Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3157-402/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-10
Bylos Nr.: I-3157-402/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00509-2018-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: Daugiabučių namų savininkų bendrijos
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

17.7Kiti su statyba susiję klausimai
55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. I-3157-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00509-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjos Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovams advokato padėjėjui A. L., bendrijos pirmininkui L. R.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pateiktą skundą.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. vasario 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė sprendimą Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“, kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2018 m. vasario 20 d. ir kuriuo informuojama, kad 2018 m. sausio 4 d. DNSB (duomenys neskelbtini) atsakovei teiktas skundas nenagrinėtinas. Pareiškėjos manymu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. vasario 2 d. aktas Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“ yra neteisėtas ir naikintinas.

Ginčijamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu. Vertinant ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindą, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatyta, jog viena iš valstybinės statybos priežiūros funkcijų yra statybos užbaigimo procedūrų organizavimas ir atlikimas. Pareiškėja mano, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduoti statybos užbaigimo aktai daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) (Nr. SUA-20-120802-00274), ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini) (Nr. ACCA-20-170608-00249), yra neteisėti. Aktai buvo išduoti nepatikrinus statinių atitikties statinių projektui.

Taigi, atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nepagrįstai ir neatsižvelgdama į visas reikalingas aplinkybes atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Atsakovė vienašališkai ir neobjektyviai, nemotyvuotai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Be to, toks administracinis sprendimas nebuvo pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis nebuvo motyvuotas. Taip atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, galima konstatuoti, kad ginčijamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsniui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Todėl, vadovaujantis šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris numato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, toks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundą laikomas priimtu neobjektyviai, nepagrįstai, neįvertinus visų aplinkybių ir turi būti panaikintas.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Inspekcijos Kauno departamente 2018 m. sausio 4 d. buvo gautas pareiškėjos tos pačios dienos skundas „Dėl namų (duomenys neskelbtini) projektų „0“ ir „A“ laidos, išpildomosios dokumentacijos pateikimo, tikslu įsteigtai 2017-09-28 Bendrijai DNSB (duomenys neskelbtini) išreikalauti pašalinti nebaigtus darbus, defektus iš statytojo UAB „Nuova Capital“ ir pradėti eksploatuoti, prižiūrėti ir naudoti gyvenamuosius namus, remiantis daugiabučių įstatymu“ (toliau – ir 2018 m. sausio 4 d. skundas).

2018 m. sausio 4 d. skunde nurodoma, kad skundžiamas statytojos UAB „Nuova Capital“ ir rangovių UAB „Aveplast“, UAB „Tophaus“, UAB „Adrelsta“ ir UAB „Baltic system“ neveikimas. Iš 2018 m. sausio 4 d. skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjai žinoma, kad visi trys namai valstybinės komisijos atiduoti naudoti. Pareiškėja 2018 m. sausio 4 d. skundu Inspekcijos Kauno departamento prašė „padėti: 1. Pateikti Bendrijai projektinę dokumentaciją, technines specifikacijas, atitikties deklaracija, tikslu nustatyti, ar teisingai pagal projektinius reikalavimus, atlikti montavimo darbai, panaudotos medžiagos ar atitinka reikalavimus. 2. Įpareigoti atsakyti konkrečiai dėl Statinių apžiūros akte nustatytų nebaigtų darbų, trūkumų ir defektų fakto <...>. 3. Nurodyti, kad Statytoja nedelsiant užbaigtų nebaigtus darbus, ištaisytų statybos defektus, priduotų Bendrijai užbaigtas pastatų konstrukcijas ir inžinerines sistemas, dokumentaciją <...>. 4. Nurodyti Statytojui užtikrinti projektinius reikalavimus – 45 stovėjimo vietas 193 namui. Statytojas nusižengdamas „tvarkai“ individualizavo stovėjimo vietas <...>. 5. Įpareigoti Statytoją sutvarkyti klausimą, dėl tvoros pastatymo <...>“.

Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir atsakymas) atsakė pareiškėjai pagal jos 2018 m. sausio 4 d. skunde nurodytus klausimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje yra įtvirtinti administracinio akto panaikinimo pagrindai, t. y. administracinio akto teisėtumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar yra pagrindinės tokio akto teisėtumo sąlygos: 1) administracinis aktas iš esmės neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas priimti viešojo administravimo aktą; 3) viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą, laikėsi nustatytų procedūrų. Pareiškėja neįrodo nė vieno iš minėtų Inspekcijos surašyto atsakymo panaikinimo pagrindų, net jei atsakymas būtų laikomas administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjai atitinkamas pasekmes ar darančiu įtaką jos teisėms ar teisėtiems interesams.

Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, asmenų prašymus, skundus, pranešimus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Priežiūros įstatymas) ir Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas) ir statybos techniniai reglamentai.

Į pareiškėjos 2018 m. sausio 4 d. skundą Inspekcija atsakymą pateikė pagal jame keliamus klausimus, aiškiai nurodydama, kad užbaigtos statybos kokybės trūkumų šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos ir kad tai nepriklauso Inspekcijos teisės aktais nustatytai kompetencijai, ir kad pažeistos teisės bei teisėti interesai ginami vadovaujantis CK 1.138 straipsnio nuostatomis. CK 6.698 straipsnis numato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).

Statybos įstatymo 41 straipsnis nustato statinio garantinį terminą bei statinio projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo, rangovo, statytojo (užsakovo), statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir nekilnojamojo turto vystytojo prievoles per garantinį terminą. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už CK 6.698 straipsnyje nurodytą terminą.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 (toliau – ir STR 1.05.01:2017), 106 punkte nurodyta, kad „statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus, Statybos įstatymo 41 straipsnio ir šiomis nuostatomis:

106.1. statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas;

106.2. jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas apie tai raštu informuoja Inspekciją ir kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis;

106.3. Inspekcija, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui medžiagą ir pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.

107. Statytojas, pagal Statybos įstatymo nuostatas užbaigęs daugiabučio namo statybą ir įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas raštu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal CK 4.84 straipsnio nuostatas. Sukūrus daugiabučio namo savininkų bendriją ar sudarius šių savininkų jungtinės veiklos sutartį, ar paskyrus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, statytojas per 1 mėnesį aktu perduoda jiems su namo statyba susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas bei sutvarkytą teritoriją.

108. Kitų, negu nurodyti Reglamento 107 punkte, statinių statybos atveju su statyba susijusią dokumentaciją nuolat saugo statytojas, o statinius perleidus kitam asmeniui – naujasis įgijėjas.“

ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 103 ir 104 straipsniuose numatytas bylos nutraukimo institutas yra procesinės teisės institutas. Bylos nutraukimo pagrindai iš esmės yra siejami su procesinio pobūdžio aplinkybėmis, trukdančiomis išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas <...> kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis. Pažeistos teisės ir įstatymu saugomi interesai, pašalinant galimus statybos darbų defektus, nagrinėjamu atveju galėtų būti ginami vadovaujantis CK 1.138 straipsnio nuostatomis.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pateiktą skundą.

Bylos duomenimis, Inspekcijos Kauno departamente 2018 m. sausio 4 d. gautas pareiškėjos skundas „Dėl namų (duomenys neskelbtini) projektų „0“ ir „A“ laidos, išpildomosios dokumentacijos pateikimo, tikslu įsteigtai 2017-09-28 Bendrijai DNSB (duomenys neskelbtini) išreikalauti pašalinti nebaigtus darbus, defektus iš statytojo UAB „Nuova Capital“ ir pradėti eksploatuoti, prižiūrėti ir naudoti gyvenamuosius namus, remiantis daugiabučių įstatymu“ (1 t., b. l. 9–10).

