CK 6. 245 str. 1, 2, 4 d., 6.246 - 250 str., 6. 263 str., 6.282 str. 3 d.).

Nukentėjusiojo 2000 Lt išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 308 str., teismas

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, per šį laikotarpį įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje adresu Vilniaus r., Sužionių sen., Pauliukonių k., jeigu tai nesusiję su darbu; uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse.

A. M. dėl kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės A. M. neskirti.

Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. M. 62,40 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo J. M. 2000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. M..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.