Pareiškėjos 2018 m. sausio 4 d. skunde (1 t., b. l. 9–10) nurodoma, kad skundžiamas statytojos UAB „Nuova Capital“ ir rangovių UAB „Aveplast“, UAB „Tophaus“, UAB „Adrelsta“, UAB „Baltic system“ neveikimas. Iš 2018 m. sausio 4 d. skundo matyti, jog pareiškėjai žinoma, kad visi trys namai valstybinės komisijos atiduoti naudoti. Tai patvirtina ir byloje pateiktas statybos užbaigimo aktas (2 t., b. l. 61–69). Pareiškėja 2018 m. sausio 4 d. skundu Inspekcijos Kauno departamento prašė „padėti: 1. Pateikti Bendrijai projektinę dokumentaciją, technines specifikacijas, atitikties deklaracija, tikslu nustatyti, ar teisingai pagal projektinius reikalavimus, atlikti montavimo darbai, panaudotos medžiagos ar atitinka reikalavimus. 2. Įpareigoti atsakyti konkrečiai dėl Statinių apžiūros akte nustatytų nebaigtų darbų, trūkumų ir defektų fakto <...>. 3. Nurodyti, kad Statytoja nedelsiant užbaigtų nebaigtus darbus, ištaisytų statybos defektus, priduotų Bendrijai užbaigtas pastatų konstrukcijas ir inžinerines sistemas, dokumentaciją <...>. 4. Nurodyti Statytojui užtikrinti projektinius reikalavimus – 45 stovėjimo vietas 193 namui. Statytojas nusižengdamas „tvarkai“ individualizavo stovėjimo vietas <...>. 5. Įpareigoti Statytoją sutvarkyti klausimą, dėl tvoros pastatymo <...>“.

Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė pareiškėjai pagal jos 2018 m. sausio 4 d. skunde nurodytus klausimus (1 t., b. l. 11–13). Atsakymas pareiškėjai išsiųstas 2018 m. vasario 2 d. jos nurodytu elektroninio pašto adresu (leonardas.rajeckis@gmail.com), o vėliau ir paštu (3 t., b. l. 80).

Pareiškėja pateikė Regionų apygardos administraciniam teismui 2018 m. kovo 9 d. skundą (juo prašoma panaikinti statybos užbaigimo aktą) (1 t., b. l. 2–10) ir 2018 m. balandžio 24 d. skundą (juo prašoma panaikinti atsakymą) (2 t., b. l. 48–51).

Reikalavimas panaikinti Inspekcijos Kauno departamento atsakymą į pareiškėjos 2018 m. sausio 4 d. skundą suformuluotas tik 2018 m. balandžio 24 d. (2 t., b. l. 48–51).

2018 m. gegužės 4 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjos skundas priimtas nagrinėti pagal suformuluotus reikalavimus dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smėliai“ pateiktą skundą (3 t., b. l. 68).

Kaip matyti iš pirminio skundo, pareiškėja kartu su kitais pateiktais reikalavimais siekė panaikinti statybos užbaigimo aktą (1 t., b. l. 6). Vėliau suformulavo sukonkretintus reikalavimus, kurie buvo teismo nutartimi priimti nagrinėti: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pateiktą skundą (3 t., b. l. 68).

Tačiau vėliau, 2018 m. rugsėjo 11 d., teismui buvo pateikti papildomi paaiškinimai raštu (3 t., b. l. 95–106), iš kurių matyti, jog pareiškėja prašo panaikinti statybos užbaigimo aktą ir įpareigoti užbaigti statybą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taip pat iš pareiškėjos atstovų pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėja siekia, kad būtų panaikintas statybos užbaigimo aktas, todėl 2018 m. spalio 30 d. teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 179–181) teisėjų kolegija pasitarusi išaiškino pareiškėjai teisę tikslinti skundą ir suformuluoti ABTĮ teisės normas atitinkančius skundą ir jo reikalavimus (norint ginčyti statybos užbaigimo aktą), tačiau pareiškėjos atstovai atsisakė teisės tikslinti skundą ir prašė bylą nagrinėti pagal 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi (3 t., b. l. 68) priimtus skundo reikalavimus. Taip teismo posėdžio metu galutinai buvo apibrėžtos skundo nagrinėjimo ribos pagal pareiškėjos suformuluotus ir teismo priimtus reikalavimus dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo nagrinėti pareiškėjos Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pateiktą skundą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas ir Inspekcijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (LVAT 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėja ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-1537 „Dėl informacijos pateikimo“. Kaip matyti, pareiškėja 2018 m. sausio 4 d. skundu atsakovės prašė „padėti: 1. Pateikti Bendrijai projektinę dokumentaciją, technines specifikacijas, atitikties deklaracija, tikslu nustatyti, ar teisingai pagal projektinius reikalavimus, atlikti montavimo darbai, panaudotos medžiagos ar atitinka reikalavimus. 2. Įpareigoti atsakyti konkrečiai dėl Statinių apžiūros akte nustatytų nebaigtų darbų, trūkumų ir defektų fakto <...>. 3. Nurodyti, kad Statytoja nedelsiant užbaigtų nebaigtus darbus, ištaisytų statybos defektus, priduotų Bendrijai užbaigtas pastatų konstrukcijas ir inžinerines sistemas, dokumentaciją <...>. 4. Nurodyti Statytojui užtikrinti projektinius reikalavimus – 45 stovėjimo vietas 193 namui. Statytojas nusižengdamas „tvarkai“ individualizavo stovėjimo vietas <...>. 5. Įpareigoti Statytoją sutvarkyti klausimą, dėl tvoros pastatymo <...>“.

Atsakovė skundžiamu raštu / sprendimu pareiškėjai išsamiai atsakė į visus jos pateiktus klausimus.

Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos skundo akivaizdu, kad pareiškėjai žinoma, jog visų trijų namų statyba yra visiškai užbaigta, ir tai patvirtina byloje pateiktas statybos užbaigimo aktas (2 t., b. l. 61–69). Statybos užbaigimo aktas yra galiojantis ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas ir nenuginčytas.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės išdėstytais skundžiamame sprendime (taip pat ir teismui pateiktame atsiliepime) argumentais ir teisiniu reglamentavimu, kad užbaigtos statybos kokybės trūkumų šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos ir kad tai nepriklauso Inspekcijos teisės aktais nustatytai kompetencijai, ir kad pažeistos teisės bei teisėti interesai ginami vadovaujantis CK 1.138 straipsnio nuostatomis.

CK 6.698 straipsnis numato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878, 106 punkte nurodyta, kad „statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus, Statybos įstatymo 41 straipsnio ir šiomis nuostatomis:

Tokį pat teisinį reglamentavimą atsakovė išdėstė ir skundžiamame rašte / sprendime.

Kaip matyti iš skundo, pareiškėja siekia nuginčyti atsakovės atsakymą, tačiau tikrasis jos tikslas, jog statybos brokas būtų pašalintas, todėl atsakovės atsakymo panaikinimas iš esmės ginčo neišspręs ir pageidaujamas rezultatas nebus pasiektas, kadangi pareiškėja pasirinko netinkamą būdą savo pažeistoms teisėms apginti. Kaip minėta, atsakovės kompetencija nagrinėjamu atveju apsiriboja STR 1.05.01:2017 106.2 ir 106.3 papunkčiuose numatytu veiksmu, t. y. atsakovė, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui medžiagą ir pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo pateikta duomenų, jog rangovas vengia šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus. Ši aplinkybė taip pat nurodyta skundžiamame rašte. Rangovui nepašalinus statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas <...> kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis. Darytina išvada, jog pažeistos teisės ir įstatymo saugomi interesai, pašalinant galimus statybos darbų defektus, nagrinėjamu atveju galėtų būti ginami vadovaujantis CK 1.138 straipsnio nuostatomis.

Taigi, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog ginčijamame sprendime aiškiai ir logiškai, nedviprasmiškai išdėstyti argumentai bei nurodytas teisinis tokio priimto sprendimo pagrindas, todėl ginčijamas sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas naikintinas. Kaip minėta, pareiškėja pasirinko netinkamą būdą pažeistoms teisėms apginti.

Antruoju reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę nagrinėti pareiškėjos Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pateiktą skundą. Toks reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo. Netenkinus reikalavimo dėl rašto / sprendimo panaikinimo ir teismui nenustačius skundžiamo akto neteisėtumo pagrindų, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti prašomus veiksmus.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė